Rodomi įrašai 1-25 iš 253.
Numatomas 9 aukštų 4 laipt. daugiabučio namo stogo šiltinimas (1974 m. statybos). Esu teoretikė, priskaičiau visokiausių šiltinimo būdų, t. sk. šiltinimas uždarų porų putomis. Apklausti stogininkai statybininkai prieš putas ir siūlo ant esamos dangos dėti "sumuštinį": 10+6 cm polistirolis EPS 80 4 cm akmens vata Viskas sutvirtinama smeigėmis (6 smeigės į kv.m) dvigubas sluoksnis prilydomos bituminės dangos Ar tai tinkamas šiltinimo būdas? Gal galite pakomentuoti ar pasiūlyti kitokius šiltinimo būdus. Ir, kiek suprantu, reikia paprastojo projekto, kurį turi parengti projektuotojas?
Statybininkai Jums pataria teisingai. Daugiausiai daugiabučių namų stogų renovuojama, naudojant polistireninio putplasčio plokštes,priešgaisrinės apsaugos užtikrinimui dengiant 3 - 4 cm vatos sluoksniu ir, hidroizoliacija - prilydoma danga. Išsamiau galite rasti mūsų įmonės svetainėje, bibliotekoje patalpinta medžiaga Statybos taisyklės. Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu. XI skyrius Stogų šiltinimas.
Daugelyje vietų matau, kad šiltinant grindis ant EPS tiesiai klojama 0.2mm polietileno plėvelė ir tada pilamas smėlbetonis su šildymo vamzdžiais. Tačiau visur rekomenduojama nekloti PE, nes reikia kvėpavimo. Kaip yra iš tikrųjų? Planuoju įrengti rūsio grindis su drenažu ir apsisaugoti nuo drėgmės: gruntas (molis), smėlio pabarstas, geotekstilė, skalda - 50-100mm, EPS 100 - 100mm, skiriamasis sluoksnis (dėti PE plėvelę?), betonas su šildymo tinklu - 100mm.
Pateikiu ištrauką iš Statybos taisyklių "Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu": Kad iš viršaus į polistireninį putplastį arba į jo siūles neprasiskverbtų betonas ar skiedinys, šilumos izoliacija iš viršaus turi būti padengta skiriamuoju sluoksniu. Skiriamajam sluoksniui gali būti naudojamas specialus popierius, geotekstilė bei kitos tam tikslui tinkamos medžiagos. Pažymėtina, kad naujai pastatytų pastatų konstrukcijose būna padidintas statybinės drėgmės kiekis. Dėl to grindų skiriamajam sluoksniui nerekomenduojama naudoti polietileno plėvelę, kadangi ji trukdo tolygiam statybinės drėgmės pasišalinimui iš grindų konstrukcijos. Praktika rodo, kad naujai pastatytuose pastatuose esant grindų konstrukcijoje polietileninei plėvelei, statybinė drėgmė šalinasi koncentruotai per plėvelės pakraščius arba per jos siūles ir tose vietose ženkliai gadina atitvaras.
Noriu perdengti ir apšiltinti seną, visiškai neapšiltintą horizontaliai plokščią iš gelžbetonio perdangų plokščių sumontuotą stogą. Ar tiktų tokiems darbams laminuotos polistireninio putplasčio plokštės stogams "RUFAX". Jei tiktų, kokio storio šios plokštės sluoksnį rekomenduotumėte dėti ant stogo ir kokia hidroizoliacija tiktų tokio stogo uždengimui? Kokia būtų apytikslė vieno kv.m kaina? Mano remontuojam stogo plotas 120kv.m. Ar teikiate aptariamų polistireninio putpalsčio atvežimą pirkėjams?
Taip, stogo apšiltinimui galite naudoti UAB "Rufax" laminuotas polistireninio putplasčio plokštes. Jie kartu patieks ir hidroizoliacinę medžiagą.
Norime apšiltinti rąstinį apmūrytą namą, kokie geriausi variantai būtų?
