UAB Kauno šilas ekspertų komentarai
Kloti po rostverku EPS ar XPS
Kokią iš tiesų reikia kloti po rostverku su poliniais pamatais? XPS 300 ar tiesiog paprastą baltą EPS? Vis randu skirtingas nuomones, atliktus darbus, tai kaipgi iš tiesų?
Rostverko apšiltinimą reglamentuoja statybos taisyklės ST 2124555837.01:2013 Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu. Brėžinyje TCP 02 Rostverko ir cokolio šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema nurodyta, kad rostverkas iš visų pusių apšildomas polistireniniu putplasčiu EPS 100.
Plėvelė ant betoninės perdangos prieš dedant polistirolą
Ar reikalinga plėvelė ant betoninės perdangos prieš dedant polistirolą šildomoms grindims?
Ant betoninės perdangos plėvelė nededama. Tarp polistireninio putplasčio ir armuoto betono dedama skiriamoji medžiaga, pvz. agroplėvelė (bent jau ant polistireninio putplasčio sudūrimų). Jos paskirtis - betonas neturi patekti į plyšius plokščių sujungimuose.
Perdangos šiltinimas
Norėjau paklausti apie perdangos šiltinimą. Šiuo metu antras aukštas negyvenamas ir nešildomas, o perdanga nuo apačios yra: gipsas, lentos ir 10cm pjuvenų užpiltų senais laikais. Šiuo metu apšiltinti vata neturiu galimybės. Jeigu laikinai uždengčiau iš viršaus plėvele su folija, kad sulaikyti šilumą, ar nesirinks kondensatas po ja ir nepermirks lubos? Namai labai greitai atvėsta.
Kondensato susidarymą apsprendžia kambario temperatūra bei gyvenamuose kambariuose susidarančios drėgmės kiekis, kurį sąlygoja gyventojų skaičius, drėgmė susidaranti naudojant vonią, dušą, gaminant valgį, kambarinių gėlių kiekis, ventiliacijos tipas ir pan. Šią problemą galima išspręsti virš gipso kartono plokščių sandariai paklojant garo izoliacinę plėvelę.
Medžiaga turinti geresnes izoliacines savybes už polistirolą EPS 50
Gamyboje kilo klausimas, mes naudojame polistirolą EPS 50, kokia medžiaga turi geresnes izoliacines savybes už polistirolą? Kad ją būtų galima dėti 40mm storio?
Ieškant kuo pakeisti polistireninį putplastį EPS 50, reikėtų žinoti jo panaudojimo paskirtį, kokios svarbios (be šiluminės varžos) savybės būtinos. Savo fizinėmis savybėmis artima medžiaga Šiloporas EPS Neo, jo šiluminė varža 30% geresnė, nei EPS 50.
A, A+ ir A++ gyvenamojo namo stogo šiltinimas
Domina A, A+ ir A++ gyvenamojo namo stogo šiltinimas. Kokiomis medžiagomis rekomenduotumėte ir reikėtų šiltinti stogą, kad pasiekti šias klases?
Atsakant į klausimą, gerai būtų žinoti stogo konstrukciją. Jei tai plokščias stogas, yra didesnis termoizoliacinių medžiagų pasirinkimas. Nuolydžio formavimui dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis EPS 80, viršutiniam sluoksniui - EPS 100. Jei kalba eina apie šlaitinį stogą, vienareikšmiškai galiu rekomenduoti pilkąjį polistireninį putplastį (Neoporą). Ši medžiaga išsiskiria labai žemu šiluminio laidumo koeficientu ir suplonina termoizoliacinės medžiagos storį. Esmė tame, kad šlaitiniam stogui dažniausiai naudojamos medžio gegnės, kurios laidžios šilumai, o kartu ir iškelia papildomus šiluminius reikalavimus termoizoliacinėms medžiagoms. Norint pasiekti A+ ar A++ klasę, tenka naudoti 25 - 40 cm ar net ir daugiau storio termoizoliacines medžiagas.
