Automatinės hygro orlaidės

Tokia sistema iš principo neturi jokių privalumų ir prieštarauja visai šiandienos statybos logikai. Investuojame nemažas lėšas į apšiltinimus, sandarinimo medžiagas, langus, o vėliau įrengiame paprasčiausias ertmes į lauką. Žiemą per šias ertmes tekės šaltas lauko oras, šildymo kaštai žinoma kažkiek padidės. Iš principo, tai tas pats, kas vėdinti atvėrus langus mikroventiliacijos režimu.
Šiuo atveju rekomenduotume pasvarstyti apie mini rekuperatorių sistemą, kurie montuojami per lauko sienas. Tokiu atveju turėtumėte tinkamą vėdinimą, komfortą ir išsaugotumėte šilumą.

Kiekvienas vėdinimo būdas turi didesnius ar mažesnius šilumos nuostolius. Vėdinimas orlaidėmis turės didesnius šiluminius nuostolius, kadangi tokia sistema neatliks šilumogrąžos. Nepaisant to, tikėtis ženkliai didesnių sąskaitų už šildymą nereikėtų. Tokios sistemos įrengimas gana nebrangus, o vėdinimo kokybė tikrai aukšta. Žinoma, labiau rekomenduočiau sienines orlaides, kurios turi daug geresnę garso izoliaciją ir neturi galimybės užšalti žiemą. Vienas patikimiausių sieninių orlaidžių siūlo LUNOS, kurie turi ir pilną tokio tipo vėdinimo sprendimą be rekuperacijos.

Pagirtinas sprendimas dėl automatinių hygro orlaidžių... Tik reikėtų paaiškinti, kad orlaidės yra vėdinimo sistemos sudedamoji dalis. Jos yra skirtos kompensuoti iš patalpų ištrauktą nešvarų ir drėgną orą. Vėdinimo sistema alternatyvi rekuperacinei, vadinasi DCV (angl. Demand Controlled Ventilation) arba vėdinimas prisitaikantis prie poreikių. Tokios vėdinimo sistemos "širdis" yra oro šalinimo modulis - centrinis ištraukimo ventiliatorius, įrengiamas palėpėje ar virš pakabinamųjų lubų. Nuo ventiliatoriaus pravedami sandarūs ortakiai iki sanmazgų, drabužinės ir virtuvės. Ortakių galai aptaisomi specialiais oro šalinimo įtaisais su kintamu pralaidumu, valdomu vidaus aplinkos drėgmės lygio ir/arba judesio, CO2 ar VOC jutiklių. Elektros maitinimas atvedamas tik iki oro šalinimo modulio. Oro šalinimo įtaisai veikia be papildomų elektros šaltinių. Oro šalinimo modulis veikia nuolatos ir eikvoja elektros energiją (nuo 6 iki 85W) priklausomai nuo oro šalinimo įtaisų sklendžių atsivėrimo lygio. Jei yra poreikis vėdinti (didelė drėgmė viduje, yra žmonių, aukšta CO2 koncentracija ir t.t.), oro šalinimo įtaisų sklendės automatiškai prasiveria plačiau. Dėl to krenta slėgis ortakių sistemoje. Oro šalinimo modulio automatikos plokštė "supranta", kad reikia intensyvinti oro šalinimą. Tuomet elektros sąnaudos padidėja (bet ne daugiau 85W). Mažėjant oro užterštumui namo viduje, oro šalinimo įtaisų sklendės palaipsniui užsiveria, o oro šalinimo modulis mažina apsukas, bei, tuo pačiu, ir elektros sąnaudas. Kompensacinio oro tiekimo orlaidės yra įrengiamos tik gyvenamųjų kambarių languose (svetainėje, miegamuosiuose, darbo kambaryje). Visos vidinės durys turi būti nesandarios, kad oras galėtų laisvai pratekėti, kai durys uždarytos. Orlaidžių vaidmuo tokioje sistemoje yra paskirstyti šviežią orą. Jei dienos metu gyventojai būna svetainėje, tai ten pritekės daugiau šviežio oro. Nakties metu atvirkščiai - didesnė oro apykaita bus miegamuosiuose. Orlaidžių sklendės veikia automatiškai, be elektros prievado. Jas valdo integruoti drėgmes jutikliai. Taip, tai tiesa - orlaidžių sklendės sandariai neužsidaro. Tai gamintojo sugalvotas metodas apsaugoti orlaides nuo kondensato atsiradimo ir užšalimo žiemos metu. Tačiau užsidariusi ar priverstinai uždaryta orlaidė praleidžia tokį nedidelį oro kiekį, kad lyginant su namo tūriu, jis bus nejuntamas. Orlaidės neapibrėžia apyskaitinio oro kiekio. Tai atlieka oro šalinimo sistema. Kiek oro iš namo bus ištraukta, toks pat kiekis jo turės iš lauko pritekėti. Visada yra balansas. Lyginant DCV sistemą su rekuperacine, prarastos energijos kiekis sudarys maždaug 17%. Pinigais, tai būtų apie 45 EUR/metams. Rekuperacinę vėdinimo sistemą reikės periodiškai prižiūrėti, keisti filtru ir t.t. Kažin ar užteks tų išsaugotų 45 EUR? DCV sistemos skirtumas (ne trūkumas) yra tas, kad kompensacinis oras iš lauko nėra filtruojamas (bet nereikia keisti filtro) ir jo pašildymui naudojama namo šildymo sistema, o ne atskiras kaloriferis, kaip rekuperacinėje vėdinimo sistemoje. Be to, DCV sistemos įrengimo kaštai bus ženkliai mažesni, nei norint įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Investicijos paskaičiavimui reikalingi namo architektūriniai brėžiniai.

