Drėgmės pašalinimas iš patalpų bei šviežio oro pritekėjimas

Rekuperatorius labai rekomenduojamas, kitaip oro tiekimo temperatūra žiemą bus tokia kaip lauke. Atsiranda problemų ir dėl ortakių sistemos, kuri išvedžiota. Jei ortakiais teka neigiama temperatūra, gali atsirasti kondensatas. Šildyti tiekiamą orą elektriniu tenu irgi ekonomiškai nenaudinga.

Geriausia šviežio oro tiekimo ir drėgmės šalinimo sistema yra rekuperacija. Nes ji padeda sugrąžinti šilumą žiemą, bei vėsina vasarą, ir tuo pačiu tiekdama švarų orą šalina drėgmę iš patalpų. Jūsų namui turi užtekti 280 kubų per valandą sistemos. Sistemos galingumas apie 100w tai kaip elektros lemputė, bet turėsite švarų orą, sausas patalpas ir neatsiras pelėsis.

Norint pašalinti drėgmę iš patalpų rekomenduojame naudoti sienines lauko orlaides ir didelio slėgio ištraukimo ventiliatorius vonioje ir tualete. Sistema ženkliai pigesnė, nei rekuperacinė, tačiau efektyviai tiekia orą ir dėl priverstinio oro judėjimo pašalina drėgmę.

Pabandysiu atsakyti į Jūsų užklausą papunkčiui.
Atsakyti kokia geriausia vėdinimo sistema yra sudėtinga, jas galima skirstyti į:
- decentralizuotas (kai kiekviena patalpa turi atskira vėdinimo įrenginį su šilumogrąžos įrenginiu);
- ir į centralizuotas (visame pastate įrengiama viena vėdinimo sistema).
Šiuo atveju rekomenduočiau naudoti centralizuotą vėdinimo sistemą, nes naudojamas visam pastate vienas įrenginys, o kuo mažiau įrenginių pastate tuomet mažiau ir problemų, t. y. gedimų.
Šios sistemos toliau skirstomos pagal šilumos atgavimo būdą:
- rekuperacinės (plokštelinis šilumokaitis);
- regeneracinės (šilumokaitis sukasi);
- atskirų srautų.
Rekomenduočiau rinktis rekuperacinę arba regeneracinę, o trečiasis atvejis jau skirtas patalpoms kurioms keliami itin specifiniai reikalavimai. Bet kokiu atveju įsirengus mechaninę vėdinimo sistemą patalpose bus jaučiamas sausumo pojūtis (žiemos metu gali būti nuo 20% iki ....). Nes žiemos metu oras iš principo yra sausas (kalbu apie absoliučią drėgmę, o ne apie santykinę), drėgmė gali pasijausti tik esant dideliam lietui arba tirpsmo metu. Jeigu eksploatuojant vėdinimo sistemą patalpose nuolatos laikosi drėgmė didesnė nei 75 % reikia ieškoti drėgmės šaltinių iš kur ji atsiranda (gal kur nors per stogą leidžia ir pan.). Mechaninio vėdinimo sistema ir yra skirta pašalinti patalpose susikaupusią drėgmę ir tiekti šviežią orą į patalpas. Darbus oro kiekio tiekimo į patalpas reikia patikėti specialistams tos srities, todėl mažai tikėtina, kad bus padaryta klaidų.
Dėl nešaltos žiemos galima būtų ir nesutikti, nes analizuojant ilgalaikius metinius duomenis, pastebėta, kad būta Lietuvoje laikotarpių, kai sniego visai nebuvo, todėl „nurašyti“, kad žiemos nešaltos negalime.
Dėl oro pašildymo papildomai rekomenduoju pagalvoti, nes jeigu žiemos metu į patalpą tieksite 16 ar mažiau laipsnių orą, tai šalia tiekimo difuzoriaus esančiam žmogui bus diskomfortas, bet tai jau priklauso nuo jūsų apsisprendimo.