Langų montavimas į polistirolą
Mano siena bus dvisluoksnė: silikatas + polistirolas. Kyla klausimas vis gi kodėl langus reikėtų montuoti apšiltinimo sluoksnyje? Šiuo metu aktyviai domiuosi apie tai ir panašu, kad sumontuoti šiltinimo sluoksnyje - sudėtingiau nei įprastai. Kaip reikėtu montuoti langus į polistirolą?
Montuoti langus termoizoliacinėje medžiagoje gan sudėtinga, bet tuo pačiu ir naudinga šilumos taupymo prasme. Galimi keli šios problemos sprendimo keliai. Lengviausias ir populiariausias būdas - langas prispaudžiamas prie išorinės sienos ir pritvirtinamas varžtais. Tai dalinis variantas, bet prarandama mažai šilumos, o tvirtinti sunkius langus prie pastato sienos patikima, nesudėtinga ir pigu. Pagrindinius brėžinius ir mazgus galite rasti mūsų firmos svetainėje, Techninė informacija. Putplasčio panaudojimo taisyklės.
Viena Klaipėdos kompanija tiekia specialius, turinčius labai mažą šilumos laidumą laikiklius, kurių pagalba langas atitolinamas nuo pastato sienos norimu atstumu.
Trečias būdas - langas talpinamas į rėmą, pagamintą iš sutankinto poliuretano.
Statant gyvenamus namus įprastai naudojamas pirmas būdas. Jei norima pasiekti A++ energetinio efektyvumo klasę, reikėtų rinktis kažkurį iš likusių variantų.
Viena Klaipėdos kompanija tiekia specialius, turinčius labai mažą šilumos laidumą laikiklius, kurių pagalba langas atitolinamas nuo pastato sienos norimu atstumu.
Trečias būdas - langas talpinamas į rėmą, pagamintą iš sutankinto poliuretano.
Statant gyvenamus namus įprastai naudojamas pirmas būdas. Jei norima pasiekti A++ energetinio efektyvumo klasę, reikėtų rinktis kažkurį iš likusių variantų.
Sienų šiltinimas jų neišstorinant
Norėčiau pasiteirauti dėl namo sienų šiltinimo. Sienos storos - apie 60 cm (silikatinis blokelis, oro tarpas, užpildytas termoputomis ir silikatinė plyta). Langai giliai įleisti sienoje - kuo galima būtų papildomai apšiltinti, kad labai neišstorinti sienos? Ar geriausiai būtų dėti dar 15-20 cm polistirolo ir bandyt langus išnešti į silikatinės plytos sieną kraštą?
Atsakymas priklauso nuo to, kiek šilumos norite sutaupyti. Šiuo metu Jūsų namo sienos varža apie 3,5. Papildomai apšiltinant 10 cm Neoporu, varža padidėtų iki 6,5. Apšiltinus 20 cm baltu putplasčiu, varža siektų apie 8,6. Racionaliausia apšiltinti papildomai 20 cm Neoporu, išnešant langą į termoizoliacinę medžiagą.
Garso izoliacija grindims
Bute, 2 aukštas, grindys išardytos, matosi perdanga. Noriu įsirengti plaukiojančias grindis, ~ 5cm betonas. Kokią garso izoliaciją prieš betonuojant rinktis, mineralinė vata ISOVER FLO ar putų polistirolas EPS T 30?
Abi šios medžiagos tinka grindų garso izoliacijai, tenka rinktis, įvertinant dinaminio standumo rodiklį, kainą ir technologinius statybos darbų niuansus.
Skardinio stogo apšiltinimas
Turiu sodo namelį su skardiniu stogu. Noriu apšiltinti stogą, tai yra 3 aukštas kur nėra nei židinio nei elektros, ten bus tik vasarai daroma patalpa, bet apšiltinti norisi. Sistema paprasta, gegnės, lentos ir ruberoidas. Noriu paklausti kuo galėčiau šiltinti stogą? Ką reikia dėti ir kokiu sluoksniu ant ruberoido, nes ardyti stogo nesinori? Vieni sako, kad ant ruberoido dėti stiklo vatą ir po to plėvelė ir gipsas; kiti sako, kad plėvelė, polisterolas ir plėvelė.
