UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Gal turit kitų minčių, bet nežinant situacijos, rekomenduočiau apšiltinti ne perdangą, bet stogą. Šį darbą galima atlikti savomis jėgomis, palėpėje brūsų pagalba paaukštinant gegnes ir iš apačios įspraudžiant bent 25 cm Šiloporas Neo. Po to klojama garo izoliacijos plėvelė, tvirtinama gipsokartono plokštės. Gelžbetoninę perdangą būtų galima išlyginti ir kloti parketą. Jei stogas nešiltintas, palėpė liks šalta ir negyvenama. Tokiu atveju izoliacinę medžiagą galima tvirtinti ir iš kambario pusės.

Galiu tik užjausti, kad atliktas darbas jokių rezultatų nedavė. Taip ir turėjo būti, šiluma per susidariusį oro tarpą (sukritus pjuvenoms) išėjo lauk. Rezultatas būtų buvęs toks pat, jei būtumėte apšiltinęs ir 20 cm izoliacinės medžiagos sluoksniu. Situacija pasikeistų, jei susidariusį oro tarpą užpildytumėte izoliacine medžiaga - polistireninio putplasčio granulėmis ar termoputomis. Tačiau gerą efektą gautumėte tik papildomai dar apšiltinę iš lauko, nors tai jau nemažai kainuotų. Žinoma, yra ir lengvesnis, pigesnis variantas - apsišiltinti iš vidaus, nors ir jis turi trūkumų.

Norėčiau šiek tiek padiskutuoti dėl grindų šiltinimo tikslingumo. Įprastai šiltinama stogas, grindys. Pirmame ir antrame aukšte palaikant panašią temperatūrą, antro aukšto grindys gali būti aplamai nešildomos. Putplastis dedamas dviem atvejais:
1. Norint įrengti garso izoliaciją tarp pirmo ir antro aukšto, įrengiama plaukiojančios grindys, tam reikia 2 - 3 cm storio EPS T (akustinis putplastis).
2. Antro aukšto grindų išlyginimui, laidų, kabelių, santechninių vamzdžių suslapstymui - storis pagal poreikį.
Beje, putplastis pagal užsakymą gali būti įvairaus storio, ne tik 5 ar 10 cm.
Jei patikslintumėte savo situaciją, galėčiau pakonsultuoti detaliau.

Pirmiausia šiek tiek teorijos. Norint turėti šiltą namą, tenka domėtis ne tik lauko sienos apšiltinimu, bet ir stogu, grindimis, langais - visų atitvarų norminiai reikalavimai A, A+, A++ klasėms labai aukšti. Jei pirmiausia domitės lauko sienos apšiltinimu, tai reikalavimai tokie: A klasei sienos varža 8,33, A+ - 9,1, A++ - 10. Iš paklausimo matyti, kad šiuo metu Jūsų sienos varža siekia apie vienetą. Apšiltinant efektyviausia šiuo metu termoizoliacinė medžiaga Šiloporas Neo EPS 70 (pilkuoju putplasčiu), norint pasiekti A klasę, reikėtų apšiltinti išorines lauko sienas su 23 cm storio putplasčio plokštėmis. Stogo konstrukcijai reikalavimai dar aukštesni. Žinoma, rezultatai bus geri, bet reikia orientuotis į nemažas investicijas.

Norint pasiekti A klasės reikalavimus Jums reikės 23 cm storio balto polistireninio putplasčio EPS 70 arba 19 cm pilko EPS 70 N. Norint pasiekti B klasės reikalavimus reikės 10 cm balto polistireninio putplasčio arba 7 centimetrų pilko. Frezuotas polistireninis putplastis yra naudingesnis, nes jis gali sumažinti šilumos nuostolius patiriamus dėl konvekcijos.

Klijuoti EPS gaminius galima ir esant minusinei temperatūrai iki -10 laipsnių šalčio. Tam reikia naudoti šalčiui atsparius klijus. Rekomenduoju naudoti Wärmedämmsystem 220 klijus.