Pastebima tendencija, kad kai kurie žmonės, ypač administraciniuose pastatuose, jeigu yra mechaninis vėdinimas, montuoja langus be varstymo galimybės.

Noriu pabrėžti, kad esant mechaniniam vėdinimui langų atidarinėti nereikia, bet žmogus mėgsta „valdyti“.. nors ir nereikia, bet vis tiek atsidaro langą. Ši tendencija dažniau pastebima šiltomis pavasario dienomis.

Kaip ir anksčiau minėjau tiek decentralizuotos tiek centralizuotos turi šilumogrąžos įrenginius. Jeigu norite vėdinti tik vieną patalpą, tai tiktų decentralizuota sistema, kitokiu atveju ji bus brangesnė nei centralizuota.

Šiuo metu A ir žemesnės klasės pastatams nereikalaujamas mechaninis vėdinimas, todėl galima naudoti natūralų vėdinimą, bet tokiu atveju tikėtina, kad patalpoje gali atsirasti drėgmė ir nemalonus kvapas. Todėl pasirenkant natūralų vėdinimą jausite diskomfortą.
Atsakyti jums į klausimą „Ar yra dar kokia gera ir nelabai brangi vėdinimo sistema, jeigu nesirenki rekuperatorių?“ -sunku, nes rekomenduoti, kas neužtikrins jūsų keliamų reikalavimų negalime („Mums su žmona svarbiausia yra drėgmės pašalinimas iš patalpų bei šviežio oro pritekėjimas“). Šiuolaikiniuose pastatuose naudojami sandarūs langai bei kiti konstrukciniai elementai ir norint, kad veiktų natūralus vėdinimas, turės būti šiek tiek praviri langai ar pan., t. y. oras per kažkur turi įtekėti, o per natūralaus vėdinimo šachtas (su mechaniniu ištraukimu ar be) ištekės. Žiemos metu praviri langai gali kelti diskomfortą.

Reikia nepamiršti garažo ir dujinės katilinės. Garažuose įprastai įrengiama natūrali ar mechaninė ištraukiamoji sistema, o dėl dujinės katilinės reikia pasitarti su dujinių katilų projektuotojais/montuotojais, nes šioms patalpoms keliami atskiri reikalavimai.
Taip pat rekomenduotume, kad pasitartumėte su pastatų sertifikavimo ekspertais, nes norint gauti atitinkamą klasę turi būti priimtas kompleksas sprendimų ir priemonių, kurių pagalba pasiekiama reikalinga klasė.

Drėgmės šalinimas ir šviežio oro pritekėjimas yra esminės, bet kokios rekuperacinės sistemos, funkcijos. Rekuperacinės sistemos skirstomos į centralizuotas ir decentralizuotas sistemas. Centralizuota sistema, tai tokio sistema, kai statomas vienas įrenginys ir iš jo išvedžiojami ortakiai po patalpas ir priklausomai nuo patalpų tipo, į jas tiekiamas arba šalinamas oras. Decentraluzota sistema, tai tokia sistema, kai statomi "mini" kiekvienoje patalpoje atskirai( neskaičiuojant drabužinių ir etc.). Šios sistemos dar gali būti išskirstomos pagal veikimo ar projektavimo principus. Iš esmės būtent nuo to, kokią sistemą pasirinksite priklauso komfortas jūsų namuose, eksploatacijos laikas, higiena patalpose. Visuomet pirmą variantą savo klientams siūlome centralizuotą lanksčių ortakių sistemą, jos kainą jūsų nurodytam namui kainuotų nuo 2400 Eur iki 3250 Eur priklausomai nuo medžiagų pasirinkimo.

Gerų dalykų už pigiai šiais laikais nebūna :) įsirenkite normaliai vėdinimo sistemą, su geru rekuperatoriumi, tai bent namas turės išliekamąją vertę, nes dabar visi namai yra statomi su A klasės sertifikatu. Norėsite po 5 metų parduoti namą, o jo niekas nepirks, nes neturi rekuperacijos.