Galiu pakonsultuoti, jei nutartumėte apšiltinimui polistireninį putplastį. Bendra išvada - visos apšiltinimui skirtos termoizoliacinės medžiagos geros, tik reikia teisingai jas instaliuoti.
Jei pasirinksite apšiltinimui polistireninį putplastį, prie ruberoido iš apačios dedama difuzinė plėvelė, paliekant tarp šių medžiagų 2 -5 cm ventiliacinį oro tarpą . Difuzinė plėvelė praleidžia vandens garus , jei tokie susidaro izoliacinėje medžiagoje, bet nepraleidžia drėgmės kita kryptimi - nuo skardos link termoizoliacinės medžiagos. Toliau tarp gegnių įspraudžiamas polistireninis putplastis ir uždengiamas gipso kartono plokštėmis. Garo izoliacija būtų reikalinga, jei tai būtų gyvenama patalpa, kurioje daug drėgmės (virtuvė, vonia, dušas ir pan.) Sodo namui jos galima nedėti.
Jei pasirinksite apšiltinimui polistireninį putplastį, prie ruberoido iš apačios dedama difuzinė plėvelė, paliekant tarp šių medžiagų 2 -5 cm ventiliacinį oro tarpą . Difuzinė plėvelė praleidžia vandens garus , jei tokie susidaro izoliacinėje medžiagoje, bet nepraleidžia drėgmės kita kryptimi - nuo skardos link termoizoliacinės medžiagos. Toliau tarp gegnių įspraudžiamas polistireninis putplastis ir uždengiamas gipso kartono plokštėmis. Garo izoliacija būtų reikalinga, jei tai būtų gyvenama patalpa, kurioje daug drėgmės (virtuvė, vonia, dušas ir pan.) Sodo namui jos galima nedėti.
Kai atšalo orai pradėjo varvėti kondensatas
Pastatėme pastatą iš priešgaisrinių sendwich plokščių, kurios yra su vata. Stogas buvo daromas taip pat su šiomis plokštėmis ir buvo daromi sujungimai ant stogo. Bet esmė tame, kad kai atšalo orai pradėjo varvėti, manome kad tai yra kondensatas. Klausimas ar taip gali būti ir kaip tokią problemą išspręsti?
Patarčiau kreiptis pas projektuotojus, jie turėjo numatyti ventiliacinę sistemą. Labai svarbu, kokie darbai vykdomi patalpoje, kaip suprojektuota vandens garų pašalinimo iš patalpos į lauką sistema. Sendwich plokštės nepraleidžia vandens garų. Jei pastatas sandarus, vandens garų pašalinimo į atmosferą problemą turi spręsti gera ventiliacija.
Ar yra galimybė padaryti 100% garso izoliaciją luboms
Ar yra galimybė padaryti 100% garso izoliaciją luboms? Izoliacija turi būti patikima ir visiškai izoliuojanti kaimynų bildėjimą viršuje: šokimą, šokinėjimą, lakstymą ir pan. Kokia kaina tai padaryti trisdešimties kvadratų kambariui?
Deja, atsakymas neigiamas. Visų pirma, 100% garso izoliacija nepasiekiama, galima tikėtis papildomo garso slopinimo 27 - 33 dB. Tai pakankamai daug, bet ne 100%. Bet ir norint pasiekti tokio rezultato, garso slopinimo darbai būtų vykdomi ne pas Jus, bet pas viršuje gyvenantį kaimyną. Būtina įrengti pludriąsias grindis, panaudojant elastifikuotą polistireninį putplastį ar specialius vatos gaminius, užbetonuojant laikantis specialių reikalavimų. Įprastai tie darbai atliekami pastato statybos metu. Vėliasniame etape kaimynai tokius darbus blokuoja.