Jei nagrinėjote šlaitinio stogo apšiltinimo polistireniniu putplasčiu brėžinius, juose numatyta dviguba stogo medinių konstrukcijų apsauga nuo drėgmės. Tarp vidaus apdailos ir izoliacinės medžiagos įrengta garo izoliacinė plėvelė apsaugo nuo drėgmės, kylančios aukštyn iš gyvenaamųjų kambarių. Difūzinė plėvelė, įrengta virš izoliacinės medžiagos, turi dvejopą paskirtį: neleidžia atmosferinei drėgmei bei nuo stogo susidariusiai kondensacinei drėgmei prsiskverbti iki polistireninio putplasčio, bet praleidžia drėgmę kita kryptimi - iš polistireninio putplasčio (jei ji dėl kokių nors priežąsčių ten patektų) į ventiliacinį kanalą. Stogas visiškai apsaugotas.

Sienas apšiltinti verta, bet tik su sąlyga, kad oro tarpas tikrai sutrombuotas spaliais per visą perimetrą.Tai būtina sąlyga. Jei oro tarpas sudaro galimybę orui judėti, apšiltinimas iš lauko beprasmis. Rekomenduočiau apšiltinti 10 cm storio Šiloporas Neo plokštėmis ir aptinkuoti plonsluoksniu tinku.
Pamatai šiltinami iš vidaus,Įtariu, kad akmenų pamatas nelygus. Tokiu atveju prieš apšiltinant jis turi būti išlygintas.

Geriausia naudoti poliuretaninius klijus Ceresit CT 85. Norint sutaupyti laiko ir padaryti mažiau klaidų šiltinant atitvaras rekomenduoju pirkti frezuotas, didesnio storio polistireninio putplasčio plokštes.

Tokia blokelių šiltinimo polistirolu konstrukcija yra galima jeigu santykinis vidaus oro drėgnis bus 50%. Jeigu santykinis vidaus oro drėgnis bus didesnis, tada tarp sluoksnių gali pradėti kauptis drėgmė.

Vėdinimo drenavimo membrana apsaugo termoizoliacinę medžiagą nuo mechaninių pažeidimų, teršalų bei drėgmės kaupimosi. Ji dedama gumbuota puse ant polistireninio putplasčio ir tvirtinama smeigėmis, skirtomis kietam pagrindui.

Orientacinė sienos šiluminė varža, apšiltinant 10 cm Šilopras Neo EPS 70 plokštėmis, - 5,3. Šiam laikotarpiui tai beveik pakanka. Tačiau nuo š, m. lapkričio 1 d, įsigalioja nauji pastatų energetinio efektyvumo reikalavimai , pagal kuriuos A klasei reikalinga varža - 8,33. Rekomenduočiau žiūrėti į perspektyvą ir apšiltinti 20 cm storio Šiloporas Neo EPS 70 plokštėmis (bus pasiekta 8,5 varža).

Kai pastate nėra rūsio, cokolių šilumos izoliacija nuleidžiama ne mažiau kaip 600 mm nuo pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos. Taigi, 1 m nereikia, bet 60 cm aukščio reikalavimas išlieka.

Taip, pamatus būtina apšiltinti bent 60 cm gylio nuo žemės paviršiaus arba grindų apačios. Apšiltinti pamatus galima ir vėliau, atsikasti gruntą visu perimeru bent 80 cm nėra sudėtinga.Neramina tai, kad pamato betonavimas nelygus - tai vėl papildomas,sudėtingas ir būtinas darbas.

