Šiltinimas iš vidaus ar iš išorės

Dėl namo šiltinimo darbų technologijos atsakymas vienareikšmiškas - pastatus reikia šiltinti tik iš išorės. Iš vidaus šiltinama tik iš bėdos, jei nėra kitų variantų, dedant izoliacinės medžiagos ne daugiau 5 cm. Kadangi rengsite rekuperacinę sistemą, visus vėdinimo klausimus išspręsite.Tiesa, šiokių tokių problemų gali kelti vata, kuri ilgainiui prisigers drėgmės ir jos efektyvumas kris. Jeigu mąstote apie pasyvų namą, jo pagrindinis reikalavimas - namo sandarumas (sandarumo testas). Namai kvėpuoja per langus, duris, o per sienas pasišalina tik apie 1 proc. drėgmės. Pasyviam namui yra ir daugiau faktorių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį (namo orientacija, geometriniai parametrai, langų dydis ir kt.) ne tik konstruktyvų šiluminė varža. Stogui bei grindims reikėtų stengtis pasiekti varžą 15, lauko sienoms - apie 13.

Rekomenduojame šiltinti iš išorės, nes iš vidaus įrengtas šilumą izoliuojantis sluoksnis nebeleidžia patekti buvusiam įprastiniam šilumos kiekiui į sienos konstrukciją, o tai lemia, kad ši atitvara šaltomis žiemos dienomis ima stipriai vėsti ir net gali peršalti. Tuo pačiu, jungdamasi su gretimomis sienomis, lubomis ir grindimis savo perimetru, pradeda vėsinti aplinkines konstrukcijas, krenta jų paviršių temperatūra ir susidaro kritinės sąlygos, kuomet gali pradėti kauptis vandens garų kondensatas ant šių atvėsusių paviršių. Tinkamas vėdinimas padeda sumažinti vandens garų perteklių, o rekuperacinė vėdinimo sistema dar padeda mažinti šiluminius nuostolius pašildydama įeinantį orą. Tačiau net ir esant tinkamam vėdinimui šiltinti iš vidaus nerekomenduotina.

Rekuperatoriai visuose pasyviuose namuose naudojami todėl, kad jie padeda išspręsti drėgmės problemą susijusią su dideliu pastato sandarumu. Su apšiltinimu ir sienų šilumine varža tai nelabai susiję. Jeigu pelėsis kaupsis „sumuštinio“ viduje - rekuperacinė sistema tokios problemos neišspręs.

Yra du skirtingi procesai:a) siena džiūsta - iš jos išgaruoja statybos metu patekusi drėgmė (taip pat drėgmė kuri įsigėrė į sieną dėl kažkokių kitų priežasčių). Tai procesas labai lėtas jis užtrunka ne vieną mėnesį ir vyksta: iš lauko pusės tik kai oras yra tinkamas, o iš vidaus - kai sienos paviršiaus temperatūra yra pakankamai aukšta, o oras patalpoje - pakankamai sausas. Tikriausia supratote, kad net esant palankioms sąlygom tokiu būdu pašalinamas iš sienų drėgmės kiekis yra labai labai mažas. Dėl to reikia ypatingą dėmesį skirti tam kad drėgmė neįsigertu į sienas. Drėgnos sienos žymiai prasčiau sulaiko šilumą, jas sudarančias medžiagos pradeda irti, paviršiuje pradeda veistis pelėsis.b) kitas procesas - drėgmės pertekliaus pašalinimas iš patalpos. Žinoma kad žmogus išskiria nuo 100 iki 240 g drėgmės per valandą. T.y. per naktį 4 asmenų šeima išskirs 3,2 litro drėgmės į, tarkim, 130 m3 oro, kuris užpildo miegamuosius. Jei padaryti prielaidą, kad nėra vėdinimo ir oras patalpose nesikeičia, į vieną m3 oro turėtu "tilpti" po 25g papildomos drėgmės. Deja, į kambario temperatūros orą gali "tilpti" tik 7g papildomos drėgmės, po to oro drėgnumas pasiektų 100%, o drėgmės perteklius (2,3l) kondensato pavidalu iškristu ant langų, susigertu į sienas, kas kaip minėjau, yra labai pavojinga.Jei mes vėdintume patalpas, šalinant drėgną orą ir tiekiant iš lauko sausesnį, tai pvz. žiemą šiai kompanijai mums užtektų padavinėti po 50 m3/val. oro. O vidutinė vasaros diena tam kad palaikyti normalų drėgnumą - jau reikės 200m3/val.Taigi, kalbant apie drėgmės perteklių, patalpose, kur yra žmonių turi būti organizuotas vėdinimas, kuris užtikrintu pastovią oro apykaitą ne mažiau kaip 36 m3/val. vienam žmogui. Jei vėdinimas nebus pastovus, arba bus nepakankama oro kaita - drėgmė susigers į sienas ir gali prireikti kelių mėnesiu kad jas išdžiovinti.

Visos šiltinimo sistemos vykdomos iš lauko pusės, kaip suprantu abejojate vatos veikimu, t. y. neaišku kaip kokybiškai sudėta, prismeigiuota, kiek drėgna. Jau suprantu, blokelis yra korėtas t. y. kvėpuojantis, todėl šiltinimas iš lauko pusės turėtų būti mineraline vata min 10 cm, tai papildomai padidintų namo varžą apie 2,5. Apdaila – medis arba struktūrinis tinkas, silikonas. Pasyviam namui taikomi kriterijai – sienos varža apie 8, stogas irgi panašiai. Aišku langai, durys, pamatas, taip pat turi atitikti pasyvaus namo kriterijus. Prieš pradedant darbus siūlyčiau padaryti namo termovizinę nuotrauką, tada būtų galima priimti sprendimą. Įtariu, kad problema bus didesnė su pamatu, stogo šiltinimu, angokraščiai, nei namo sienos.