UAB Kauno šilas ekspertų komentarai

Jei sienas šiltinsite polistireniniu putplasčiu, negalima jo palikti neuždengto žiemai. Vasario - kovo mėn. saulė pažeis polistireninio putplasčio paviršių, teks įdėti daug darbo pažeisto paviršiaus šlifavimui. Jei nėra kitų variantų, saulėtą pusę būtina uždengti saulės spindulius nepraleidžiančia plėvele.

Polistireniniu putplasčiu galima apsišiltinti kambario lubas, sienas iš vidaus - ši termoizoliacinė medžiaga nekelia jokio pavojaus žmonių sveikatai. Polistireninio putplasčio gaminius montuojantiems meistrams nebūtina imtis jokių atsargumo priemonių, nes jie nedirginantys ir netoksiški. Prieš pradedant darbus, patartina plokštes palaikyti pora savaičių atviroje erdvėje - per tą dings šiek tiek jaučiamas kvapas. Higienos centre atlikti bandymai parodė, kad vėlesniame laikotarpyje net jautriausi prietaisai jokio medžiagų išsiskyrimo nefiksuoja.

Šlaitinio stogo apšiltinimo polistireniniu putplasčiu metodiką ir reikalingus brėžinius rasite mūsų firmos svetainės skyriuje Klausk eksperto. Specialisto komentaras.
Kadangi čerpių nuimti nenorite, teks spręsti oro tarpo tarp čerpių ir difuzinės plėvelės užtikrinimo problemą. Kitų apšiltinimo darbų atlikimo tvarka ir technologija nesikeičia.

20 cm Palemono keramikos blokeliai, apšiltinti 20 cm Neoporo plokštėmis, užtikrins lauko sienoms A klasę. Kitas atitvaras (langus, stogą, grindis ir t.t.) reikia skaičiuoti. Namo klasė nustatoma įvertinus visus konstruktyvus.

Pilkas polistireninis putplastis (Neoporas) skiriasi nuo baltojo viena pagrindine savybe - šilumos laidumo koeficientu. EPS 70 (balto) šis rodiklis 0,039, pilkojo - 0,032. Kuo šis skaičius mažesnis, tuo blogiau praleidžia šilumą. Taigi, pilkojo tokio pat storio plokštės varža apie 22 % didesnė, nei baltojo. Tuo įsitikinti galima tik vienu keliu - atvykus į gamintojo laboratoriją. Ši savybė kontroliuojama kasdien, bandant 30 x 30 cm 5 cm storio bandinius. Bandymui pasibaigus, kompiuteris parašo bandinio šilumos laidumo koeficientą 6 ž po kablelio tikslumu.

Žiemos dabar nebūna labai šaltos, neapšiltintas pastatas peržiemos be problemų. Pastatui tai dar geriau, per žiemą lengviau išsivaikščios drėgmė. Būtų blogai, jei akyto betono blokelius uždengtumėte termoizoliacine medžiaga (pav. polistireniniu putplasčiu), bet nespėtumėte jo aptinkuoti. Žinoma, vykdyti vidaus darbus bus sudėtingiau, teks šildytis, bet drėgmė tiek iš vidaus, tiek iš sienų pasišalins lengviau, tai labai svarbu.

Pirties, kaip ir kitos paskirties pastatų pamatas šiltinamas iš lauko, tačiau 10 cm putplasčio pirties pamatui mažoka, Rekomenduočiau naudoti bent 20 cm storio putplastį. Pagal polistireninio putplasčio panaudojimo taisykles apšiltinama ne mažiau 60 cm aukščio pamatas, matuojant nuo grindis apšiltinančio putplasčio plokštės apačios. Vidinių pamato sienų apšiltinti nereikia, naudingiau daugiau termoizoliacinės medžiagos panaudoti grindų bei pamato apšiltinimui.

EPS 100 hydro deklaruojamas ilgalaikis vandens įgėris pilnai panardinus ne daugiau 2%. Tuo tarpu Įprasto EPS 100 šis rodiklis, pagal Lietuvos gamintojų deklaracijas siekia 2,5 3. Taigi, skirtumas nėra didelis. EPS 100 hydro taikomi tokie pat reikalavimai, tos pačios taisyklė, kaip ir EPS 100 ar EPS 100N, membrana būtina.

