UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Šiltinti iš vidaus verta, jei nėra jokių galimybių šiltinti iš išorės. Tačiau polistireninio putplasčio plokštės neturėtų būti storesnės nei 5 cm. Priešingu atveju galite rasos tašką „įsileisti" į vidų, namo sienos pradės rasoti.

Medienos šilumos laidumo koeficientas liambda; siekia 0,12, 0,18 W/(m.K). Taigi 15 cm storio rąstas turi apie 1m² •k/w varžą. Šiltinant namus reikia siekti, kad sienos varža būtų ne mažiau 6. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas 0,048 W/m.K. Norint užtikrinti sienos šiluminę varžą bent 6, ekovatos storis turėtų būti 24 cm. Manau, naivu tikėtis, kad tokio storio šlapios ekovatos sluoksnis bus tolygus ir nesukris sluoksniais. Patarčiau neeksperimentuoti, o tekintų rąstų namą apšiltinti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Siūlyčiau naudoti 20 cm storio polistireninio putplasčio plokštes Šiloporas EPS 70. Tai duotų papildomą varžą 5,1280. Arba 16 cm storio pilkojo polistireninio putplasčio Šiloporas NEO (varža 5,0) plokštes. Plokštės klijuojamos prie rastų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą. Jeigu yra abejonių dėl sienų kvėpavimo (garinės varžos), atkreipiu dėmesį, kad medienos vandens garų varžos faktorius svyruoja nuo 20 iki 50, o polistireninio putplasčio 23. Taigi tiek mediena, tiek polistireninis putplastis turi tas pačias kvėpavimo savybes.

Iš vidaus namas šiltinamas tik tuo atveju, jei nėra galimybių šiltinti iš lauko. Šiuo atveju reikia šiltinti tik iš lauko, panaudojant Šiloporas NEO (pilkąjį putplastį su geresne varža), išvengsite bereikalingų išlaidų.

Nustatant pastato ugniai atsparumo laipsnį reikėtų vadovautis 2010 m gruodžio mėn. 7 d. dokumento "Gaisrinės sdaugos pagrindiniai reikalavimai" 1 lentele.

Klijuojant polistireninį putplastį, rūsio lubos pirmiausia gruntuojamos universaliu gruntu A-10. Kita operacija - polistireninio putplasčio plokštės tepamos specialiais klijais OK 500. Klijais padengiamas plokštės perimetras bei 15 - 20% likusio ploto. Priklijuotas plokštes būtina tvirtinti smeigėmis EJOT IDK (smeigė su plastikiniu kalamu kaisčiu tvirtam pagrindui, min. įleidimo gylis 55 mm). Susidariusius plyšius būtina užsandarinti montažinėmis putomis. Atkreipiu dėmesį, kad norint pasiekti didesnį šiluminį efektą, reikėtų naudoti bent 15 cm polistireninio putplasčio Šiloporas EPS70 (varža 3,85) arba bent 12 cm storio Neoporo (varža 3,75. Tai minimumas, o didesnio storio plokštės duotų geresnį efektą. Paprastai grindims dedamos 20-25 cm storio plokštės.

Atkreipiu dėmesį, kad šiltinti stogą su akmens vata iš apačios gan sudėtinga. Bent jau reikėtų labai saugotis, kad vatos keliamos dulkės nepatektų į plaučius, kur jos ir lieka (teko matyti tokių plaučių nuotraukas). Antra problema - tarp šiferinio stogo ir vatos būtina dėti hidroizoliaciją (vandens garams nepralaidžią plėvelę). Jei į vatą per nesandarumus pateks drėgmė, visos stogo šiltinimo pastangos nueis per niek. Visų šių problemų išvengsite naudodami termoizoliacionę medžiagą - polistireninį putplastį.

Jūsų namo sienos varža labai maža. Šilumos laidumo koeficientas λ baltoms plytoms - 1 W/(m.K), oro tarpui (su sąlyga, kad oro tarpas uždaras ir oras jame nejuda) - 0,028, silikatiniam blokeliui- 0,7. Taigi, pilna sienos varža R (0.2+1.786 + 0.357) =2.343 m² • K / W. 7 cm vata duotų varžą 1,842. Varža paskaičiuojama medžiagos storį metrais dalinant iš šilumos laidumo koeficiento. Statybiniai normatyvai reikalauja, kad sienos varža būtų ne mažiau 5. Žiūrint į ateitį, naujiems namams stengiamasi pasiekti varžą ne mažiau 6.Racionalus sprendimas apšiltinti iš lauko, dedant 15 cm polistireninio putplasčio ir užtinkuojant dekoratyviniu tinku (papildoma varža - 3,846). Jei norit šiltinti iš vidaus, rekomenduočiau dėti geriausią varžą turinčią izoliacinę medžiagą - pilkąjį polistireninį putplastį NEOPOR, kurio 7 cm storio plokštė duotų varžą 2,188.