Atsakyti į Jūsų klausimą, neįvertinus realios namo būklės nėra galimybių. Reikalinga nustatyti ar apmūrijant rąstus paliktas oro tarpas, jei taip - koks jo dydis, vėdinamas, mažai vėdinamas, uždaras? Koks rąstų storis, jų būklė? Tik turint šią informaciją, galima svarstyti papildomo apšiltinimo variantus. Pasirinkus klaidingą apšiltinimo variantą, rasos taškas gali persikelti į rąstus, o tai turės neigiamas pasekmes.
Kuo geriau apšiltinti lubas iš viršaus akmens vata, putų polistirolu, Gamo putomis, ar dar kažkuo kitu?
Jei domina lubų apšiltinimas polistireniniu putplasčiu, siūlyčiau pasinaudoti asociacijos išleistomis taisyklėmis. Jas rasite įmonės svetainėje Techninė informacija. Archyvas. XII Skyriuje "Grindų šiltinimas" rasite brėžinius GVR 11 bei GVR12 (lubų šiltinimas iš apačios bei GVP09 (grindų šiltinimas iš viršaus).
Supratau, kad apšiltinti daugiaaukščio buto sieną iš vidaus yra rizikinga dėl drėgmės kaupimosi. Noriu jūsų patarimo. Yra trijų aukštų daugiabutis plytinis namas. Reikia apšiltinti vieną jo sieną - galinę sieną, be langų. Tačiau pirmo aukšto savininkas nenori to daryti. Ar techniškai įmanoma apšiltinti tik antro ir trečio aukštų butų išorės sieną?
Negalėčiau pritarti daliniam daugiabučio namo galinės sienos apšiltinimo variantui dėl šių priežasčių: 1. Apšiltinta ir neapšiltinta namo sienos dalys turės skirtingus temperatūrinius režimus. Žiemos metu šių dalių sandūroje susiformuos papildomos įtampos, galimi sienos įtrūkimai, plyšiai, per kuriuos skverbsis drėgmė, šaltis. 2. Pablogės namo estetinis vaizdas.
Bendras namo sienų plotis - 158,2 m2. Kaip protingai pasirinkti medžiagas ir storį namo sienų apšiltinimui?
Sprendžiant namo apšiltinimo klausimą, reikia apsispręsti dėl tikslo: 1.Jei norima pasiekti kažkurią tai ekonominio efektyvumo klasę (C,B, A, A+ ar A++(ji bus reikalinga norint parduoti namą) 2. Norima apsišiltinti, kad būtų šilta ir ekonomiška gyventi Abiem atvejais reikalinga tiksli informacija apie sienos sudėtines medžiagas, blokeliai, plytos, mediniai rąstai, apšiltinimo medžiagos ir pan. Kai gausiu šią informaciją, galėsiu pakonsultuoti, kokie racionaliausi problemos sprendimo būdai.
Numačiau rekonstruojamą gyvenamą namą šiltinti 20 cm putplasčiu iš išorės. Koks būtų skirtumas šiltinant vienu sluoksniu 20 cm ar dviem po 10 cm, juos tarpusavyje prakeičiant?
Jei polistireninio putplasčio plokštės bus tinkuojamos plonasluoksniu tinku, atsakymas vienareikšmiškas - siena šiltinama vienu sluoksniu, nepriklausomai nuo izoliacinės medžiagos storio. Šiluminė varža abiem atvejais ta pati, galimus šilumos nuostolius per plokščių sudūrimus išsprendžia plokščių frezavimas, o darbų apimtys ir medžiagų sąnaudos mažesnės šiltinant vienu sluoksniu.
Statau namą, pamatai poliniai, o rostverkas iš pamatinių, blokelių. Kilo klausimų dėl rostverko šiltinimo iš apačios. Projekte numatyta rostverko apačią šiltinti 5 cm XPS. Kaip ir viskas tvarkoje, bet išgirdau nuomonę, kad po apačia, XPS netgi negalima dėti, neva tai jis yra per kietas šitam reikalui. Žiemos metu, šaltukas gali kilstelt pamatą, o XPS yra kietas, ir pamate gali atsirast įskylimų. Tarp polių neplanuoju nieko atskirai tankinti, planuoju dėti tiesiai ant natūralaus grunto, kuris mano atveju yra ilgai nusistovėjęs juodžemis. Taigi, ar galima, mano atveju gręžtinių pamatų apačioje dėti kaip projekte numatyta XPS 5cm?