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reikalingą putplasčio plokštės storį galite pasiskaičiuoti specialios programos pagalba. Adresu www.kaunosilas.lt rasite "Energetinio efektyvumo skaičiuoklę". Pasirinkus A+ klasę, gyvenamas pastatas, lauko siena, tinkuojama sistema Keraminiai blokeliai, pasirinkus atitinkamo gamintojo produkciją, programa paskaičiuos reikiamą Šiloporas Neo EPS 70 storį - 26 cm. Programa įvertina tinko sluoksnio varža, Jūsų atveju 2 cm storio klinkerio plokštės - bet tai duoda tik 2 mm paklaidą , Taigi, galima planuoti 26 cm putplasčio plokštę. Gamintojai pagal užsakymus gamina reikiamo storio plokštes, tiek frezuotas, tiek ir nefrezuotas. Galiu patikslinti, kad plokštės storis šiuo atveju įtakos neturi, technologija nesikeičia, patikimumas irgi.

"kvėpuojančios sienos" - tai daugiau ppropogandinė vatos gamintojų reklama, Visų pirma, kur dedama vata, ten yra ir garo ar vėjo izoliacinė plėvelė- kvėpavimui dedamas taškas, Beje, putplasčio vandens garų faktorius šiek tik geresnis, nei medžio ir labai nedaug atsilieka nuo plytų ir kitų konstrukcijų. Antra, per sienas praeina labai maža drėgmės dalis - apie 2% , Visa kita drėgmė pasišalina per ventiliacinius kanalus, atvirus langus, duris, nesandarūmus tarp lango ir sienos,
Stogams dedama dvi plėvelės. Viena iš apačios - garo izoliacinė plėvelė, kuri, kaip teisingai sakot, uždaro stogo konstrukciją nuo drėgmės patekimo iš gyvenamų patalpų į termoizoliacinė medžiagą bei likusią stogo konstrukciją. Tarp vėdinamo oro tarpo ir termoizoliacinės medžiagos dedama difuzinė plėvelė, praleidžianti drėgmę į vieną pusę - tai yra iš termoizoliacinės medžiagos į vėdinimo oro tarpą bet neprleidžianti kita kryptimi - iš oro tarpo į termoizoliacinę medžiagą.
Taigi išvada - stogas turi saugoti gyvenamas patalpas nuo lietaus bei šalčio, o pastatas turi būti sandarus ir kvėpuoti ventiliaciniais kanalais.

Kiek supratau, karkasinį namaą kuriame tarp medinių brusų įsprausta vata ir uždengta OSB plokštėmis, norite papildomai apšiltinti iš lauko putplačiu. Vienareikšmiškai atsakyti sunku, nežinant tikslios sienos struktūros, Problema ta, kad OSB plokščių yra įvairių, Jų vandens garų faktorius svyruoja no 5 iki 30, Jei naudotos aukštesnio tankio plokštės su aukštu koeficientu,problemų nebus, Jei naudota lengvos, mažo tankio plokštės, reikėtų su programa patikrinti vandens garų kelią per sieną,- galimas variantas, kad be oro tarpo OSB plokštės ir putplasčio sandūroje gali kauptis drėgmė.

Garažo grindims galima naudoti "styrodur", tik kažin ar verta. Ekonomiškiau naudoti Šiloporas EPS 100 arba Šiloporas EPS 100N, namo grindims kambario viduje naudojamas EPS 70N.

Nemanau, kad tai racionalu. Atraižos, ypač 2 - 3 cm storio, naudojamos sienos nelygumams išlyginti. Įprastai atraižos polistireninio putplasčio įmonėse malamos ir parduodamos oro atrpų sienose apšiltinimui. Tačiau negalima tam tikslui naudoti pakuočių (televizorių, šaldytuvų ir kt. buitinės elektronikos), nes tam tikslui naudojama kita polistireninio putplasčio atmaina - ji yra degi ir gali turėti neigiamas pasekmes gaisro atveju.

Pirmiausia noriu patarti dar kartą pagalvoti dėl termoizoliacinės medžiagos plokštės storio. Pagal normatyvinius dokumentus jau nuo šių metų lapkričio 1 d. išduodant statybos leidimą bus reikalaujama, kad pastatas tenkintų A klasę, o tai reiškia, kad gyvenamo namo sienos varža būtų ne mažiau 8,33. ARKO blokelio varža - 0,265, visa kita - termoizoliacinės medžiagos storio klausimai.
Apšiltinant fasadus, visada klijuojama viena reikiamo storio frezuota plokštė. Frezavimas išsprendžia plokščių persidengimo klausimą. Polistireninio putplaasčio gamybos įmonės pagal užsakymą gali patiekti bet kokio storio frezuotas plokštes fasado šiltinimui.

