UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Nemanau, kad Jūsų variantas yra pats geriausias. Jei naudosite minkštą vatą, jos reikės apie 18 cm, turėsite problemų su jos tvirtinimu. Jei naudosite PAROC WAS 50, jos užtektų 17 cm, bet kainuotų brangokai. Ventiliuojami fasadai nėra ekonomiški, nes oro tarpu cirkuliuoja šaltas oras ir mažina termoizoliacinės medžiagos efektyvumą. Patarčiau keramikos blokelį apšiltinti 16 cm Šiloporas NEO plokštėmis ir aptinkuoti plonasluoksniu tinku - tai pats pigiausias ir efektyviausias apšiltinimo būdas.

„Midos” hidroizoliacinė danga polistireninio putplasčio ilgaamžiškumui įtakos neturi. Siekiant sumažinti šiltinimo sistemoje drėgmės susikaupimą, rekomenduojama šilumos izoliacijos plokščių klijuojamą paviršių ištepti klijais visą ištisai. Kai ant šiltinimo paviršiaus yra bituminė hidroizoliacija, tada šilumos izoliacijai klijuoti turi būti naudojami alkidiniai klijai. Grunte esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti gumbuota drenuojančia membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų bei drėgmės susikaupimo. Cokolių tinkui rekomenduojama naudoti skiedinius, turinčius vandenį bei teršalus atstumiančius priedus (silikoną, polipropileną ir pan.).

Ant bituminės izoliacijos klijuojant polistireninį putplastį, reikia žinoti, kad putplastis reaguoja į bituminio glaisto skiediklius - benziną, acetoną, terpentiną. Jei šie darbai vykdomi vienas po kito, reikėtų vengti šių skiediklių. Per ilgesnį laiką skiediklis išgaruoja ir polistireninio putplasčio ilgaamžiškumui įtakos neturi. Prie pamato putplastis klijuojamas "Styrbitu 2000". Membrana prie putplasčio tvirtinama smeigėmis "EJOT Spiroduibel".

Polistireninis putplastis pjaustomas specialiomis staklėmis SPC 2000, veikiančiomis karštos vielos principu. Mažais kiekiais polistireninis putplastis pjaustomas rankiniu medžio pjovimo pjūklu. Aliuminis profilis pjaustomas metalo pjovimo diskais. Polistireninio putplasčio tvirtinimui prie silikatinių blokelių naudojamos specialios prailgintos smeigės, grąžto ilgis turi atitikti smeigės ilgį.

Pabandykite pirmiausia apsišiltinti lubas. Tam geriausiai tinka Šiloporas NEO, reikėtų nepagailėti 20 cm storio plokščių, bent jau lubos nepraleistų šalčio. Plokštės klijuojamos prie lubų ir papildomai tvirtinama smeigėmis, tarpai purškiami termoputomis. Žinoma, šviestuvus reikia nuleisti žemyn.

Patarčiau naudoti gerą šilumos laidumą turinčią termoizoliacinę medžiagą - polkąjį putplastį Šiloporas Neo, jo šilumos laidumo koef. 0,032 W/(m.K). Naudojant 20 cm storio Neoporo plokštes, gausite varžą 6,25. Neoporo plokštės įspraudžiamos tarp gegnių, sujungimai užpurškiami termoputomis. Iš apačios plokštės uždengiamos gipsokartonu.

1952 m. Vokietijos firma BASF išrado termoizoliacinę medžiagą Styropor (lietuviškas vertimas - polistireninis putplastis). 2001 m. ta pati firma BASF buvo apdovanota inovacijos premija už termoizoliacinės medžiagos Neopor, lietuviškai Neoporas arba pilkasis polistireninis putplastis, išradimą. Tiek baltojo, tiek pilkojo Neoporo (polistireninio putplasčio) savybės tos pačios, išskyrus vieną - šilumos laidumą. Abi medžiagos gaminamos pagal tą patį europinį standartą, tad iš principo tiek baltasis, tiek pilkasis polistireninis putplastis gali būti gaminamas tų pačių tipų (standartas jų numato net 16). Baltasis polistireninis putplastis Lietuvoje gaminamas 8 tipų, iš kurių populiariausias EPS70 (fasado apšiltinimui). Pilkasis polistireninis putplastis (Neoporas) plačiausiai naudojamas EPS70N (UAB "Kauno šilas" vadina "Šiloporas Neo") skirtas fasadų apšiltinimui. Rečiau naudojama EPS80N bei EPS100N (stogų apšiltinimui), dar rečiau - EPS150N bei EPS200N (grindų apšiltinimui).

Prie Neoporo dailylentės bei kiti elementai (šviestuvai, paveikslai ir pan.) tvirtinami specialiomis spiralinėmis smeigėmis "EJOT Spiraldubel" - jomis prekiauja statybinių medžiagų parduotuvės.

Jei stogas sandarus ir vata sausa, pakanka stogą papildomai apšiltinti iš vidaus. Neardant senos konstrukcijos, prie gegnių pritvirtinkite medinį karkasą ir į jį įsprauskite 12 cm Šiloporas NEO , sujungimus padengiant termoputomis (bendra stogo varža bus 6,38, to turėtų pakakti). Prie medinio karkaso prisukite kartono plokštes.