Patariu pasidomėti ir kitu, bet laiko patikrintu variantu - rostverko apšiltinimą polistireniniu putplasčiu. Išsamesnę informaciją galite rasti mūsų firmos svetainės rubrikoje Techninė informacija. Putplasčio panaudojimo taisyklės. pamatų, rūsių išorinių sienų ir cokolio šiltinimas. TCP 02. Rostverko šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema.
Statomas dviaukštis namas iš akyto betono blokelių (mūras pabaigtas prieš mėnesį, stogas uždengtas prieš savaitę). Šiltinimas buvo suplanuotas pavasarį, tačiau kol kas esant pliusinei temperatūrai, vystytojas nusprendė šiltinimą pradėti jau dabar. Yra nemaža tikimybė, kad iki žiemos nesuspės užbaigti apšiltinimo. Ar tai problema, jeigu šiltinimas bus pradėtas ir neužbaigtas iki žiemos?
Jei sienas šiltinsite polistireniniu putplasčiu, negalima jo palikti neuždengto žiemai. Vasario - kovo mėn. saulė pažeis polistireninio putplasčio paviršių, teks įdėti daug darbo pažeisto paviršiaus šlifavimui. Jei nėra kitų variantų, saulėtą pusę būtina uždengti saulės spindulius nepraleidžiančia plėvele.
Ar kenkia sveikatai bute išklijavus lubas putų polistirolu?
Polistireniniu putplasčiu galima apsišiltinti kambario lubas, sienas iš vidaus - ši termoizoliacinė medžiaga nekelia jokio pavojaus žmonių sveikatai. Polistireninio putplasčio gaminius montuojantiems meistrams nebūtina imtis jokių atsargumo priemonių, nes jie nedirginantys ir netoksiški. Prieš pradedant darbus, patartina plokštes palaikyti pora savaičių atviroje erdvėje - per tą dings šiek tiek jaučiamas kvapas. Higienos centre atlikti bandymai parodė, kad vėlesniame laikotarpyje net jautriausi prietaisai jokio medžiagų išsiskyrimo nefiksuoja.
Palėpėje grebėstai ir ant jų čerpės. Ar galima, ir kaip apšiltinti palėpę nenuėmus čerpių nuo medinių konstrukcijų?
Šlaitinio stogo apšiltinimo polistireniniu putplasčiu metodiką ir reikalingus brėžinius rasite mūsų firmos svetainės skyriuje Klausk eksperto. Specialisto komentaras. Kadangi čerpių nuimti nenorite, teks spręsti oro tarpo tarp čerpių ir difuzinės plėvelės užtikrinimo problemą. Kitų apšiltinimo darbų atlikimo tvarka ir technologija nesikeičia.
Pasistačiau "vasarnamį" iš 20 cm storio palemono blokelių keraminių, apšiltintas 20 cm neoporu, tinkuojamu fasadu. langai, pamatai, durys, stogas ir pan. pagal technologijas apšiltinti su termoprofiliais, sandarinimu ir t.t. Domina pačios sienos pavadinkim efektyvumas energetinis koks gaunasi, kuriai klasei čia būtų galima priskirti? B? A? Nes planuoju šilumos siurblį pirkti, ir klausia, nelabai galiu ką atsakyti. Suprantu, kad čia daugiau reikėtų kiek grindys, stogas kiek ir pan., rekuperacijos nebus. Man domintų pats sienos efektyvumas, į kuria klasę ji čia tiktų. Statyta be projekto, todėl nežinau klasės. Langai 3 stiklų ir t.t. Pastatas 120 m2, su 2 aukštų (su gyvenama palėpe).
20 cm Palemono keramikos blokeliai, apšiltinti 20 cm Neoporo plokštėmis, užtikrins lauko sienoms A klasę. Kitas atitvaras (langus, stogą, grindis ir t.t.) reikia skaičiuoti. Namo klasė nustatoma įvertinus visus konstruktyvus.
