Namo šiltinimas iš vidaus

Jeigu mūrinio namo sienos yra su oro tarpu (didžiausia tikimybė), tai svarbiausias ir būtinas žingsnis - užpildyti tarpsienius termoizoliacine medžiaga. Šiltinimas iš vidaus yra pats blogiausias pasirinkimas:- tuščiuose tarpsieniuse išliks oro srautai, kurių įtaką vis vien jausite;- vidinė mūro siena taps dar šaltesnė, dėl ko po vidine izoliacija gali pradėti kondensuotis drėgmė ir susidaryti pelėsis;- prarasite šilumos akumuliacijos efektą mūrinėje sienoje, nes ji bus atitverta nuo šilto patalpos oro;- viduje reikės atlikti pilną remontą;- sumažinsite patalpų plotą.Jeigu sienos be oro tarpo tai efektyviausias šiltinimas tik iš išorės.

Mūriniai namai turi mažą šiluminę varžą ir juos tenka šiltinti. Tačiau šiltinti reikia iš lauko. Iš vidaus galima tik papildomai šiltinti, dedant iki 5 cm pilko polistireninio putplasčio Neopor (didesnis termoizoliacinės medžiagos sluoksnis įkelia į namo vidų rasos tašką, galimi pelėsiai ir kiti nemalonumai). Šiltinant iš lauko, patartume naudoti klasikinį šiltinimo būdą - naudoti 15 ÷20 cm storio polistireninio putplasčio Šiloporas EPS 70 plokštes ir aptinkuoti dekoratyviniu tinku.

Namo šiltinimas iš vidaus, tai gan dažnai pateikiamas klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo, tačiau reikėtų patarti klausėjui naudotis šia galimybe – šiltinti mūrines ar gelžbetonines buto ar namo sienas iš vidaus – kaip paskutine įmanoma alternatyva, nes atitvarų konstrukcijų šiltinimas iš vidaus yra pats prasčiausias variantas iš kitų galimų tiek ekonomine, tiek ir komforto prasme. Trumpai pabandysiu paliesti keletą aspektų, kodėl tai nėra plačiai paplitę ir rekomenduojama. Visų pirma, tai šiltinti iš vidaus dažnai nėra lengviau, nei iš išorės, nes neretai šiems darbams atlikti trukdo jau esantys įrengti šildymo prietaisai ar elektros prietaisų kištukiniai lizdai, kuriuos dažnai nėra taip paprasta ir pigu perkelti ant naujai suformuoto sienos paviršiaus. Be to, kartais dar reikia nuardyti ir dalį grindų apdailos sluoksnio. Žodžiu, visos patalpos kosmetinis remontas praktiškai yra neišvengiamas, o tai irgi kainuoja tam tikrą pinigų sumą. Visų antra,atsiranda potenciali galimybė atsirasti pelėsiui. Taip atsitinka ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių ar prastai atlikto darbo, o dėl netinkamai ar visai neįvertintų šiluminės fizikos dėsnių veikimo principų. Kas gi nutinka su netinkamai iš vidaus apšiltinta siena? Naujai įrengtas šilumą izoliuojantis sluoksnis nebeleidžia patekti buvusiam įprastiniam šilumos kiekiui į sienos konstrukciją, o tai lemia, kad ši atitvara šaltomis žiemos dienomis ima stipriai vėsti ir net gali peršalti. Ši gi, jungdamasi su gretimomis sienomis, lubomis ir grindimis savo perimetru, pradeda vėsinti aplinkines konstrukcijas, krenta jų paviršių temperatūra ir susidaro kritinės sąlygos, kuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas ant šių atvėsusių paviršių. Tai lemia oro savybė, kai prie to paties santykinio oro drėgnio, tačiau esant skirtingoms temperatūroms, oras savyje gali išlaikyti skirtingus kiekius vandens garų. Kuo temperatūra žemesnė, tuo mažesnis vandens garų kiekis gali būti ore, o susidaręs perteklius rasos pavidalu iškrenta ant artimiausių paviršių. Nesant patalpoje pakankamo vėdinimo, konstrukcijos įmirksta, dar greičiau ima vėsti (štai kodėl automobilių varikliams aušinti yra naudojamas vanduo, nes vanduo 25 kartus yra geresnis šilumos laidininkas, nei nejudantis oras), o ant nuolatos drėgnų paviršių ima veistis pelėsis, kuris ne tik subjauroja naujai įrengtų sienų paviršius, bet ir kenkia žmonių sveikatai. Todėl šiltinant iš vidaus, patartina kloti ne storesnį, nei 5 cm storio sluoksnį iš akmens vatos plokščių bei iš vidinės konstrukcijos pusės įrengti ir itin kruopščiai užsandarinti vandens garus izoliuojantį sluoksnį (pvz. 200 mikronų storio polietileno plėvelė). Tačiau patys suprantate, kokią naudą Jums teiks toks plonas šilumą izoliuojantis sluoksnis... Todėl visuomet verta rinktis sienas šiltinti iš išorės.

Gyvenamąjį pastatą šiltinti iš vidaus būtina tik tam tikslui pritaikytomis medžiagomis, kad pasekoje nebūtų apmaudu dėl rezultato. Galimi pavojai netinkamai atlikus darbus: besikaupianti drėgmė tarp šiltinamųjų medžiagų ir sienos gali pažeisti namo konstrukcijas, gali prasidėti sienų įrimas, taip pat gali atsirasti pelėsis, o tai jau labai didelis pavojus netgi sveikatai ir t.t. Geriausia medžiaga yra ta, kuri yra pritaikyta tokiems darbams, kuri gali ir sulaiko besikaupiančią drėgmę įgerdama, o po to ją išgarina, nekenkia statinio konstrukcijoms, o visų svarbiausia yra ekologiška. Mūsų įmonė siūlo jau daugiau kaip 15 metų gaminamą ir naudojamą specialiąja tokiems darbams pritaikytą plokštę „Skamoplus“ ir visas kitas lydinčias medžiagas klijus, gruntą ir t.t.