Abi šios medžiagos turi tas pačias savybes, išskyrus šilumos laidumą ir, žinoma, kainą, tad galimi įvairūs deriniai. Žinoma, jei yra prasmė. Neoporas truputį brangesnis, bet jo panašiu santykiu reikia mažesnio storio. Abi medžiagos nemėgsta ilgalaikių saulės spindulių. Apskritai, Neoporas - ateities medžiaga, baltojo putplasčio sunaudojimas sparčiai mažėja, jo vietą užima Neoporas.

Jei lubos medinės, tikslinga medį apsaugoti nuo drėgmės - vandens garų, kylančių iš kambario aukštyn. Garo plėvelė, sandariai priklijuota ar kitu būdu pritvirtinta prie lubų, išspręstų šią problemą. Virš medinių grindų plėvelė nereikalinga, nes drėgmės apsauga nuo atmosferinės drėgmės turi būti įrengta stogo konstrukcijoje (įrengiamas oro tarpas, dedama difūzinė plėvelė).

Atkreipiu dėmesį, kad po šiferiu reikia palikti oro tarpą vėdinimui, dėti difuzinę plėvelę ir įsprausti tarp gegnių polistireninį putplastį, rekomenduočiau bent 20 cm, geriau 25 cm Šiloporas ekstra Neo. Gegnes reikėtų paaukštinti iki reikiamo storio, prie jų prisukama gipsokartono plokštės. Garo izoliaciją galima dėti, bet ji čia būtų perteklinė, nebent palėpėje būtų vonia ar virtuvė - tai reikia spręsti sava nuožiūra,

Suprantu Jūsų klausimo potekstę, kas vieno aukšto namo atveju tikslingiau apšiltinti perdangą, o stogas tik turi apsaugoti nuo lietaus ir sniego. Jei palėpės patalpa nebus naudojama, toks sprendimas galimas. Visgi patarčiau pasidomėti www.kaunosilas.lt techninė informacija. Specialistai pataria. Šlaitinių stogų šiltinimas brėžiniu Š St 01 Šlaitinio stogo jungties su siena šiltinimas. Įprasta, kad šiltinamas stogas, palėpė panaudojama sandėliavimui, parodytas mazgas pakankamai sandarus ir problemų nekelia.

Meistras yra teisus. pamatai apšiltinami tik iš išorės, įprastai naudojama 10 cm storio frezuoto polistireninio putplasčio plokštė. Visos Jūsų išvardintos medžiagos iš principo gali būti panaudotos. XPS iš karto galima atmesti. Nors ši medžiaga pasižymi geresnėmis įdrėkio savybėmis, bet sunkiai atlaiko konkurenciją dėl aukštesnės kainos.Finfoam EPS 300 irgi nei prie ko, nes pagal atsparumą gniuždymui Jūsų atveju visiškai pakanka EPS 100. Taigi, Geoporas EPS 100, Tenaporas EPS100, Šiloporas EPS 100 ir Šiloporas EPS 100N - iš šių medžiagų ir reikėtų rinktis. Geoporas Šiek tiek mažiau įgeria drėgmę, Šiloporas EPS 100N turi žymiai geresnes izoliacines savybes.
Dėl plėvelės panaudojimo reikia spręsti vietoje, įvertinant gruntą. Jei tikrai sausa ir vandens nebus, pakanka apšiltintą pamatą užpilti 20 cm storio žvyro sluoksniu. Jei galimi gruntiniai vandenys, nepakenktų gumbruota membrana. Beje, nepamirškit įrengti vėdinamą nuogrindą, tai svarbu.