Netinkama oro cirkuliacija per vėdinimo šachtas

Oro cirkuliacija pasikeičia jei panaikinate lauko oro pritekėjimo galimybę per langus. Jei bute plastikiniai langai, tai kiekviename kambaryje turi būti atidaryta orlaidė, arba langas turi būti mikroventiliacijos režime, kad liktu plyšys lauko orui pritekėti. Jei to nėra, tai toks pats oro kiekis, kuris šalinamas per vieną ventiliacijos kanalą (pvz. per gartraukį) - priteka per kitą šachtą, nes nebelieka kitų angų, per kurias galėtu pritekėti oras. Analogiška situacija būna kai tualete įjungiamas ištraukimo ventiliatorius. Retkarčiais panašus efektas gali gautis, jei orlaidės languose iš vėjo pusės yra uždarytos, o užuovėjinė pusė - atidarytos. Dėl slėgių skirtumo skirtingose pastato pusėse per orlaides užuovėjinėje pusėje yra ištraukiamas patalpos oras, o pritekėjimas vyksta per vėdinimo šachtas. Pelėsio atsiradimą daugiau įtakoja ne drėgnumas, o nepakankama oro kaitą. Padidintas drėgnumas šiam procesui yra būtina sąlyga, tačiau pelėsis drėgnuose vietose pradeda veistis tik jei ten nėra pakankamos oro kaitos. Dėl nepakankamos oro kaitos pelėsis gali veistis net gan sausuose patalpose. Iš kitos pusės padidintas oro drėgnumas - tai taip pat - nepakankamo vėdinimo pasekmė. Vienu žodžiu, norint naudotis visais gerų langų privalumais, reikia įrenginėti rekuperacinį vėdinimo įrenginį. Arba nuolat laikyti atidarytas orlaides. Blogiausiu atveju - bent karta per 2 valandas vėdinti kambarius 5-ioms minutėms pilnai atidarant langą visuose kambariuose iš eilės. Paskutiniai du budai, aišku, sąskaitų už šildymą nepamažins, tačiau reikia rinktis - arba taupyti šilumą ir kvėpuoti pelėsiais, arba vėdinti kambarius kaip priklauso.