Kuo naudingas ŠVOK sistemų degazavimas - ištirpusio oro šalinimas?

Degazavimas yra naudingas sprendžiant du pagrindinius dujų problemų aspektus šildymo ir vėsinimo sistemose: koroziją ir cirkuliacijos sutrikimus.

Štai pagrindiniai degazavimo privalumai, remiantis šaltiniais:

1. Korozijos mažinimas:

◦ Deguonies šalinimas: Deguonis yra labiausiai žinoma medžiaga, sukelianti koroziją, ypač geležies turinčių gaminių. Deguonis yra ypač reaktyvios dujos ir yra pagrindinė korozijos priežastis. Degazavimo metu pašalinamos reaktyviosios dujos, tokios kaip deguonis (O₂) ir vandenilis (H₂), o tai padeda sumažinti korozijos riziką.

◦ Deguonies koncentracijos kontrolė: Deguonies koncentracija virš 0,1 mg/l rodo padidėjusią korozijos pažeidimų riziką. Vakuumo degazatoriai gali sumažinti bendrą dujų kiekį beveik iki nulio ir kovoti su korozija (reaktyviosiomis dujomis). Pavyzdžiui, naudojant dinaminį vakuuminį purškimo vamzdžių degazavimą, cirkuliuojančio vandens azoto kiekis gali būti sumažintas iki maždaug 3 mg/l, o tai sumažina korozijos riziką.

2. Cirkuliacijos sutrikimų ir erozijos prevencija:

◦ Laisvųjų burbulų šalinimas: Dujos, ypač inertinės, tokios kaip azotas (N₂), viršijusios tirpumo ribą, gali kauptis laisvųjų burbulų pavidalu. Azotas dažniausiai yra atsakingas už dvifazių srautų (dujos/vanduo) susidarymą ir sukelia gerai žinomus cirkuliacijos sutrikimus.

◦ Sistemos trikdžių šalinimas: Cirkuliacijos sutrikimai, srauto triukšmas, purvo kaupimasis, korozija ir šalti radiatoriai yra vadinamosios „oro problemos“. Azoto perteklius yra pagrindinė cirkuliacijos sutrikimų ir erozijos priežastis. Degazavimas pašalina dujas iš uždarų sistemų, kad būtų išvengta cirkuliacijos sutrikimų ir erozijos.

◦ Apsauginių sluoksnių išsaugojimas: Laisvi burbulai sraute gali padidinti eroziją ir pašalinti apsauginius sluoksnius, slopinančius koroziją, taip pat pagreitinti siurblių ir vožtuvų nusidėvėjimą. Degazavimas gali padėti to išvengti.

◦ Centrinis orinimas: Centrinis dujų išsklaidymas yra pageidautinas. Atmosferiniai degazatoriai gali užkirsti kelią laisvųjų dujų burbulų susidarymui cirkuliuojančiame vandenyje, todėl jie yra geriausias sprendimas kaip centrinis orinimo įrenginys. Tai daro pasenusia varginančią decentralizuotą vėlesnę oro išleidimo procedūrą.

3. Sistemos efektyvumo ir ekonomiškumo didinimas:

◦ Šilumos perdavimo gerinimas: Dujų burbulai slopina srautą, trikdo hidrauliką ir sumažina šilumos mainus šildymo ar vėsinimo elementuose. Azoto šiluminės savybės yra prastesnės palyginti su vandeniu kaip šilumos perdavimo terpe (vandens savitoji šiluminė talpa yra apie 4 kartus, o šilumos laidumas apie 20 kartų didesnis nei azoto). Degazavimas pagerina hidrauliką ir šilumos perdavimą, todėl padeda atkurti dalinai veikiančias ar net visiškai neveikiančias sistemos dalis.

◦ Energijos taupymas ir CO₂ emisijos mažinimas: Optimizuojant sistemos vandenį degazavimo sistemomis, galima pasiekti energijos sutaupymą iki 10,6 % ir sumažinti CO₂ emisiją. Pavyzdžiui, dviejų butų name su 30 kW šildymo apkrova maksimalus efektyvumo padidėjimas gali siekti 10,6 %, o tai atitinka maždaug 6300 kWh pirminės energijos arba 1,5 tonos CO₂ sutaupymą per metus.

◦ Eksploatacinės saugos didinimas: Degazavimas padidina sistemos eksploatacinę saugą.

Apibendrinant, degazavimas leidžia pašalinti dujas (tiek laisvąsias, tiek ištirpusias), kurios sukelia cirkuliacijos sutrikimus (dėl azoto ir kitų inertinių dujų) ir koroziją (dėl deguonies ir kitų reaktyvių dujų), kas galiausiai lemia geresnį sistemos veikimą, ilgesnį tarnavimo laiką ir didesnį energijos efektyvumą. Degazavimas turi būti „vienpusis eismas“: dujos turi pasišalinti, bet oras negali patekti į sistemą.

Straipsnis parengtas pagal Absoliuta, UAB - šildymo įrangos tiekimas medžiagą.