Noriu šiltinti namą A+ klasės, iškilo klausimas kuo geriau šiltinti 250mm neoporu ar 300mm baltu polistirolu? Žinau ten tas jų savybes, kad neoporas ale šiltesnis ir t.t., bet ar realybėje jis yra naudingesnis ar ne? Gal kas turi kokių pavyzdžių ar kokių žinių, kurias būtų galima pažiūrėti gyvai, o ne tik popieriuje? Tarkim kaip pvz. paėmus du lapus 1x1m, vieną neoporo kitą baltą, juos šildyti tokiu pat principu ir žiūrėti su termovizoriumi, kuris daugiau šilumos išskiria ar kaip čia pasakyti. Pataisykit mane, jei kažką ne taip sakau, nes kol kas tai niekaip nerandu jokios medžiagos apart dokumentacinės, kad juodas ant popieriaus šiltesnis ir nežinau kokį polistirolą pasirinkti...
Pilkas polistireninis putplastis (Neoporas) skiriasi nuo baltojo viena pagrindine savybe - šilumos laidumo koeficientu. EPS 70 (balto) šis rodiklis 0,039, pilkojo - 0,032. Kuo šis skaičius mažesnis, tuo blogiau praleidžia šilumą. Taigi, pilkojo tokio pat storio plokštės varža apie 22 % didesnė, nei baltojo. Tuo įsitikinti galima tik vienu keliu - atvykus į gamintojo laboratoriją. Ši savybė kontroliuojama kasdien, bandant 30 x 30 cm 5 cm storio bandinius. Bandymui pasibaigus, kompiuteris parašo bandinio šilumos laidumo koeficientą 6 ž po kablelio tikslumu.
Pastačiau sienas iš akyto betono blokelių Rocklite, uždėjau stogą, sudėsiu langus dar šiemet. Ar būtina sienas apšiltinti iš lauko prieš žiemą, ar galima palikti per žiemą neapšiltinus, kol vidus bus įrenginėjamas?
Žiemos dabar nebūna labai šaltos, neapšiltintas pastatas peržiemos be problemų. Pastatui tai dar geriau, per žiemą lengviau išsivaikščios drėgmė. Būtų blogai, jei akyto betono blokelius uždengtumėte termoizoliacine medžiaga (pav. polistireniniu putplasčiu), bet nespėtumėte jo aptinkuoti. Žinoma, vykdyti vidaus darbus bus sudėtingiau, teks šildytis, bet drėgmė tiek iš vidaus, tiek iš sienų pasišalins lengviau, tai labai svarbu.
Statau pirtį. Noriu šiltinti pamatus iš vidaus - 10 cm Geoporu. Ar reikia šiltinti vidines pirties pamato pertvaras? Statybininkai statantys pamatus, sako, kad vidinę sieną reikia apšiltinti tik iki 1m (kur liečiasi su išorinės dalies pamatu), kad nebūtina daugiau. Gal galite pakomentuoti plačiau ir patarti kaip daryti?
Pirties, kaip ir kitos paskirties pastatų pamatas šiltinamas iš lauko, tačiau 10 cm putplasčio pirties pamatui mažoka, Rekomenduočiau naudoti bent 20 cm storio putplastį. Pagal polistireninio putplasčio panaudojimo taisykles apšiltinama ne mažiau 60 cm aukščio pamatas, matuojant nuo grindis apšiltinančio putplasčio plokštės apačios. Vidinių pamato sienų apšiltinti nereikia, naudingiau daugiau termoizoliacinės medžiagos panaudoti grindų bei pamato apšiltinimui.
Noriu apšiltinti pamatus EPS 100 hydro. Ar reikalinga papildomai membrana?
EPS 100 hydro deklaruojamas ilgalaikis vandens įgėris pilnai panardinus ne daugiau 2%. Tuo tarpu Įprasto EPS 100 šis rodiklis, pagal Lietuvos gamintojų deklaracijas siekia 2,5 3. Taigi, skirtumas nėra didelis. EPS 100 hydro taikomi tokie pat reikalavimai, tos pačios taisyklė, kaip ir EPS 100 ar EPS 100N, membrana būtina.