Putų polistirolo klijavimas
Statausi karkasinį namą, dabar apkaltas 18mm OSB, prie OSB meistrai klijuos 15cm polistirolo su Sakret BK klijais. Įdomu ar šie klijai tinkami tokiam darbui, nes jie cementinio pagrindo?
Polistireninį putplastį prie OSB plokščių klijuoti Sakret BK klijais nerekomenduotina. Įprastai tam atvejui naudojama termoizoliacinės putos.
Mūrinės pirtelės sienų šiltinimas
Gal patartumėte kaip apšiltinti mūrinę pirtelę, ar užtektų tik folija iškloti?
Norint, kad mūrinė pirtelė laikytų šilumą, ją būtina izoliuoti. Siena apie kaminą, 1 m atstumu, izoliuojama nedegia akmens vata, visur kitur, tame skaičiuje ir lubas bei grindis galima apšiltinti polistireniniu putplasčiu, uždengti šilumą atspindinčia folija ir apkalti dailylentėmis (grindis su polistireniniu putplasčiu užbetonuoti).
Ar pamatams reikalinga papildoma hidroizoliacija ar drenažinė membrana
Nutariau, jog gręžtinius pamatus šiltinsiu taip: Pamatų išorė Ekstruzinis polisterolas 10cm, pamatų vidus 5cm EPS100 pamatų apačia 5cm Ekstruzinis polisterolas. Tad sakykite, ar pamatams reikalinga kažkokia papildoma hidroizoliacija ar drenažinė membrana? Ką papildomai reikėtų pasidaryti šiltinant ekstruziniu polisteroliu pamatų išorę? Ar užtektų tik šio polisterolio ir daugiau jokių hidroizoliacijų nereikia?
Ekstrūdinio polistireninio putplasčio panaudojimas pamatų apšiltinimui rekomenduotinas, bet tai nėra vienintelė medžiaga.
Pamatų šiltinimas iš išorės putų polistirolu EPS
Ar galima šiltinti pamatus iš išorės putų polistirolu EPS70 20 cm?
Pamatų apšiltinimui naudojamas EPS 100. Jei žemė sunki, šalia yra pravažiavimo kelias, rekomenduotina naudoti EPS 150. Šalia pamato dažnai vaikščiojama, žaidžia vaikai, - naudoti EPS 70 nerekomenduotina.
Medžiagos izoliuojančios garsą
Miegamasis kambarys ir vonia atskirti nuo kaimyno 120 mm akyto betono pertvara, ant kurios miegamajame užklijuotas 60 mm putų polistirolas. Kokį buterbrodą rekomenduotumėte ir iš kokių medžiagų 60 mm putų polistirolio pakeitimo į garsą izoliuojantį sprendimą? Vonios kambaryje putų polistirolio neuždėjo, turiu tik 10 mm virš plytelių. Ką šioj vietoj rekomenduotumėte?
Polistireninio putplasčio garso izoliacinės plokštės EPS T skirtos sumažinti smūginį garsą, sklindantį iš viršuje gyvenančių kaimynų (stumdomų kėdžių, vaikų bėgiojimo keliamas triukšmas ir pan).
Tokiu atveju pas Jūsų kaimyną reikėtų įrengti pagal specialią technologiją plaukiojančias grindis. Šie darbai įprastai atliekami pastato statybos eigoje.
Norint sumažinti garsą, sklindantį iš šalia gyvenančių kaimynų, rekomenduotina naudoti kitas medžiagas, pav. minkštos vatos gaminius.
Tokiu atveju pas Jūsų kaimyną reikėtų įrengti pagal specialią technologiją plaukiojančias grindis. Šie darbai įprastai atliekami pastato statybos eigoje.
Norint sumažinti garsą, sklindantį iš šalia gyvenančių kaimynų, rekomenduotina naudoti kitas medžiagas, pav. minkštos vatos gaminius.
Plonesnė šiltinimo medžiaga už putplastį
Planuojame pirmą aukštą (iš 30cm storio silikato blokelių) apšiltinti iš išorės klijuojant putplastį ir šlapiai tinkuoti, tačiau nenorime išstorinti sienos. Gal yra plonesnė šiltinimo medžiaga, kuri atlieka tokią pat ar geresnę funkciją, kaip 10-20cm storio putplastis? Gal mėlyna ar raudona Styrodur plokštė?