Mūriniai namai turi mažą šiluminę varžą ir juos tenka šiltinti. Tačiau šiltinti reikia iš lauko. Iš vidaus galima tik papildomai šiltinti, dedant iki 5 cm pilko polistireninio putplasčio Neopor (didesnis termoizoliacinės medžiagos sluoksnis įkelia į namo vidų rasos tašką, galimi pelėsiai ir kiti nemalonumai). Šiltinant iš lauko, patartume naudoti klasikinį šiltinimo būdą - naudoti 15 ÷20 cm storio polistireninio putplasčio Šiloporas EPS 70 plokštes ir aptinkuoti dekoratyviniu tinku.

Pirma problema - oro tarpas. Jei tai būtų neventiliuojamas oro tarpas, galimi ir kiti sprendimai. Tačiau dažniausia oro tarpas nėra uždaras, oras jame juda. Tokiu atveju nėra kito varianto, kaip oro tarpą užpildyti izoliacine medžiaga. Geriausia tam tinka pilkojo polistireninio putplasčio Neoporo maltos granulės, kurios galingo kompresoriaus pagalba įpurškiamos į oro tarpą. Nepakanka granules supilti ir presuoti rankiniu būdu, reikalinga technikos pagalba. Granulės turi užpildyti visus nelygumus, plyšius, uždaryti ventiliacinius kanalus. Supresuotos granulės turės varžą, artimą atitinkamo storio Neoporo plokštei. Kol oro tarpas neužpildytas, šiltinti iš lauko nėra prasmės. Kitas darbas - pastatą apšiltinti iš lauko pusės, klijuojant poliuretaniniais klijais prie medinio karkaso balto polistireninio putplasčio 20 cm arba 17 cm pilkojo putplačio Neoporo plokštes. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą.

Turite tvirtą, bet šaltą namą. Jo šiluminė varža R priklauso nuo plytų rūšies, bet yra apie 0,5; 0,7. Šiuolaikiniai namai statomi su R~ 6 m² • K / W. Siūlytume klasikinį šiltinimo būdą, tvirtinant polistireninį putplastį ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Vieno 1 m2 kaina šiuo metu yra apie 35 Eur (su darbu ir medžiagomis, PVM). Reikėtų naudoti 20 cm baltojo polistireninio putplasčio Šiloporas EPS 70 (izoliacinio sluoksnio varža 5,13) arba 17 cm pilkojo putplasčio Neopor plokštes (izoliacinio sluoksnio šiluminė varža 5,31).

Norint pasiekti gerą garso izoliaciją tarp aukštų, reikia įrengti plaukiojančias (plūdriąsias) grindis, panaudojant 3 cm storio specialaus akustinio polistireninio putplasčio EPS T. Tik plaukiojančių grindų konstrukcija užtikrina gerą smūginio garso izoliaciją. Smūgio garsas atsiranda vaikštant, stumdant kėdes ir pan. Kadangi Jūsų grindų konstrukcija medinė, naudokite kuo minkštesnę vatą.

Dėl namo šiltinimo darbų technologijos atsakymas vienareikšmiškas - pastatus reikia šiltinti tik iš išorės. Iš vidaus šiltinama tik iš bėdos, jei nėra kitų variantų, dedant izoliacinės medžiagos ne daugiau 5 cm. Kadangi rengsite rekuperacinę sistemą, visus vėdinimo klausimus išspręsite.Tiesa, šiokių tokių problemų gali kelti vata, kuri ilgainiui prisigers drėgmės ir jos efektyvumas kris. Jeigu mąstote apie pasyvų namą, jo pagrindinis reikalavimas - namo sandarumas (sandarumo testas). Namai kvėpuoja per langus, duris, o per sienas pasišalina tik apie 1 proc. drėgmės. Pasyviam namui yra ir daugiau faktorių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį (namo orientacija, geometriniai parametrai, langų dydis ir kt.) ne tik konstruktyvų šiluminė varža. Stogui bei grindims reikėtų stengtis pasiekti varžą 15, lauko sienoms - apie 13.