Visos termoizoliacinės medžiagos geros, jei jos panaudojamos pagal taisykles. Išorines sienas galima apšiltinti tiek vata, tiek putplasčiu. Šiuo atveju problema kitur. Alytnamiuose tarp vatos ir mūro įprastai paliekamas oro tarpas. Net ir tuo atveju, jei oro tarpas sandarus, bet siekia 4 - 5 cm, yra didelė tikimybė, kad sienos konstrukcijoje kaupsis drėgmė. Sienos išorinis apšiltinimas būtų racionalus, jei nevėdinamas oro tarpas siektų 1 - 2 cm (Vokietijoje rekomendacija - 1 cm). Priešingu atveju rekomenduočiau oro tarpą naikinti poliuretano putomis ar kompresoriaus pagalbas pripūstomis polistireninio putplasčio granulėmis. Gal to ir pakaktų ar bent jau apšiltinimui iš lauko pakaktų plonesnio izoliacinės medžiagos sluoksnio.

Iš šių medžiagų geriausią šiluminę varžą turi pilkasis polistireninis putplastis (Neoporas). Lyginant 5 cm storio plokštes ekstruzinio putplasčio ir Neoporo šilumos laidumo koeficientas toks pat, t. yra 0,033. Tačiau didėjant plokštės storiui ekstruzinio polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficientas blogėja, tuo tarpu Neoporo šilumos laidumo koeficientas nuo storio nepriklauso, išlieka toks pat.

Siūlyčiau ieškoti kitų variantų, apšiltinimas iš vidaus labai problematiškas. Galima rekomenduoti polistireninio putplasčio plokštes. Reikalingus brėžinius ir aprašymą rasite mūsų firmos svetainėje Techninė informacija. Polistireninio putplasčio panaudojimo taisyklės. Tačiau, nepriklausomai nuo termoizoliacinės medžiagos tipo, kartu reikia spręsti ir vandens garų pasišalinimo per sieną klausimus,įrengti papildomą ventiliaciją. Priešingu atveju kambario sienos ims drėgti, iškils pelėsio susidarymo pavojus. Pastatas turi būti apšiltinamas iš lauko, o iš vidaus šiltinama tik kraštutiniu atveju, kai nėra kitų variantų.

Apšiltinant baltuoju EPS 70 putplasčiu A+ klasei užtikrinti reikalinga naudoti 26 cm EPS plokštes.
Beje, baltąjį putplastį iš termoizoliacinių medžiagų rinkos išstumia pilkasis putplastis Neoporas. Tai pati populiariausia termoizoliacinių medžiagų rinkoje medžiaga, skirta apšiltinimui tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema.
Kaip ir visos tamsios medžiagos, Neoporas jautriau reaguoja į tiesioginius saulės spindulius. Priklijavus plokštes, rekomenduotina dviejų dienų bėgyje bent jau tiesioginių spindulių veikiamą sieną padengti tinku.
Bandymai Afrikoje, Abu Dabio dykumoje, įrodė, kad ši medžiaga puikiai atlaiko ir daugiau nei 40 oC karščius, nekeisdama nei fizinių, nei mechaninių savybių.

Cituoju išrašą iš statybos taisyklių AT224555837.01:2013 Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau 40% šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema dekoruojama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinimo plokštės ploto.

Vandens garų kondensacija tarp nešančiosios konstrukcijos ir polistireninio putplasčio plokštės nevyksta, nes EPS plokščių vandens garų varžos faktorius yra mažesnis (gelžbetoninės sienos šiltinimo atveju) ar labai artimas (mūras, blokeliai, medis ir pan.). Vandens garai gali kondensuotis kitame taške, tarp putplasčio ir tinko, bet tai pastebima tik tuo atveju,tuo atveju, jei naudojama vandens garams nepralaidus ar sunkiai pralaidus tinkas.