Dėl šildymo sąskaitų, tai jos išaugti neturėtų, kadangi pro orlaides patenkantis oro kiekis nėra labai didelis.
Didžiausias tokios sistemos trūkumas tas, jog per groteles oras tik pritekės, pastate taip pat bus reikalinga įrengti vėdinimo kanalus arba ventiliatorių (tualete, virtuvėje), per kuriuos oras galėtų "išeiti". Jei nebus oro ištraukimo, sistema su orlaidėmis neveiks.
Miegamuosiuose kambariuose siūlyčiau įsirengti mini rekuperatorius, kurie orą ir tiekia ir šalina, jiems nereikia ortakių. Montuojami ant sienos, jie pašildo tiekiamą orą. Tokių sistemų pavyzdžiai:
Mitsubishi: https://www.youtube.com/watch?v=WxrBBE_OyhE https://vedinimosistemos.lt/mini-rekuperatorius/vl-100u5-e-mitsubishi-electric-mini-rekuperatorius
Wolf (šis įrenginys mažesnis) https://vedinimosistemos.lt/mini-rekuperatorius/cwl-d-70-wolf-excellent-mini-rekuperatorius

Norint įsirengti Hygro orlaides reikia, kad būtų centralizuotas oro ištraukimas bendru ventiliatoriumi. Aišku, tai nebus rekuperacijos, t. y. nebus sutaupymų, nes visą įleistą šaltą orą iš lauko reikės pašildyti, o šiltą orą ištraukti ir išmesti laukan.
Manau, kad didesnių šalčių metu iš šalto lauko oro ant šiltesnių orlaidžių paviršių susikondensuos drėgmė, kuri, esant tam tikroms žemoms temperatūroms užšals į ledą.
Tai gali sutrukdyti toms orlaidėms užsidaryti, kai drėgnumas pasieks nustatytą lygį.
Nesu užtikrintas, kad mūsų žiemos sąlygomis toks sprendimas, eksploatacijos patogumo požiūriu, yra tinkamas.
Reikėtų kreiptis į tokias orlaides tiekiančias firmas ir ten smulkiau pabendrauti.