Prieš naikinant pelėsį, būtina išsiaiškinti pelėsio atsiradimo priežastis. Pelėsis atsiranda ten, kur didelė drėgmė ir bloga ventiliacija. Jeigu siena pradėjo pelyti pakeitus langus naujais, plastikiniais, galima daryti išvadą, kad pažeista kambario ventiliacijos sistema. Labai kokybiški langai užtikrina sandarumą ir gerą šilumos izoliaciją, tačiau, jei patalpoje nėra įrengta ventiliacijos sistema, patalpa tampa drėgnesnė, oras joje tampa troškus, kai labai šalta, stiklo paketo kraštas net gali apledyti. Vėdinkite patalpas ir langai nerasos, ant sienų neatsiras pelėsių, pakeiskite orą patalpoje grynesniu, pašalinkite nemalonius kvapus ir drėgmę. Ar vėdinimas bus veiksmingas, priklauso nuo to, kaip bus vėdinama.Būstą galima vėdinti dvejopai: natūraliai (pravėrus langą) ar priverstinai. Natūralaus vėdinimo tikrai pakaks gyvenamosiose patalpose, kur tinkamai įrengti oro šalinimo kanalai. Natūralus vėdinimas yra labiausiai paplitęs vėdinimo būdas pasaulyje.Kad vėdinimas veiktų, visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Kitas žingsnis - traukos vėdinimo kanaluose (pagalbinėse patalpose) užtikrinimas natūraliu arba mechaniniu būdu. Patalpas reikia vėdinti nuolatos, net ir tada, kai viduje nėra žmonių.Kitas būdas - montuoti ventiliacines orlaides.Pasirenkant orlaides, reikėtų atkreipti dėmesį į jų charakteristikas arba laidumą orui, esant fiksuotam slėgių skirtumui. Geriausia montuoti automatiškai veikiančias orlaides, kurios pačios priderina oro apykaitą kambaryje priklausomai nuo kambario užimtumo. Tokias orlaides valdo specialūs jutikliai, jautrūs drėgmės pokyčiams patalpų ore.Antra priežastis, sukelianti pelėsį - statybininkų darbo brokas. Namui senstant, per tarpblokines siūles į kambarį pradeda skverbtis drėgmė. Dažniausiai drėgsta viršutinio aukšto lubų - sienos kampas, pastato galinė siena. Tokiu atveju reikia išsikviesti remonto brigadą, kuri iš lauko pusės užsandarintų siūlę Sekantis darbas - apšiltinti pelėsiais pažeistas sienas. Ir pabaigai - patikrinti, ar gerai veikia ventiliaciniai kanalai!

Prieš pradedant šiltinimo darbus iš vidaus, būtina nustatyti drėgmės prasiskverbimo priežastis. Jei gyvenat penkių aukštų name, didelė tikimybė, kad tai stogo problema. Hidroizoliaciją galėjo pažeisti ant stogo įrengtos ir gal jau nenaudojamos namo gyventojų televizijos antenos, statybininkų darbo brokas bei kiti stogo mechaniniai pažeidimai. Suradus pažeidimą, jį galima lokalizuoti karštu bitumu, prieš tai išvalius ir išdžiovinus pažeistą vietą. Žinoma, tokie darbai atliekami vasarą. Kita drėgmės kverbimosi priežastis - tarpblokinių siūlių erozija. Namui senstant, per tarpblokines siūles į kambarį pradeda skverbtis drėgmė. Dažniausiai drėgsta viršutinio aukšto lubų - sienos kampas, pastato galinė siena. Tokiu atveju reikia išsikviesti remonto brigadą, kuri iš lauko pusės užsandarintų siūlę. Tik pašalinus drėgmės atsiradimo priežastis, šalinamas pelėsis ir šildoma siena. Jei drėgmė nesiskverbs, tinkamai apšiltinta siena nepelys.Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti tepalus, dažus, klijus, silpną trupantį tinką arba kitą silpną apdailą. Paviršiai turi būti nuvalyti, išlyginti ir išdžiovinti. Būtina fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant šiltinamų paviršių esančius pelėsius. Tam naudojama chlorkalkės, sodos ir skalbimo miltelių mišinys (1 kibirui karšto vandens pakelis sodos ir valgomasis šaukštas skalbimo miltelių), skysčiai SANAL, KOMETA. Laikančiajame sienos sluoksnyje būtina užsandarinti plyšius arba siūles, pro kurias galėtų skverbtis drėgmė. Sienos paviršius, ant kurio bus klijuojamas polistireninis putplastis, turi būti pašiurkštintas.Kampų šiltinimui paruošiamos specialios polistireninio putplasčio plokštės su nuolydžiu 100 x 50 cm. Jei pelyja visa galinė siena, 5 cm storio plokštėmis reikia šiltinti ne tik pelyjančią sieną, bet ir po vieną plokštę su nuolydžiu priklijuoti prie visų gretimų paviršių (lubų, grindų, pertvarų). Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais, padengiant vientisu sluoksniu visą paviršių. Sandūrose pasitaikantys plyšiai užpildomi montažinėmis putomis. Plokštes būtina gerai prispausti, kad tarp sienos ir plokštės neliktų ertmių. Ir pabaigai - patikrinti, ar gerai veikia ventiliaciniai kanalai!

