Individualių renovuojamų namų lauko sienų apšiltinimas

Parama individualių namų renovacijai

Pagal ES finansuojamą fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonę, gyventojai, modernizuojantys savo namus B energinei klasei, gali gauti finansinę paramą.

Norintiems gauti paramą, reikia pasiekti mažiausiai B energinę klasę, o šiluminės energijos sąnaudos, lyginant su sąnaudomis iki atnaujinimo, turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc.

Sprendimai, pastebimai mažinantys šildymo sąnaudas ir įgalinantys pasiekti B energinę klasę, gali būti:

·lauko sienų šiltinimas;

·stogo perdangos šiltinimas su stogo dangos keitimu;

·stogo perdangos šiltinimas be stogo dangos keitimo;

·rūsio ir cokolio šiltinimas;

·grindų ant grunto šiltinimas;

·grindų virš rūsio šiltinimas.

Individualių renovuojamų namų lauko sienų apšiltinimas

Jeigu norite sutaupyti apie 30-40 proc. šilumos – vienas iš svarbių rekomenduojamų veiksmų - fasado apšiltinimas tinkuojama sistema su polistireniniu putplasčiu. Tai labai efektyvus energinio naudingumo sprendimas.

Ši šiltinimo sistema naudotina naujų ir renovuojamų pastatų išorinėms sienoms šiltinti. Ji yra lengva, tad sienų laikančiuosius sluoksnius bei jų pamatus neveikia didelės apkrovos. Ji leidžia efektyviai taupyti šilumos energiją, gražinti gyvenamąją aplinka, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema saugo pastatus ne tik nuo nepalankių oro sąlygų, bet ir prailgina jų eksploatacijos trukmę.

Pastaruoju metu neretai termoizoliacinės sistemos išorinis apdailinis sluoksnis keičiamas klinkerio apdailos plytelėmis. Nors tai kiek brangesnis renovacijos pasirinkimas, nei tiesiog tinkuojamas fasadas, bet klinkerio plytelės atrodo estetiškai, yra ilgaamžės, beveik nereikalauja priežiūros.

Polistireno parinkimas

Lauko sienų šiltinimui rekomenduojama naudoti polistireninio putplasčio plokštės, nurodytos Lentelėje 1.

Lentelė 1:

Minimalus putplasčio plokštės storis, mm A klasei (Lentelė 3)

Polistireno plokštės storis priklauso nuo sienos konstrukcijai naudotų statybinių medžiagų.

1 brėž. Išorinės sienos šiltinimas tinkuojama sistema (gyvenamieji pastatai) A+, A++ klasei

Polistireninio putplasčio plokščių storiai pagal siektinas energinio efektyvumo klases nurodyti lentelėje 2 ir lentelėje 3.

Minimalus putplasčio plokštės storis, mm B klasei (Lentelė 2):

Minimalus putplasčio plokštės storis, mm A klasei (Lentelė 3):

Jei renovuojamo pastato nešančios konstrukcijos storis ar naudotų medžiagų šiluminės savybės neatitinka nurodytų 2 ir 3 lentelėse, siūlome pasinaudoti internetinėje svetainėje patalpinta skaičiuokle https://www.kaunosilas.lt/polistireno-storio-skaiciuokle

Sienų paruošimas apšiltinimui

Prieš pradedant šiltinti mūrines ar blokelių sienas tinkuojama sistema, būtina įsitikinti, jog siena yra geros fizinės būklės. Pirmiausia reikia įvertinti ar siena atlaikys naujas papildomas apkrovas dėl tinkuojamo fasado svorio. Plyšiai tarp plytų ar blokelių turi būti užtinkuoti arba užglaistyti.

Kai tenka šiltinti anksčiau pastatytus pastatus, reikia: nuo šiltinamų paviršių šalinti ne tik samanas, dulkes bei kitus teršalus, bet ir pašalinti užsilikusių mikroorganizmų sporų kenksmingumą. Sieną valoma aukšto spaudimo vandens srove. Plaunama du kartus, pirmas kartas – būtinai iš apačios aukštyn, antru kartu nuplaunama pelėsių likučiai, einant žemyn. Išdžiūvus fasadui, jis purškiamas antiseptiku ISO A- Clean. Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas nesiskverbtų į šiltinimo sistemą patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai.

Pradedant apšiltinimo darbus, sienos turi būti švarios ir sausos ir pakankamai lygios. Šiltinamą pastatą būtina gerai vėdinti, jo patalpų oro santykinis drėgnis turi būti ≤60%.

