Ventiliacija rąstiniame name

Pasvarstykime, kodėl iškilo klausimas, išskiriantis rąstinius namus iš kitų namų tarpo. Teko girdėti nuomonių, kad rąstinis namas yra „kvėpuojantis“. Tai būtų iš dalies teisinga, jei rąstinio namo sienos nebūtų papildomai dengiamos izoliacinė plėvele, vatos sluoksniu. Jei tai modernus, šiltas rąstinis namas, jis toks pat sandarus kaip ir kiti šiuolaikiniai namai. Per mechaninę vėdinimo sistemą mes su išmetamu oru šaliname ne tik anglies dvideginiu prisotintą orą, bet ir orą, užterštą įvairiausiomis mūsų civilizuotos veiklos medžiagomis, dulkelėmis ir garais. Patalpose oras užsiteršia nuo apdailos medžiagų, naujų baldų, televizorių, kompiuterių, spausdintuvų, valymo priemonių, gaiviklių ir t.t. Žmogus ir naminiai gyvūnai ore taip pat palieka įvairiausių mažyčių dulkelių, alergizuojančių mūsų namų aplinką. Šios medžiagos ir alergenai net ir pro papildomai neizoliuotus rąstus (dalinai „kvėpuojančius“) nebus pašalinami. Tad priverstinę vėdinimo sistemą būtina įsirengti, kad kvėpuotume švariu, gaiviu oru. Nuo to bus sveikesni ne tik mūsų šeimos nariai, bet ir mūsų namo rąstai. Name nesikaups perteklinė drėgmė. Nepamirškime, kad užsistovėjusiame ore susidaro sąlygos daugintis pelėsiams, grybeliams ir kitiems mikroorganizmams. Tai labai aktualu rąstiniams namams. Trumpai atsakant į klausimą „ar naudinga įsirengti rekuperacinę sistemą“ glaustai paminėsiu kokius privalumus įgyjame susimontavę vėdinimo įrenginį su rotoriumi, ar su plokšteliniu šilumokaičiu: • grąžinama šalinamo oro šiluma tiekiamam orui. Vėdinimo įrenginiai su rotoriumi, ar su plokšteliniu šilumokaičiu užtikrina iki 85% šilumos grąžą; • mes patys valdome vėdinimo procesą pagal savo poreikius (iį./išj.; pageidaujamas intensyvumas ir t.t.), nepriklausomai nuo lauko oro temperatūrų svyravimų; • gryną orą galime nukreipti į mums pageidaujamą patalpą; • tiekiamą orą sušildome arba galime atvėsinti iki pageidaujamos temperatūros. Namuose turėsime sveiką mikroklimatą, įsirengę vėdinimo įrenginį su šilumos grąža ir daug mažesniais kaštais, nei vėdindamiesi natūraliosios traukos ortakiais ar praverdami langus.

Kad išsiaiškintumėte, ar Jūsų rąstiniame name reikalinga įrengti ventiliaciją, reikia atlikti blower-door testą ir patikrinti namo sandarumą. Kuo sandaresnis namas ir mažesnis oro apykaitumas, tuo rekuperacinė sistema daugiau sutaupys. Paprastai tokio tipo namuose užtikrinamas pakankamas natūralus vėdinimas.

Bet kuris gyvenamasis namas turi būti vėdinamas. Laikoma kad minimalūs higienos reikalavimai užtikrinami, kai oro kaita siekia vieną kartą per valandą. T.y. jeigu namo plotas yra 144m2 ir patalpų aukštis yra 2,5m, tai oro kaita turėtų sudaryti: 144x2.5=360m3/h, arba 100 litrų per sek. Jei naudojamas natūralus vėdinimas, šviežias lauko oras skverbiasi per langų plyšius ir kitus nesandarumus. Jei priimti kad srovės greitis plyšyje bus 2m/s ir plyšių plotis yra 2mm, tai bendras plyšių ilgis turėtų sudaryti 20m, t.y namuose turite 10 langų laikyti hermetiškai neuždarius (trečioje padėtyje), per kurios iš lauko skverbsis ne tik šaltas oras bet ir dulkės, pašaliniai garsai ir t.t. Kitas variantas - įrengti priverstinį vėdinimą su šilumos rekuperatoriumi. Tokiu būdu jus ne tik išvengsite šaltų skersvėjų bei galėsite izoliuoti namus nuo lauko dulkių ir pašalinių garsų, bet ir taupysite energiją. Rekuperatorius ~75% išmetamo oro šilumos panaudoja tiekiamo lauko oro šildymui. Skaičiuojant pagal mūsų pavyzdį, per 6 mėn. šildymo sezono poreikis šildymui sumažėtu ~10000kW/val.

Rekuperacinė sistema kaip ir yra privaloma. Naudojant rekuperacinę sistemą Jūs neišmetate šilumos, nereikia atidarinėti langų - todėl nereikia apkrauti šildymo sistemos. Patalpoje pastovūs oro srautai, ventiliuojamos patalpos, postoviai įnešamas šviežias oras. Neleidžiama susidaryti drėgmės pertekliui, oras švarus ir gaivus.