Ekstrudinio putų polistireno „Styrodur“ sudėtyje nėra medžiagų, kurios domintų kirmėles kaip maistas. Greičiausiai stiroduras gulėjo drėgnoje vietoje, gal net ant žolės. Ilgainiui tarp medžiagos ir besiliečiančio paviršiaus susidarė terpė (kompostas), palanki veistis mikroorganizmams, sliekams. Į stirodurą gyviai užklysta kaip į šiltą, ekologišką medžiagą, kurioje visai malonu gyventi. Šiuo atveju stirodurą reikia išpurkšti dichlofosu, išdžiovinti ir tada jį galima naudoti pastatų šiltinimui. Priklijuotas prie cokolio putų polistirenas tinkuojamas arba užpilamas smėliu, žvyru (bet ne šlapiomis žemėmis).

Izoliacinės medžiagos niekuomet nebus per daug. Statybinės normos reikalauja, kad sienos turėtų ne mažesnę varžą R=5 m2 K/W. Pasyviems namams sienos varža siekia apie 12 - 13. Dauguma besistatančių šiuo metu stengiasi, kad siena turėtų varžą 6; 8. Investuoti pinigai į termoizoliacinę medžiagą labai greit atsiperka. Betono blokelių rinkoje yra platus pasirinkimas. Jei naudosite akyto betono blokelius 30 cm, jų deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas 0,14 W (m.K). Taigi varža R =2,14. Naudojant 25 cm baltojo polistireninio putplasčio, gausite varžą 6,4, pilkojo Neoporo - 7,81. Jei naudosite 20 cm balto polistireninio putplasčio - gausite 5,128, 20 cm Neoporo - 6,25.Taigi į šilto namo sąvoką pateksite visais atvejais, o kiek galite investuoti į šiltą ateitį - spręsti Jums.

Šiuo metu Jūsų namo šiluminė varža R = 2,75 m2.K/W. Norint pasiekti R≥6 reikėtų pastatą apšiltinti iš lauko, naudojant 13 cm storio balto polistireninio putplasčio Šilopor EPS70 (papildoma varža 3,33) arba 10 cm storio pilkojo putplasčio Šiloporas NEO (papildoma varža 3,25) plokštėmis, aptinkuojant plonasluoksniu tinku.

Negalima pradėti šiltinimo darbų, jei siena drėgna. Ir problema ne tik klijavimo procese. Apšiltinus šlapią ar drėgną sieną, susidaro papildomas užtvaras vandens garams, kurie blogina sienos termoizoliacines savybes, pasišalinimui iš sienos. Nuo šiltinamo paviršiaus reikia pašalinti skiedinio likučius, silpnas ištrupėjusias plytas, suaižėjųsį seną tinką arba kitą silpną apdailą. Paviršiai turi būti nuvalyti, išlyginti ir išdžiovinti. Sienos drėgmė prieš gruntavimą neturi būti didesnė nei 5%, ir statybininkai turi rasti būdus, kaip tą pasiekti. Tai nėra didelė problema, nes gelžbetononės sienos vandens garų skvarbios koef. µ lygus 100 (palyginimui, fasadinio polistireninio putplasčio - 23 - 30). Šis dydis charakterizuoja, kad siena nėra linkusi sugerti drėgmę, ir, lietui pasibaigus, ji greit išdžiūsta. Po to siena gruntuojama, klijuojamos polistireninio putplasčio plokštės.

Polistireninį putplastį galite klijuoti poliuretaniniais klijais tiesiog prie medinių rąstų, neigiamų pasėkmių nebus. Patartume šiltinti bent 10 cm storio plokštėmis, gausite geresnį šiluminį efektą. Apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis Šiloporas EPS100. Šildomo pamato gylis - 60 cm nuo žemės paviršiaus.