Polistireninio putplasčio plokščių klijavimas

Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti ≥5oC . Pageidautina, kad per artimiausią parą nelytų.
Polistireninio putplasčio, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą.

Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Šiloporas ar Penosil Premium SpeedFix. Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti.

Pirmoji išorinės sienos (fasado) šiltinimo plokščių eilė virš cokolio turi būti dedama ant cokolinio profiliuočio arba tvirto kokybiško pagrindo. Cokoliniai profiliuočiai prie sienos tvirtinami tam tikslui skirtomis cokolinėmis smeigėmis. Jų skaičius ir įgilinimas parenkamas pagal smeigių gamintojų nuorodas, įvertinant šiltinamos sienos fizinį stiprį. Polistireninio putplasčio plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinimo plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais. Neleistina plokštes jungti ties sienų angų briaunomis. Klijai tepami vientisai pagal visą plokščių perimetrą ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose.

Klijų užtepimo ant šiltinimo plokštės schema

Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40% šiltinamos plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema dekoruojama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinamos plokštės ploto, nes plytelių svoris sukuria papildomą rovimo jėgą.

Sandūrose tarp polistireninio putplasčio plokščių pasitaikantys atsitiktiniai plyšiai standžiai užkemšami šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomi montažinėmis putomis. Pažeistas plokščių briaunas rekomenduojama sutepti montažinėmis putomis, prieš įmontuojant plokštes į šiltinimo sistemą.

Smeigiavimas

Smeigės reikalingos ne putplasčio tvirtinimui, bet vėjo plėšimo jėgai atlaikyti. Kur ir kiek jų turi būti, privalo nurodyti projektuotojas. Paprastai smeigių reikia plokščių siūlių susijungimo vietose pastato kampuose, tačiau tai sprendžia projektuotojas.

Plokštės smeigiuojamos tuomet, kai klijai visiškai išdžiūsta, paprastai tai būna po 2-4 parų, priklausomai nuo oro sąlygų. Jeigu fasadas bus dengiamas plonasluoksniu tinku, smeigių galvutės turi būti lygiai su plokščių paviršiumi. Jų galvutes reikia įgilinti į iš anksto išgręžtus lizdus arba naudoti sraigtines smeiges. Lizduose esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireninio putplasčio kamščiais – tabletėmis.

Teisingai kamščiu (tablete) uždengiama smeigė

Visais atvejais reikia vengti polistireninio putplasčio plokščių suslėgimo ar suardymo. Suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, tose vietose yra didesnis šilumos pralaidumas, kinta paviršiaus temperatūra ir drėgnis.

Kai fasadas dengiamas apdailos plytelėmis, smeigių galvutės paliekamos ant armavimo tinklelio. Naudojant smeiges su metaline šerdimi, žiemą per plyteles gali išryškėti šalčio tilteliai, todėl turi būti naudojamos specialios polimerinės smeigės. Rekomenduojama naudoti smeiges EJOT Ejotherm S1.Tai smeigės su plastikine vinimi be taškinių šalčio nuostolių. Smeigė yra sukama, pasižymi didelėmis ištraukimo jėgomis, maksimalus ilgis 46 cm.

Polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo, praėjus 2–4 paroms nuo plokščių priklijavimo. Šiltinimo plokščių paviršius turi būti švarus ir sausas. Ilgesnį laiką atvirai laikytas ir nuo UV spindulių pageltęs polistireninio putplasčio paviršius turi būti nuvalytas ir nugruntuotas. Siekiant išvengti staigaus plonasluoksnio tinko džiūvimo ir pleišėjimo tinkavimo metu, tinką reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus ir vėjo poveikių. Siekiant išvengti ties angų kampais ir briaunomis apdailos pleišėjimų bei mechaninių pažeidimų, angų kampus ir briaunas prieš vientisą tinkavimą reikia armuoti papildomais armavimo tinkleliais.

Apdailinis tinkavimas

Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių. Siekiant išvengti dėmių ant fasadų dėl mikroorganizmų poveikio gausiai apželdintoje aplinkoje, botanikai rekomenduoja vengti mineralinės fasadų apdailos. Išsamesnes nuorodas šiltinimo sistemų plonasluoksnei apdailai teikia sertifikuoti šiltinimo sistemų tiekėjai.