Jūsų minimo Styrodur plokštės turi pranašumą šiluminės varžos požiūriu prieš polistireninį putplastį naudojant nedidelius plokščių storius. Kada kalbama apie 20 cm plokštes, geriausią kainos ir efektyvumo santykį bei geriausias šilumines savybes turi pilkasis polistireninis putplastis Neoporas.
Polisterolas klijuotas vadinamais "kleckais" ar tai blogai
Polisterolas klijuotas vadinamais "kleckais" ar tai blogai? Ir kaip galima būtų ištaisyti šitą klaidą iš vidaus?
Klijuojant polistireno putplastį, klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40šiltinamos plokštės ploto. Tai darytina todėl. kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas, Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama, pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinamos medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Kai šiltinimo plokštės priklijuotos neteisingai, šiltinimo sistema lankstosi, fasaduose atsiranda dėmių bei plyšių, į pažeistą šiltinimo sistemą gali skverbtis vanduo bei teršalai ir dar labiau ją bloginti.
Jei apšiltinant padaryta klaidų, šiltinimo sistema bus mažiau efektyvi. Norint papildomai apšiltinti iš vidaus, reikalinga įvertinti visą sienos konstruktyvą, paskaičiuoti vandens garų pasišalinimą.
Jei apšiltinant padaryta klaidų, šiltinimo sistema bus mažiau efektyvi. Norint papildomai apšiltinti iš vidaus, reikalinga įvertinti visą sienos konstruktyvą, paskaičiuoti vandens garų pasišalinimą.
Mansardos šiltinimas iš vidaus
Mūsų namukas labai senas su pečiumi ir židiniu, bet nutarėme jį padaryti gyvenamu. Dabar pakeitėme visus langus ir įrengėme dujinį šildymą, todėl reikia apšiltinti namą tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Pusė namo pastatyta iš silikatinių plytų, tarp kurių yra neužsandarintas oro tarpas 10 cm, o kita pusė karkasinė, apkalta lentom. Ant namo viršaus yra mansarda, kurią reikėtų šiltinti iš vidaus, o ji apkalta lentelėmis virš kurių yra neapšiltintas ekostogas. Meistrai ginčijasi, vieni sako, kad namą būtinai reikia tarp plytų užpūsti ekovata, o kiti sako, kad nereikia, užteks tik šiltinimo polistirolu 20 cm iš išorės. Tai kaip reikia daryti? Ar užpūsti tarp plytų ir šiltinti iš išorės, ar užteks tik išorės? Kitas klausimas dėl mansardos šiltinimo. Kaip ją reikia šiltinti: vieni meistrai sako reikia kai kur nuimti pakalimus, dėti termoplėvelę ir pūsti ekovatą, o kiti meistrai aiškina, kad galima užpūsti ekovatą tarp pakalimų ir stogo (po stogu yra uždėta plėvelė). Ką daryti tokiu atveju? Kadangi kiek meistrų tiek nuomonių, pasimetėme visiškai. Prašau patarkite kaip elgtis ir ar galima būtų užsakyti Jūsų paslaugas?
Pora patarimų. Jei yra neužsandarintas oro tarpas, jokie apšiltinimai iš lauko pusės nepadės. Šiluma iš kambario pereina plytų sluoksnį ir per oro tarpą, kaip per kaminą, išeina į atmosferą - nepriklausomai nuo to, apšiltinta siena iš lauko ar ne. Taigi, oro tarpo užpurškimas izoliacine medžiaga - būtina sąlyga. Tuo pačiu, taupant pinigus, apšiltinant iš lauko polistireniniu putplasčiu, galima sumažinti plokštės storį, nes termoizoliacinė medžiaga, kuria apšiltinsite oro tarpą, padidins sienos šiluminė varžą.