Rūsio sienų apšiltinimui A klasei reikia naudoti 23 cm EPS 100. Norint pasiekti A+ klasę - naudokite 27 cm EPS 100. Šie skaičiai, priklausomai nuo pamato storio, gali nežymiai keistis.

Nesupratau, kodėl žadate naudoti grindims EPS 150 ir EPS 200. Jei tai normalus gyvenamas namas, pagal apkrovas grindų apšiltinimui naudojama EPS 70 ar EPS 80 (šildomų grindų atveju). Garažo zonoje galima naudoti EPS 100, bet ne daugiau. Po rūsiu rekomenduojama taip pat EPS 70 (jei rūsyje nebus išskirtinai didelių apkrovų).

Termoizoliacinės medžiagos dėl to ir vadinamos termoizoliacinėmis, nes turi nepalyginamai geresnes šilumines varžas, nei kitos statybinės medžiagos.
40 cm storio smėlio - žvyro sluoksnis sudaro varžą tik 0,2. Tuo tarpu net ir 1 cm storio EPS 80 plokštė padidina varžą 0,27. Atkreipiu dėmesį, kad polistireninio putplasčio plokštės, nekeičiant kainos,tiekiamos įvairių storių, žingsnis 1 cm. Galite užsisakyti tokio storio plokštes, koks reikalingas reikiamai energinio efektyvumo klasei pasiekti. Reikalui esant galite pasinaudoti mūsų firmos svetainėje esančioje skaičiuoklėje.

Patarsiu tai, ką kiekvienas gali atlikti savomis jėgomis. Jei stogas nekiauras, įsprauskite tarp gegnių polistireninio putplasčio plokštes (rekomenduotina Šiloporas Ekstra Neo ar Šiloporas EPS 70N (neoporas). Jei norit gyventi šilčiau, gegnes reikėtų paaukštinti bent 10 cm storio tašais, uždengti putplastį garo izoliacijos (polietilenine) plėvele ir prisukti gipso kartono plokštes. Vėliau, keičiant stogą, iš viršaus putplastį reikėtų apdengti difuzine plėvele ir palikti iki stogo dangos 4 cm ventiliacinį oro tarpą.

Jūsų klausime nepaminėta viena esminė detalė - iš kokių medžiagų planuojate statyti namą. Čia pasirinkimas ypač įvairus - keraminiai, silikatiniai, keramzito blokeliai, akytas betonas ir t.t. Visos šios medžiagos turi skirtingus šilumos laidumo koeficientus. Termoizoliacinės medžiagos storis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp A+ klasei būtinos sienos varžos ir esamos konstruktyvo varžos.
Antras niuansas - EPS gamintojai patieks reikiamo storio plokštes 1 cm tikslumu (kaina pastovi už m3), pav. 23 cm, 28 cm ir pan.
Pamatams įprastai rekomenduojama naudoti EPS 100 ar pilkąjį EPS 100 Neo. Žinoma, jei gruntas lengvas (smėlis, žvyras), nėra gruntinio vandens pavojaus, šalia pamato nevažinės mašinos - galite naudoti ir EPS 70, nieko blogo neatsitiks.
Jei domina klinkeris - klijuokit prie putplasčio klinkerį arba mūrykit 4 cm atstumu nuo putplasčio klinkerio plytų sienelę (trisluoksnė siena). Jei Jums labiau patinka vata, naudokit vatą, tik nesutinku, kad su vata geriau apsišiltinti. Visos medžiagos geros, tik reikia teisingai jas panaudoti. Net ir šlaitiniam stogui, norint pasiekti A+ klasę, Neoporas su ypač žemu šilumos laidumo koeficientu (0,030) leis sumažinti stogo storį, palengvins konstrukciją. Vokietijoje tokie stogai labai populiarūs.
Mūsų firmos svetainėje rasite elektroninę polistireninio putplasčio skaičiuoklę, kuri Jums parinks reikiamą storį kiekvienai konstrukcijai pagal pasirinktą medžiagą.