Langų montavimas

Apšiltinant renovuojamų pastatų fasadus, neišvengiamai reikia kompleksiškai spręsti ir senų langų pakeitimo naujais klausimus, nes senieji dažniausiai netenkina jiems keliamų šiluminių reikalavimų ir per juos prarandama ženkli dalis pastato sunaudojamos šilumos.

Tai dviguba problema - šių statybos gaminių kokybė, atitikimas naujiems statybų reglamento reikalavimams bei, kas ne mažiau svarbu, technologiškai tvarkingas jų sumontavimas.

Rekomenduojama naudoti stiklo pluoštu armuotus profilius, kurie yra daug tvirtesni už plastiką, turi geras šilumines bei garso izoliavimo savybes. Į profilių kameras papildomai dedamas specialus pašiltinimas - išfrezuotas polistireninio putplasčio įdėklas. Tai papildoma termoizoliacija, leidžianti iki minimumo sumažinti ilginį šilumos tiltelį ir šilumos praradimus pro lango rėmą.

Antra problema - lango instaliavimas pagal technologinius reikalavimus - tenka spręsti dvi svarbias problemas –teisingas, ekonomiškai racionalus lango profilio parinkimas. Vieni skaičiuoja, kad šilumos nuostoliai per lango ir konstruktyvo jungties siūlę yra penkiskart didesni nei per konstruktyvą, kiti - kad šie nuostoliai sudaro apie 30 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Faktas tas, kad šilumos nuostoliai angokraščiuose yra nemenki. Kaip juos sumažinti šiltinant sienas?

Galimi trys naujų langų montavimo būdai:
1. Lango montavimas konstrukcijoje, seno lango vietoje.
Tai lengviausias ir greičiausias langų montavimo būdas. Tačiau tai kartu ir didžiausius šilumos nuostolius keliantis lango montavimas.

2. Lango montavimas termoizoliaciniame sluoksnyje.
Langų montavimą tik šiltinimo medžiagos sluoksnyje turėtų naudoti naujų šiuolaikinių pastatų statytojai, norintys pasiekti aukštą energinio efektyvumo klasę. Dažniausiai tokį langų montavimo būdą siūlo architektai, argumentuodami tuo, kad, langus priartinami prie pastato išorinio paviršiaus, pasiekiamas pagerintas architektūrinis sprendimas. Tačiau toks langų montavimas reikalauja daugiau darbo, aukštesnės kvalifikacijos specialistų, didesnių investicijų.

Dažniausiai lango montavimui termoizoliaciniame sluoksnyje naudojami profiliai, pagaminti iš sutankinto poliuretano pagrindu gaminamos medžiagos, kuri turi didelį standumą, geras šilumos izoliacijos savybes, laidi garams, neįgeria vandens. Medžiaga lengva ir lengvai pjaustoma. Pagrindinė tokio langų montavimo problema – aukšta kaina, kuri sunkiai atsipirks ir įvertinant sumažėjusius šilumos nuostolius.

Kitas lango montavimo termoizoliaciniame sluoksnyje būdas – naudoti specialius tvirtinimo laikiklius, pagamintus iš stiklo pluošto ir turinčius žemą šilumos laidumo koeficientą. Nors laikikliais dažniausiai tvirtinama nedidelių gabaritų ir riboto svorio langai, Lietuvos rinkoje jau yra pasiūla laikiklių iš stiklo pluošto, pagaminto pagal naujas technologijas. Tokie laikikliai suteikia neribotas galimybes konstruktoriams, architektams projektuoti bet kokį laikiklį, tvirtinant langą bet kurioje šiltinimo sluoksnio vietoje.

Lango montavimo seno lango vietoje bei termoizoliaciniame sluoksnyje brėžinius galima rasti https://www.kaunosilas.lt/projektavimui

3. Lango tvirtinimas prie išorinio sienos paviršiaus.
Tai populiariausias naujai statomų ir renovuojamų mažaaukščių pastatų langų montavimo būdas, bet jis įmanomas tik kartu su sienos apšiltinimo darbais. Langas tvirtinimo laikiklių pagalba montuojamas prie pat termoizoliacinio sluoksnio.

Sienos šiltinimas ties lango nuolaja, kai langas yra prie išorinio paviršiaus

2 brėž. Sienos šiltinimas ties lango angokraščiu, kai langas yra prie išorinio sienos paviršiaus:

3 brėž. Sienos šiltinimas ties lango angokraščiu, kai langas talpinamas prie išorinio sienos paviršiaus:

4 brėž. Sienos šiltinimas ties viršulangiu, kai langas yra prie sienos išorinio paviršiaus: