Tarpas ortakiams tarp perdangos ir gipso kartono

Naudojant lanksčių ortakių sistemą, pakanka 10 cm tarpo. Įrengiant metalinių ortakių sistemą jau reikia palikti apie 20 cm tarpą, tačiau ši sistema triukšmingesnė, blogiau balansuojama ir užima daugiau vietos, tad gyvenamosios paskirties objektuose retai instaliuojama.

Norint įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą po perdanga ir visus ortakius uždengti, pirmiausia reikėtų turėti jūsų vėdinimo sistemos projektą. Projekto metu parenkami reikiamo diametro skardiniai arba lankstūs ortakiai, nuo ko ir priklausys, koks tarpas bus tarp perdangos ir lubų. Dažniausiai skardiniai ortakiai buitiniame segmente yra 80-125 mm diametro, o plastikiniai ortakiai 75 arba 90 mm diametro.

Viskas priklauso nuo namo parametrų ir norimos sumontuoti vėdinimo sistemos. Dažniausiai pasitaikantis ortakio diametras ne magistraliniam ortakiui d125, bet kaip sakiau, magistraliniai vamzdynai individualiame name gali išdidėti iki d250. Viskas priklauso nuo individualios sistemos.

Naudojant lanksčius ortakius, tarpas tarp perdangos ir gipso kartono gaunasi nuo 10 iki 13 centimetrų, nes tai įtakoja oro paskirstymo difuzoriaus konstrukcija. Pats lankstus 63/75 ortakis yra 7,5 cm aukščio. Ortakius darant iš skardos, lubos nusileidžia daug žemiau.

Mano manymu, klausimas suformuluotas neteisingai. Geriau būtų klausti - ką reikia padaryti, norint įrengti vėdinimo sistemą? Ir logiškas atsakymas - parengti vėdinimo sistemos projektą. (Ne - taip vadinamą, techninį, kuris tinka tik leidimui statyti gauti, o - normalų darbo projektą). Tada tiksliai žinosite kiek vietos užims ortakiai, kokiose konkrečiai vietose jie praeis ir kur reikės nuleidinėti pakabinamas lubas, o kur jų gali iš vis ne būti. Suprantama, rengiant projektą, galima paprašyti, kad jis iškart būtų priderintas prie tam tikro numatyto lubų dizaino.
Be lubų aukščio yra dar visą eilė dalykų, kurios reikėtų suderinti iš anksto - pradedant nuo vertikalių stovų išdėstymo, angų pramušimo bei išorinių grotelių išdėstymo ir baigiant tuo, kad suderinti tarpusavyje elektros instaliacijos, vandentiekio, kanalizacijos bei vėdinimo projektus.
Šiaip, dar prieš tai, kaip spręsti visus šios techninius klausimus, būtų gerai apsispręsti dėl esminių dalykų:
- Kokios jus sistemos norite? Ką jį turi mokėti daryti? Ar užteks vien vėdinimo, ar kartų tegu atlieka ir kondicionavimo, ir šildymo funkcijas (...tada galima ir atskiros šildymo sistemos atsisakyti).
- Kokia pageidautina oro kaitą? Kokios oro kokybės norite pasiekti?
- Jei kalbame apie kondicionavimą ir/ar šildymą, irgi reikia apsispręsti dėl įrenginio galios - kokias temperatūras jis turi palaikyti, kai lauke yra tiek, ar tiek? Kaip greitai jis turėtų keisti temperatūrą? (Ar jis, aplamai, skirtas ne keisti temperatūrą, o palaikyti vienodą, dirbant ištiesus metus?)
- Ar yra kokie ypatingi reikalavimai? Tarkim - kad triukšmo lygis miegamajame būtų sumažintas iki jūsų pageidaujamos ribos.

Ir, aplamai, pagal technologiją, iš pradžių montuojami ortakiai, o tik po tuo deda lubas. Tad, pirma reikia įrenginėti vėdinimą.

Priklausomai nuo pasirinktos ortakių sistemos ir namo kvadratūros nuo ~10cm iki ~20cm. Jei montuojate kolektorinę ortakių sistemą visose patalpose išskyrus katilinę (arba kita pat. kur montuojamas rekuperatorius) iki 10cm. Jei šakotinę cinkuotos skardos, tokiu atveju nuo 10 iki 20 priklausomai nuo patalpų paskirties ir t.t.