Išsamesniam atsakymui reikėtų daugiau informacijos. Kiek supratau, norite apšiltinti tik antrą aukštą. Esminė problema - vandens garų pasišalinimas iš kambario per lauko sieną. Jei antrame aukšte nebus pastoviai gyvenama, nesinaudosite vonia, virtuve,- problemų nebus. Priešingu atveju, apšiltinus iš vidaus, nepriklausomai nuo termoizoliacinės medžiagos, kambariuose gali susidaryti drėgmės perteklius. Ilgainiui kambario kampuose gali susidaryti pelėsiai, kuriuos bus sunku pašalinti. Norint to išvengti, reikia įrengti papildomą ventiliaciją.
Apšiltinimas iš vidaus- nesudėtingas, bet rizikingas darbas, kurio geriau vengti. Visais atvejais rekomenduotina rasti galimybę apšiltinti iš lauko, net ir jau kartą apšiltintą pastatą.

Iš klausimo nelabai supratau, kodėl nesvarstote stogo apšiltinimo iš vidaus varianto su polistireniniu putplasčiu, įspraudžiant plokštes tarp gegnių pagal šlaitinio stogo variantą. Norint pasiekti reikiamą energetinio efektyvumo klasę, gali tekti prikalti prie gegnių paaukštinančius tašus bei panaudot pilkojo putplasčio EPS 70N, EPS 80 N ar net EPS 100N plokštes. Optimaliausias ir lengviausias sprendimas.

Atsakymas priklauso nuo to, kokios energetinio efektyvumo klasės siekiate.
Panaudojant kerapor KS 25 blokelius, A klasę galima pasiekti, panaudojant 21 cm Šiloporas EPS 70 arba 17 cm Šiloporas Neo EPS 70 plokštes.
A+ klasei reikia panaudoti 25 cm Šiloporas EPS 70 arba 21 cm Šiloporas Neo EPS 70 plokštes.

"Atitvarų šiltinimo polistireniniu putplasčiu" taisyklėse rašoma "Skiriamasis sluoksnis". Jo paskirtis -apsaugoti, kad į plyšius tarp polistireninio putplasčio plokščių sujungimų neprasiskverbtų betono skiedinys (susidarę šalčio tilteliai pablogintų konstrukcijos šilumines savybes). Jis būtinas bent ant plokščių sujungimų betonavimo metu. Skiriamajam sluoksniui gali būti naudojamas specialus krepinis popierius, geotekstilė, agroplėvelė bei kitos panašios medžiagos. Negalima naudoti polietileno plėvelės, nes ji trukdo pasišalinti drėgmei iš apatinių sluoksnių.

Reikėtų rimtų argumentų pamatų apšiltinimui iš vidaus. Kaip visas pastatas, taip ir pamatai apšiltinami iš lauko, tokie fizikos reikalavimai. Vidinių sienų pamatai įprastai nešiltinami, nes apšiltinus namo perimetrą, po namu žemų temperatūrų nebūna. Įvažiavimo į garažą problema sprendžiama apšiltinant garažo grindis. Jas apšiltinti būtina, priešingu atveju karštomis vasaros dienomis garaže kondensuosis drėgmė.

Šiltinant pamatą, polistireninis putplastis apsaugomas vėdinama ir drenuojama membrana, bei įrengiant drenuojamą nuogrindą.

Grindų ant grunto įrengimo klausimu patarčiau pasidomėti www.kaunosilas.lt echninė informacija. Putplasčio panaudojimo taisyklės. Brėžinys GVG. 01.
Izoliacinės medžiagos storį reikia apsirinkti, atsižvelgiant į tai, kokią ekonominio efektyvumo klasę norite gauti. Dažniausiai naudojama bent 20 cm EPS 70. Garažo zonoje patarčiau naudoti EPS 100.

Norint atsakyti, norėčiau daugiau informacijos.
1. Plytų mūro informacija - sienos storis, plytų tipas - skylėtos ar pilnavidurės)
2. Oro tarpo užpildymo kokybė (supiltos granulės kompresoriumi ar rankomis)
3. Kokio tikitės rezultato (norit labai šiltai gyventi ar tik ekonomiškai)