Pamatai šildomi iš lauko. Nukasus žemę, nuo pamatų, reikia nuplauti vandeniu ir nuvalyti visus nešvarumus, išdžiovinti. Apšiltinimui naudojamas polistireninis putplastis Šiloporas EPS100. Šildomo pamato gylis - 60 cm nuo žemės paviršiaus. Patartume naudoti 15 cm storio plokštes.Nuvalius blokus, polistireninio putplasčio plokštės ištisinių klijų sluoksniu klijuojamos prie pamato. Jei blokuose yra nelygumų, plyšių, prieš klijuojant, nelygumus reikia išlyginti. Tam tikslui tinka ir tinkas, ir plonas polistireninio putplasčio sluoksnis, ir montažinės putos. Apšiltintas pamatas užpilamas 30 cm smėlio ar žvyro sluoksniu.

Prieš priimant sprendimą, reikėtų dar papildomai išsiaiškinti pelėsių kilmės priežastis. Pasidomėkite, kaip gyvena kaimynai, ypač Jūsų kaimynas iš viršaus (jei butas viršutiniame aukšte - tikriausiai kaltas stogas). Jei ir kiti kaimynai vargsta, reikia ieškoti bendros bėdos. Ventiliacija nepakankama, bet turėtų būti dar kažkokia priežastis. Visais atvejais prieš apšiltinant reikia išspręsti drėgmės sumažinimo bute klausimus. Jei apšiltinsit drėgstančią sieną, ilgainiui pelėsiai atsiras po polistireniniu putplasčiu, bus dar blogiau. Galėčiau patarti į plastikinius langus įmontuoti automatines orlaides, kurios žymiai pagerina ventiliaciją, reguliuoja klimatą.

Išorinio oro tarpo paskirtis - drėgmės, patenkančios per silikatinę plytą prie termoizoliacinės medžiagos, pašalinimas. Natūralu, kad šis oro tarpas atviras, per jį vėdinasi drėgmė. Antras oro tarpas atlieka šiluminės izoliacijos paskirtį, jis turi būti absoliučiai sandarus - bet koks nesandarumas ne tik kad neduos šilumos taupymo efekto, bet ir eleminuos visų medžiagų iš išorės šiluminę varžą.

Patarčiau neeksperimentuoti, o namą apšildyti klasikiniu būdu, panaudojant polistireninį putplastį Šiloporas NEO ir aptinkuojant dekoratyviniu tinku. Plokštės klijuojamos prie rastų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių šiuo atveju naudoti nėra būtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant atitinkamą dekoratyvinio tinko spalvą. Jeigu yra abejonių dėl sienų kvėpavimo (garinės varžos), atkreipiu dėmesį, kad medienos vandens garų varžos faktorius svyruoja nuo 20 iki 50, o polistireninio putplsčio 23 ÷ 30 . Taigi, tiek mediena, tiek polistireninis putplastis turi tas pačias kvėpavimo savybes.

Šildyti namą reikia iš lauko. 15 cm storio polistireninis putplastis sudaro varžą R apie 3,5 m2 K/W. Tai nėra daug, bet jei plokštės tolygiai dengtų visą sieną, kambarys neturėtų peršalti ir drėgti. Teisingai rašote, kad problema šalčio tiltuose. Šildyti namą reikia iš lauko. Patarčiau šiltinimui naudoti 15 cm storio fasadinio polistireninio putplasčio plokštes – papildoma varža 3,846 išspręs visas šalčio problemas.

Reikėtų susipažinti su darbų technologija. Jei išorinė siena apšiltinta pažeidžiant statybinės fizikos reikalavimus, rasos taškas perkeliamas į vidų. Tarp izoliacinės medžiagos ir sienos atsiranda drėgmė, kuri filtruojasi žemyn ir per perdangos ir sienos sandūrą persiduoda į Jūsų kambario sienos viršutinę dalį, siena irgi pradeda drėgti ir pelyti. Tačiau, jei šiltinant nepažeista technologija, bėdos reikia ieškoti namo konstruktyve - pradėjo leisti stogas arba tarpblokinės siūlės. Šiltinant išorinę sieną mūsų rekomenduojamu metodu, drėgmė iš lauko neturi galimybių patekti ne tik per sieną, bet ir lubų bei grindų perdangas (žinoma, jei nepraleidžia tarpblokinė siūlė).