Pelėsis auga dėl neteisingai įrengtos rūsio sienų ir grindų termoizoliacijos. Pastebėjote, kad problemos atsiranda karštomis vasaros dienomis: kai sienos konstrukcijos paviršiaus ir patalpos oro temperatūrų skirtumas didesnis nei 8,5 laipsnių, sienos drėgsta ir atsiranda pelėsis. Atkreipkite dėmesį, ar šiltinant vata, panaudota garo izoliacija. Šilto oro santykinė drėgmė visada didesnė už šalto oro santykinę drėgmę. Patalpos ore esanti drėgmė migruoja vėsesnės sienos link, pakeliui lengvai prasiskverbdama pro vatą (jei nėra garo izoliacijos). Ilgainiui vata įdrėgsta ir netenka savo termoizoliacinių savybių. Antras galimas problemos šaltinis - nepakankamai apšiltintos grindys. Keramzito šilumos laidumo koef. tik 0,16W/m.K, tad grindų termoizoliacijos varža R siekia tik apie 0,5 m² K / W. Jei grindys būtų išklotos plytelėmis, karštomis vasaros dienomis jos būtų šlapios.Taigi, norint gyventi jaukiai, reikia galvoti apie atskirų konstrukcijų papildomą apšiltinimą. Tam pakaktų 5 cm storio Šiloporas NEO plokštės.

Patartume kreiptis į firmą UAB "Rufax". Ši firma gamykliniu būdu prie EPS 100 5 cm plokštės klijuoja specialią dangą, kuri tenkina gaisrininkų degumo reikalavimus. Po šia plokšte dedamas EPS 80 tipo plokštės, kurios užtikrina reikiamą izoliaciją.

Šiltinant vertikalias konstrukcijas, polistireninio putplasčio plokštės tepamos klijais OK 500. Šiltinant lubas, jos papildomai tvirtinamos smeigėmis EJOT IDK su plastikiniu kalamu kaisčiu. Susidarę tarp plokščių, tarpai užpurškiami montažinėmis putomis. Bus šiek tiek jaukiau, nors didelio efekto nebus. Stiklas labai laidus šalčiui, tad ir apšiltinus 15 cm storio plokštėmis, žiemą bus šalta.

Neturiu pastabų pamatams ir stogo konstrukcijai. Brangu, bet stogo varža R= 9,74 m2K/W - tai jau artima pasyvaus namo reikalavimams. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad medinių rąstų šilumos laidumo koeficientas - tik 0,12- 0,18. Taigi, sienos varža geriausiu atveju sieks tik 1,833. Tai reiškia, jog sienos tikrai netenkina šilto namo sąvokos.

Jei klausimo esmė yra galima vatos ir putplasčio sąveika, tai dėl to problemų nebus. Dengiant plokščiuosius stogus dažnai dedama 2-4 cm storio vata ir 20 cm polistireninio putplasčio. Tokia pasaulinė praktika. Tačiau geriausia naudoti vien polistireninį putplastį – taip apšiltintas mano namo stogas. Putplastis gerai įsispraudžia tarp gegnių ir užtikrina reikalingą šilumos izoliavimą. Vokietijoje stogams dažniausiai naudojama pilkasis polistireninis putplastis Neoporas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad bendra stogo ir lubų varža būtų ne mažiau 6 cm, nes per stogą patenkama apie 25% šilumos. Tikslinga naudoti pilkąjį polistireninį putplastį „Šiloporas Neo” (varža 3,125). Dėl šiltinimui naudojamų medžiagų pralaidumo: polistireninio putplasčio vandens garų varžos faktorius 23–30; medienos, kuri daugelio laikoma pralaidžia, garų varžos faktorius yra 30-50; silikatinių plytų – 20, betono – 100. Taigi polistireninis putplastis niekuo neišsiskiria iš kitų statybinių medžiagų garų varžos savybe ir nesudaro jokių problemų. Tai daugiau vatos gamintojų reklaminis „arkliukas”, nes vatos šis koeficientas 1–6. Tačiau nutylima, kad su vata dar reikia naudoti ir plėvelę, kuri sudaro užtvarą vandens garams.

Šiltinti lubas polistireniniu putplasčiu – įprasta. Lubos gruntuojamos giluminiu gruntu A-10, polistireninio putplasčio plokštės tepamos klijais OK 500, tvirtinamos smeigėmis EJOT IDK su plastikiniu kalamu kaisčiu. Susidarę tarp plokščių tarpai užpurškiami montažinėmis putomis. Jei domina ir apdaila, prie lubų tvirtinami mediniai tąšai, tarp kurių įspraudžiamos polistireninio putplasčio plokštės. Užpurškus plyšius montažinėmis putomis, prie tąšų prisukamos gipso kartono ploštės. Jokių plėvelių naudoti nereikia. Pastaba: 5 cm polistireninio putplasčio varža per maža; patarčiau naudoti bent 10 cm „Šiloporas Neo“ (pilkojo putplasčio) plokštes (papildoma varža – 3,125).