Gyvenu alytnamyje ir galvoju šiltinti sienas iš išorės. Kas būtų geriau - vata ar polistirolas? Alytnamis apmūrytas iki pat skliauto.
Visos termoizoliacinės medžiagos geros, jei jos panaudojamos pagal taisykles. Išorines sienas galima apšiltinti tiek vata, tiek putplasčiu. Šiuo atveju problema kitur. Alytnamiuose tarp vatos ir mūro įprastai paliekamas oro tarpas. Net ir tuo atveju, jei oro tarpas sandarus, bet siekia 4 - 5 cm, yra didelė tikimybė, kad sienos konstrukcijoje kaupsis drėgmė. Sienos išorinis apšiltinimas būtų racionalus, jei nevėdinamas oro tarpas siektų 1 - 2 cm (Vokietijoje rekomendacija - 1 cm). Priešingu atveju rekomenduočiau oro tarpą naikinti poliuretano putomis ar kompresoriaus pagalbas pripūstomis polistireninio putplasčio granulėmis. Gal to ir pakaktų ar bent jau apšiltinimui iš lauko pakaktų plonesnio izoliacinės medžiagos sluoksnio.
Kuo geriau šiltinti sienas polistireniniu putplasčiu ar ekstruziniu polistireniniu putplasčiu? Kieno šiluminė varža geresnė?
Iš šių medžiagų geriausią šiluminę varžą turi pilkasis polistireninis putplastis (Neoporas). Lyginant 5 cm storio plokštes ekstruzinio putplasčio ir Neoporo šilumos laidumo koeficientas toks pat, t. yra 0,033. Tačiau didėjant plokštės storiui ekstruzinio polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficientas blogėja, tuo tarpu Neoporo šilumos laidumo koeficientas nuo storio nepriklauso, išlieka toks pat.
Domina izoliacinės plokštės šiltinimui iš vidaus. Ką galėtumėte pasiūlyti?
Siūlyčiau ieškoti kitų variantų, apšiltinimas iš vidaus labai problematiškas. Galima rekomenduoti polistireninio putplasčio plokštes. Reikalingus brėžinius ir aprašymą rasite mūsų firmos svetainėje Techninė informacija. Polistireninio putplasčio panaudojimo taisyklės. Tačiau, nepriklausomai nuo termoizoliacinės medžiagos tipo, kartu reikia spręsti ir vandens garų pasišalinimo per sieną klausimus,įrengti papildomą ventiliaciją. Priešingu atveju kambario sienos ims drėgti, iškils pelėsio susidarymo pavojus. Pastatas turi būti apšiltinamas iš lauko, o iš vidaus šiltinama tik kraštutiniu atveju, kai nėra kitų variantų.
Namą pasistatėme iš fibo keramzitinių blokelių 25 cm. Atėjo laikas užsakyti sienų šiltinimo medžiagą. Pagal projektą turėjo būti pilkas putplastis, tačiau pasikalbėjus su meistrais, nepatarė to daryti, nes jis bijo saulės ir išsikraipo. Todėl nutarėme šiltinti baltu putplasčiu. Klausimas koks apšiltinimo sluoksnis turi būti, kad namas iš 25 cm fibo blokelių atitiktų A+ klasę.
Apšiltinant baltuoju EPS 70 putplasčiu A+ klasei užtikrinti reikalinga naudoti 26 cm EPS plokštes. Beje, baltąjį putplastį iš termoizoliacinių medžiagų rinkos išstumia pilkasis putplastis Neoporas. Tai pati populiariausia termoizoliacinių medžiagų rinkoje medžiaga, skirta apšiltinimui tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema. Kaip ir visos tamsios medžiagos, Neoporas jautriau reaguoja į tiesioginius saulės spindulius. Priklijavus plokštes, rekomenduotina dviejų dienų bėgyje bent jau tiesioginių spindulių veikiamą sieną padengti tinku. Bandymai Afrikoje, Abu Dabio dykumoje, įrodė, kad ši medžiaga puikiai atlaiko ir daugiau nei 40 oC karščius, nekeisdama nei fizinių, nei mechaninių savybių.