Antra problema -kokia termoizoliacinę medžiagą naudoti. Ekovata, kurią minite, būtų pats blogiausias pasirinkimas. Vertikalioje erdvėje per keletą metų ekovata sukrenta, ypač kai Jūsų atveju oro tarps 10 cm, susisluoksniuoja ir sienoje susidaro šalčio tiltai, kuriuos galima fiksuoti net be termovizoriaus. Yra alternatyva - polistireninio putplasčio granulės, tačiau jas reikia purkšti su kompresoriumi. Granulės turi užpildyti visus plyšius, netolygumus, susipresuoti. Pilti bei presuoti rankiniu būdu granules nepakanka, efektas bus tik dalinis. Kita alternatyva - termoputos. Tai šiek tiek brangesnis, bet patikimas būdas. Putos turi gerą šiluminę varžą,nepraranda izoliacinių savybių laiko bėgyje.
Ir svarbiausia - tik pašalinus oro tarpą (pripildžius termoizoliacine medžiaga) galima planuoti sienos apšiltinimą iš lauko.
Antra problema -kokia termoizoliacinę medžiagą naudoti. Ekovata, kurią minite, būtų pats blogiausias pasirinkimas. Vertikalioje erdvėje per keletą metų ekovata sukrenta, ypač kai Jūsų atveju oro tarps 10 cm, susisluoksniuoja ir sienoje susidaro šalčio tiltai, kuriuos galima fiksuoti net be termovizoriaus. Yra alternatyva - polistireninio putplasčio granulės, tačiau jas reikia purkšti su kompresoriumi. Granulės turi užpildyti visus plyšius, netolygumus, susipresuoti. Pilti bei presuoti rankiniu būdu granules nepakanka, efektas bus tik dalinis. Kita alternatyva - termoputos. Tai šiek tiek brangesnis, bet patikimas būdas. Putos turi gerą šiluminę varžą,nepraranda izoliacinių savybių laiko bėgyje.
Ir svarbiausia - tik pašalinus oro tarpą (pripildžius termoizoliacine medžiaga) galima planuoti sienos apšiltinimą iš lauko.
Ar reikia šiltinti pastato pamatus, jei pats pastatas bus nešiltinamas
Ar reikia šiltinti karkasinio ūkinio pastato pamatus, jei pats pastatas bus nešiltinamas?
Norint atsakyti, reikia turėti daugiau informacijos apie kitų pastato konstruktyvų apšiltinimo lygį, pastato funkcinę paskirtį. Jei namas karkasinis, jis, matomai, yra apšiltintas. Pamatus tikslinga apšiltinti tuo atveju, jei pastatas sunaudoja per daug šiluminės energijos, patalpoje per žema temperatūra ir pan. Bet kokiu atveju didžiausi šilumos nuostoliai per sienas, stogą, langus, o pamato šiluminė varža vaidina mažesnį vaidmenį.
Pamatų šiltinimas iš išorės ir iš vidaus
Ar reikia šiltinti pamatus iš išorės, jei pamatai yra apšiltinti iš vidaus polistirolu, ką duoda tas šiltinimas iš išorės?
Pamatai turi būti apšiltinami ne iš vidaus, bet iš lauko. Tai prilyginama situacijai, kai žmogus žiemą rengiasi kailiniais, norėdamas apsaugoti kūną nuo šalčio. Po namu esančio grunto temperatūra žiemą žymiai aukštesnė nei grunto temperatūra išorėje. Pamatas žiemą įšąla iš lauko, ten yra pagrindinė problema. Jei po namu yra rūsys, kuriame norite palaikyti aukštesnę temperatūrą, galite papildomai apšiltinti ir iš vidaus, bet bendru atveju apšiltinimas iš lauko būtinas.
Putų polistirolas tarp gegnių
Statome vieno aukšto namą, perdanga medinė 20 cm storio, palėpė negyvenama, ar galima tarp gegnių naudoti polisterolą, o viršutinę dalį perdangos uždengti vata ?