Stogo apšiltinimui naudotas 15 cm vatos sluoksnis, varža apie 3,9 m2.K/W, šiems laikams tikrai mažoka, nes stogo šiluminė varža turėtų būti bent 5-6. Papildomamas stogo apšiltinimas būtų vykdomas taip: iš apačios tarp gegnių ar medinio karkaso sprausti dar bent 10 cm Šiloporas NEO (varža 3,1) ir uždengti gipso kartono plokštėmis.

Pasidomėkite oro tarpu. Jei jis 3-4 cm ir yra uždaras, šiltinti iš lauko ir galima, ir būtina. Jei oro tarpas susisiekia su aplinkos oru, šiltinti iš lauko beprasmiška.

Patartume pamatus šiltinti iš lauko, brėžinuką rasite http://www.kaunosilas.lt/pdf/breziniai_2006/70.pdf. Šiltinimui naudojama 10 cm storio Šiloporas EPS100. Jei iš lauko šiltinti neturite galimybių, polistireninio putplasčio plokščių Šiloporas EPS70 ar Šiloporas NEO storis parenkamas priklausomai nuo rūsio paskirties (gyvenamas, dalinai gyvenamas). Plokštės įspraudžiamos tarp tąšų, prie kurių vėliau tvirtinama apdailinė gipso kartono plokštė. Kitas būdas - plokštės klijuojamos prie pamato ir padengiamos plonasluoksniu tinku, skirtu pastatų apšiltinimui iš lauko.

Per stogą išeina apie 25% šilumos, tad stogo šiltinimui būtina skirti ypač didelį dėmesį. Paprastai stogo šiltinimui naudojama 20-25 cm polistireninio putplasčio, pasiekiant varžą 5-6 m2.K/W. Jei nešiltinsite stogo, panašiu šilumos izoliacijos sluoksniu reikėtų apšiltinti palėpės grindis.

Pamatus šiltinti būtina. Apšiltinti pamatai apsaugos Jūsų namo apatinius rąstus nuo drėgmės, užtikrins, kad visi rąstai priglustų tolygiai ir nesikraipytų. Neapšiltintas pamatas neapsaugos grindų nuo besiskverbiančio šalčio. Šiltinimui naudokite Šiloporas EPS100 10 cm storio plokštes, kurios ištisiniu klijų sluoksniu klijuojamos prie pamato. Šiltinama 60 cm nuo žemės paviršiaus. Išsamiau http://www.kaunosilas.lt/pdf/breziniai_2006/47.pdf

Šaltų grindų problemą išspręsite apšiltindami negyvenamo pirmo aukšto lubas polistireniniu putlasčiu. Lubų paviršius gruntuojamos gruntu A-10, polistireninio putplasčio plokštės tepamos klijais OK 500, tvirtinamos smeigėmis EJOT IDK su plastikiniu kalamu kaiščiu. Susidarę tarp plokščių tarpai užpurškiami montažinėmis putomis. Jei palėpė negyvenama, pigiausias variantas - ant grindų pakloti 15 cm storio vatos sluoksnį. Tačiau paprastai palėpė panaudojama bent sandėliavimui. Perspektyviausia šiuo atveju apšiltinti palėpę. Polistireninio putplasčio plokštės įspraudžiamos tarp gegnių ar tarp medinių tąšų. Polistireninį putplastį reikėtų izoliuoti gipso kartono plokštėmis.

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad 5 cm storio izoliacinės medžiagos sluoksnis – tkrai per mažai, nebent į karkaso sieną įdėta daug izoliacijos. Polistireninis putplastis (polistirolis) klijuojamas prie OSB plokštės poliuretaniniais klijais, papildomai smeigiuojant specialiomis smeigėmis (galvutė ir varžtas, kuris įsukamas į OSB plokštę).

Pamatų šiltinimui naudojamas 10 cm storio polistireninio putplasčio Šiloporas EPS 100 plokštės. Pamatas šiltinamas 60 cm gylio nuo žemės paviršiaus, klijuojant vientisu klijų sluoksniu prie pamato. Plačiau galite rasti http://www.kaunosilas.lt/pdf/statybos_taisykles/apie-putplasti-200601.pdf Grindys šiltinamos 20 cm storio polistireninio putplasčio plokštėmis. Šildomoms grindims naudojamas Šiloporas EPS 80, nešildomoms - Šiloporas EPS 70

Šiltinant alytnamio tipo namą, sienos paprastai šiltinamos 15-20 cm storio polistireninio putplasčio EPS70 plokštėmis, pamatai – 10 cm EPS100 plokštėmis, tad problemos išsisprendžia. Jei negalvojate šiltinti sienų, o tik pamatus, neišvengiamai pamatinė siena bus 10 cm storesnė. Tokiu atveju pamatą teks apsaugoti, pritvirtinant pamato viršutinėje dalyje visu perimetru atitinkamo pločio skardos juostą.