Šiltinant putų polistirolu, ar reikėtų klijus tepti šukomis, ar aplink kraštus su taškais viduryje? Susidūriau su skirtingai dirbti siūlančiais meistrais. Ar dedant kauburėlius viduryje nesiformuos rasa tarp polistirolo ir sienos? Kurį kelią patartumėte kaip patikimesnį, ilgaamžiškesnį?
Cituoju išrašą iš statybos taisyklių AT224555837.01:2013 Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu. Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau 40% šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema dekoruojama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinimo plokštės ploto. Vandens garų kondensacija tarp nešančiosios konstrukcijos ir polistireninio putplasčio plokštės nevyksta, nes EPS plokščių vandens garų varžos faktorius yra mažesnis (gelžbetoninės sienos šiltinimo atveju) ar labai artimas (mūras, blokeliai, medis ir pan.). Vandens garai gali kondensuotis kitame taške, tarp putplasčio ir tinko, bet tai pastebima tik tuo atveju,tuo atveju, jei naudojama vandens garams nepralaidus ar sunkiai pralaidus tinkas.
Bus statomas karkasinis namas su rūsiu. Rūsys monolitinis, su plokščių perdanga. Norėčiau sužinoti kiek reikia apšiltinti po rūsio grindimis rūsio sienas ir perdangą iš viršaus, kad atitiktų A klasę? Ir kiek, kad atitiktų A+? Po rūsiu galvoju dėti EPS200, sienoms iš išorės EPS100, o ant perdangos EPS150.
Rūsio sienų apšiltinimui A klasei reikia naudoti 23 cm EPS 100. Norint pasiekti A+ klasę - naudokite 27 cm EPS 100. Šie skaičiai, priklausomai nuo pamato storio, gali nežymiai keistis. Nesupratau, kodėl žadate naudoti grindims EPS 150 ir EPS 200. Jei tai normalus gyvenamas namas, pagal apkrovas grindų apšiltinimui naudojama EPS 70 ar EPS 80 (šildomų grindų atveju). Garažo zonoje galima naudoti EPS 100, bet ne daugiau. Po rūsiu rekomenduojama taip pat EPS 70 (jei rūsyje nebus išskirtinai didelių apkrovų).
Ar A+ klasės namui užtenka 20 cm polistirolo EPS 80, po juo supiltas 40 cm smėlio sluoksnis? Architektė sakė, kad pagal sumažintus reikalavimus, turėtų užtekti, nes smėlio sluoksnis irgi turi kažkokią varžą. Ar vis dėl to nerizikuoti (priduodant namą) ir dėti 25cm?
Termoizoliacinės medžiagos dėl to ir vadinamos termoizoliacinėmis, nes turi nepalyginamai geresnes šilumines varžas, nei kitos statybinės medžiagos. 40 cm storio smėlio - žvyro sluoksnis sudaro varžą tik 0,2. Tuo tarpu net ir 1 cm storio EPS 80 plokštė padidina varžą 0,27. Atkreipiu dėmesį, kad polistireninio putplasčio plokštės, nekeičiant kainos,tiekiamos įvairių storių, žingsnis 1 cm. Galite užsisakyti tokio storio plokštes, koks reikalingas reikiamai energinio efektyvumo klasei pasiekti. Reikalui esant galite pasinaudoti mūsų firmos svetainėje esančioje skaičiuoklėje.
Seno rąstinio namo negyvenamoje palėpėje norime įrengti gyvenamą kambarį. Stogas yra dengtas skiedromis, o ant viršaus asbestinis šiferis. Kol kas jį keisti finansų nėra, tik ateityje. Kaip pasiūlytumėte jį apšiltinti iš vidaus, kad paskui vėliau būtų galima neardant kambario pakeisti stogą?