Šlaitinį stogą apšiltinti polistireniniu putplasčiu ne tik galima, bet ir rekomenduotina. Plokštes reikia išpjauti statybvietėje (aštriu peiliu, pjūklu) pagal realų atstumą tarp gegnių ir įsprausti su pasipriešinimu. Tarp stogo dangos ir šiluminės izoliacijos reikėtų dėti difuzinę plėvelę ir palikti 4 cm ventiliuojamą oro tarpą drėgmės išgarinimui. Iš vidinės pusės putplastį reikia uždengti gipso kartono plokšte. Kadangi medžio gegnės laidžios šilumai, reikėtų šiluminius nuostolius kompensuoti papildomu izoliacinės medžiagos sluoksniu.
Rostverko apšiltinimas XPS ar EPS polistirolu
Pagal konstruktorės skaičiavimus polinių gręžtinių pamatų rostverkas turi būti apšiltintas EPS100 150mm storio polistirolu. Visi kaimynai aplinkui šiltina XPS F-300 100 mm storio polistirolu sakydami, kad XPS mažiau įgeria drėgmę ir ilgesnį laiką nepraranda savo techninių charakteristikų. Mano skaičiavimais apšiltinus XPS 100 mm pamato varža sumažėtų beveik 30 %. Ką galėtumėte pasiūlyti/rekomenduoti šiuo atveju? Norėtųsi naudoti XPS, bet jo nebūna 150 mm storio.
UAB "Kauno šilas" EPS 100 ilgalaikis drėgmės įgėris - 2,1%. Analogiško XPS produkto techniniam aprašyme pažymėta "beveik neįgeria drėgmės". Jei Jums toks EPS įgėris netenkina, padidėjusį šilumos pralaidumą dėl papildomos drėgmės galite kompensuoti, padidindami rostverko izoliacinio sluoksnio storį, pav. vietoj 150 mm panaudoti 160 mm plokštę, įrengiant vėdinamą ir drenuojamą nuogrindą, žvyro sluoksniu pagerinant drenažą ar kt.
Diskutuojant dėl techninių parametrų pastovumo, galiu atkreipti dėmesį, kad jau EPS standarte nurodyta, kad ši medžiaga laikui bėgant nekeičia savo techninių parametrų (šilumos laidumo, degumo),Tai aksioma ir dėl to neverta ginčytis.
Diskutuojant dėl techninių parametrų pastovumo, galiu atkreipti dėmesį, kad jau EPS standarte nurodyta, kad ši medžiaga laikui bėgant nekeičia savo techninių parametrų (šilumos laidumo, degumo),Tai aksioma ir dėl to neverta ginčytis.
A klasės namo pamatų šiltinimo medžiagos storis
Norėjau paklausti ar jau A klasės namo pamatams nebeužtenka apšiltinti 10cm ekstruziniu polistirolu, o reikia 25 cm?
Primenu, kad nuo 2018 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja dar aukštesni, A+ klasei reikalavimai. Pagal naujus normatyvus pamato atitvaros varža jau turi būti ne mažiau 8,33. Norint tiksliai atsakyti į klausimą, reikėtų žinoti nešančios konstrukcijos tipą ir storį. Labai gali būti, kad Jūsų minimos izoliacijos tokio storio gali ir nepakakti.
Polistirolas pirties šiltinimui iš vidaus
Ką geriau naudoti pirties šiltinimui iš vidaus, polistirolą ar akmens vatą?
Galiu pasidalinti teigiama patirtimi, apšiltinant savo pirtį. 1998 metais sodo namo rūsyje įsirengiau suomiško tipo garinę pirtį. Garinės, dušinės ir persirengimo kambarį apšiltinau polistireniniu putplasčiu EPS 70. Tarp polistireninio putplasčio plokščių ir dailylenčių dėjau šilumą atspindinčią aliuminio plėvelę. Garinėje dūmtraukį sienoje bei sieną už krosnies izoliavau karščiui atsparia vata. Beje, labai svarbu apšiltinti ne tik sienas, bet ir grindis, lubas. Pirtimi naudojausi 17 m., problemų šilumos išsaugojimo klausimais neturėjau.