Patarsiu tai, ką kiekvienas gali atlikti savomis jėgomis. Jei stogas nekiauras, įsprauskite tarp gegnių polistireninio putplasčio plokštes (rekomenduotina Šiloporas Ekstra Neo ar Šiloporas EPS 70N (neoporas). Jei norit gyventi šilčiau, gegnes reikėtų paaukštinti bent 10 cm storio tašais, uždengti putplastį garo izoliacijos (polietilenine) plėvele ir prisukti gipso kartono plokštes. Vėliau, keičiant stogą, iš viršaus putplastį reikėtų apdengti difuzine plėvele ir palikti iki stogo dangos 4 cm ventiliacinį oro tarpą.
kauno_silas_logo_122x65.png
Energetikų 25b, 52482 Kaunas, Lietuva
94% rekomenduoja
15 atsiliepimai
va
2020-09-21,
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Domina polistireninio putplasčio kainos ir terminas per kiek laiko būtų užsakytos medžiagos. Geoporas EPS 100 2,5 kubo 200 mm. Neoporas EPS 100 39 kubai 250 mm. Polistirolas PS 100 25 kubai 150 mm. Lauksiu kainų pasiūlymų, ačiū.
re
2020-07-08, Vilnius
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Plytinio namo su blokiniais pamatais apšiltinimas. Praeina vanduo po liūčių į rūsį nestipriai bet...norėčiau susitvarkyti. Kaip supratu iš ankstesnių aprašymų reikia atsikasti pamatą (jo gylis maždaug 1.5 m), nusiplauti, sutvarkyti skyles putomis ar betono mišiniu, užtepti bituminę mastiką (izofleks) ir priklijuoti putplastš fasadui 10cm storio. Ar reikia tinkuoti putplastį (ta dalis, kuri užsikas po to po žeme) ir ar būtinai papildomai tvirtinti hidroizoliaciją?
gi
2020-05-28, Šakiai
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Ar tiesa, kad neoporas keičiantis oro temperatūrai turi savybę išsipūsti ar susitraukti, ko todėl atsiranda įvairūs išlinkimai ir nukenčia namo sandarumas bei tinkas ant fasado?
ks
2020-02-28, Klaipėda
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Reikia 150 storio neoporo frezuoto fasadui 50 kubu. Kokia kaina?
ar
2019-12-11, Šakiai
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Numačiau rekonstruojamą gyvenamą namą šiltinti 20 cm putplasčiu iš išorės. Koks būtų skirtumas šiltinant vienu sluoksniu 20 cm ar dviem po 10 cm, juos tarpusavyje prakeičiant?
ec
2019-10-29, Šiauliai
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Apšiltinome namo fasadą ir nulinio aukšto grindis (sąlytis su gruntu) 15cm polistirolu. Planuojame šiltinti perdangą iš pastogės pusės. Pastogė nenaudojama, stogas nešiltintas - tik šiferis. Sakykite, ar galima šiltinti ir perdangą 30cm putų polistirolu? Perdanga monolitinis betonas. Name priverstinės ventiliacijos nėra. Polistirolas būtų paprasčiau ir be to nereikėtų gegniuoti (mažiau darbo), jei šiltinant vata. Kažkas šneka apie "kvėpavimą" įrengus vatą, bet koks dar kvėpavimas per plėvelę, betoninę perdangą ir 30cm vatos?
zy
2019-10-10, Kaunas
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Pasistačiau "vasarnamį" iš 20 cm storio palemono blokelių keraminių, apšiltintas 20 cm neoporu, tinkuojamu fasadu. langai, pamatai, durys, stogas ir pan. pagal technologijas apšiltinti su termoprofiliais, sandarinimu ir t.t. Domina pačios sienos pavadinkim efektyvumas energetinis koks gaunasi, kuriai klasei čia būtų galima priskirti? B? A? Nes planuoju šilumos siurblį pirkti, ir klausia, nelabai galiu ką atsakyti. Suprantu, kad čia daugiau reikėtų kiek grindys, stogas kiek ir pan., rekuperacijos nebus. Man domintų pats sienos efektyvumas, į kuria klasę ji čia tiktų. Statyta be projekto, todėl nežinau klasės. Langai 3 stiklų ir t.t. Pastatas 120 m2, su 2 aukštų (su gyvenama palėpe).
sk
2019-10-09, Kaunas
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Laba diena, Planuojame apšiltinti dalį namo, kuri yra rąstinė (priestatas iš blokelių). Rąstinė dalis statyta 1959 m. Ar tinka tokiam namui polistireninis putplastis?
Dėkoju, kad sureagavo į paklausimą ir gana aiškiai atsakė. Kiti tiesiog ignoruoja paklausimus. Pagarbiai, ačiū.
mi
2019-09-04, Biržai
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Kuo geriau šiltinti sienas polistireniniu putplasčiu ar ekstruziniu polistireniniu putplasčiu? Kieno šiluminė varža geresnė?
ke
2019-06-22, Širvintos
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Gyvenu nuosavame name ir noriu apšiltinti virtuvę iš vidaus. Patarkite kaip daryti ir kokias medžiagas naudoti?
tu
2019-06-22, Kretinga
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
sveiki, nepaminejau, kad rusys bus nesildomas, nezinau ar tai keicia storius? nepaminejot kokio storio reikes po rusio grindim. dabar atsakant i jusu klausima, kodel po pamatais noriu deti eps200, tai del to kad rusi planuoju daryti kaip monolitini kubika, vienalyti, is esmes bus plokstuminiai pamatai ir monolitines sienos, ir viskas vientisa. vat ir idomu tokiam nesildomam rusiui apsildinti kokie storiu reikalavimai. virs jo kaip minejau bus karkasinis namas, A, gal net A+ sieksime. primenu kas buvo rasyta ekspertai.lt protale ir jus atsakymas : Klausimas: Bus statomas karkasinis namas su rūsiu. Rūsys monolitinis, su plokščių perdanga. Norėčiau sužinoti kiek reikia apšiltinti po rūsio grindimis rūsio sienas ir perdangą iš viršaus, kad atitiktų A klasę? Ir kiek, kad atitiktų A+? Po rūsiu galvoju dėti EPS200, sienoms iš išorės EPS100, o ant perdangos EPS150. Komentarai: Rūsio sienų apšiltinimui A klasei reikia naudoti 23 cm EPS 100. Norint pasiekti A+ klasę - naudokite 27 cm EPS 100. Šie skaičiai, priklausomai nuo pamato storio, gali nežymiai keistis. Nesupratau, kodėl žadate naudoti grindims EPS 150 ir EPS 200. Jei tai normalus gyvenamas namas, pagal apkrovas grindų apšiltinimui naudojama EPS 70 ar EPS 80 (šildomų grindų atveju). Garažo zonoje galima naudoti EPS 100, bet ne daugiau. Po rūsiu rekomenduojama taip pat EPS 70 (jei rūsyje nebus išskirtinai didelių apkrovų).
vi
2019-06-05, Šiauliai
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Neapsisprendžiu kieno gamybos polistirolą pirkti. Prašau patarkite. Reikia namo apšiltinimui. Yra blokelis arko 18 ir polistirolo reikia 20cm.
tu
2019-06-05, Kretinga
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Bus statomas karkasinis namas su rūsiu. Rūsys monolitinis, su plokščių perdanga. Norėčiau sužinoti kiek reikia apšiltinti po rūsio grindimis rūsio sienas ir perdangą iš viršaus, kad atitiktų A klasę? Ir kiek, kad atitiktų A+? Po rūsiu galvoju dėti EPS200, sienoms iš išorės EPS100, o ant perdangos EPS150.
55
2019-05-10, Šiauliai
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Norėčiau jūsų patarimo. Planuoju šiltinti pamatą. Pagal projektą rostverkas šiltinamas geoporas EPS100, 10 cm. Ar reikia papildomai tepti hidroizoliaciją ant pamato prieš klijuojant polistirolą? Kokia darbų seka?
be
2019-05-10, Vilkaviškis
Įvertintas atsakymas į šį paklausimą:
Šiltiname namo pamatus iš vidaus su EPS 100 polistirolu. Ar reikia šiltinti namo vidinių sienų pamatus (yra kelios laikančios sienos namo viduje)? ir kaip šiltinti ties garažo vartais, ar nebus pažeistas polistorolis įvažiuojant automobiliu?