Papildoma ventiliacija WC ir vonioje

Klausimas:
Statomės A+ klasės namą. Bus rekuperacija kaip ir priklauso, viskas gerai, bet... Iš artimos aplinkos žmogus, bando įrodyti, kad reikalinga papildoma ventiliacija. (statyti ventiliacinius kaminėlius ant stogo ir per gofrinį vamzdį nuvesti į wc, į vonia ir į katilinė, tiesiog, kad vėdintųsi. Nesu linkęs taip daryti ir tikrai nenoriu, nes nemanau, kad būtina. Ką žadu daryti tai: 1 kaminėlį išvesti gartraukiui, kad pūstų, ir 2 kaminėlį išvesti iš katilinės katilui. Tai klausimas ar reikia daryti wc ir vonioje papildomą ventiliaciją?
Komentarai:
Tai priklauso nuo rekuperatoriaus naudojimo. Rekuperatoriaus paskirtis vėdinti žiemą patalpas, o vasarą gali prasidaryti langus ir išjungt rekuperatorių. Vėdinsis skersvėjo pagalba. Tik va jei išjungsi rekuperatorių, tai iš wc oras nebus pašalinamas. Todėl ir aš savo klientams siūlau vasarai naudoti papildomus ventiliatorius su "taimeriu", kurie tik ištraukinėtų orą, kai rekuperatorius nedirba.
Mindaugas, UAB "Čirta"
Turėdami gerą rekuperacinę sistemą, viską galite sukurti be ventiliacijos kaminėlių. Stogas išlaikys savo grožį ir patikimumą.
Elina, EFFECTER.eu
Čia šiuo atveju yra suplakti į vieną vietą keli klausimai.
Pirmiausia turime suprasti priežastis, poreikius, o tada jau galima priiminėti vieną ar kitą sprendimą.
1. Katilinės patalpos vėdinimas.
Jeigu tai yra dujinis katilas, vadinasi yra atvestas į vidų dujų vamzdis.
Pačiam katilui jokio vėdinimo ir jokio oro degimui tiekti nereikia, nes jis yra uždaros degimo kameros ir nepriklausomas nuo patalpos oro. Visą reikiamą degimui orą jis pasisiurbia iš lauko ir į lauką šalina savo degimo produktus.
Kitas klausimas, kad dujų vamzdžio prijungimui prie katilo naudojama ne viena srieginė jungtis. Čia gali tapti nesandaru ir dujos gali papulti į katilinę, su visomis galimomis pasekmėmis. Tai esmė, kad tas galimai patenkančias į katilinę dujas būtų galima saugiai išvėdinti - t. y. pašalinti į lauką.
Aišku, geriausias būdas - nenaudoti jokios papildomos energijos (elektros ištraukimo ventiliatoriui). Geriausia pasinaudoti natūralia trauka. Tik čia turime vieną bėdą, kuri galioja visoms tokioms sistemoms - lazda turi du galus - niekas negali išeiti, jeigu niekas neįeina. Paprastai sakant, Tokio tipo namai (A, A+, A++) yra labai sandarūs ir esant uždarytoms durims ir langams, oras negali patekti į vidų. Vadinasi negali ir išeiti, nors ir būtų atvira anga viršuje. Juk nelaikysi visą laiką praviro lango (ypač, kai lauke -20 laipsnių, vėjas, lietus, snygis ir pan.). Kitas klausimas - tai kur čia šilumos taupymas - šaltas lauko oras pateks į vidų, jį reikės sušildyti ir pašalinti į lauką.
dujinėje katilinėje griežtai negalima keisti oro, prijungus prie namo vėdinimo rekuperacinės sistemos dėl to pačio užsidujinimo.
Yra toks vienas sprendimas, kad galima išvengti latilinės vėdinimo, jeigu yra įrengta patalpos uždujinimo automatika, kuri, pasiekus nedidelę (dar gerokai nepavojingą) dujų koncentraciją ore, tiesiog atjungia dujų tiekimą į katilinę. Po to jau rankiniu būdu (atidarant langus, duris) galima išvėdinti patalpą, pašalinti dujų nuotekio/nesandarumo priežastį ir vėl įjungti dujų tiekimą. Tai vienkartinis veiksmas, kuris energetiniams reikalams nepamaišys.
2. Vonios ir WC vėdinimas.
Labai gerai, tinkama ir reikia tokias patalpas prijungti prie pastato rekuperacinės sistemos. Jos jungiamos prie oro ištraukimo linijų ir pagal reikalavimus iš jų ištraukiamas gana didelis oro kiekis. Taigi užtikrinamas patikimas kvapų ir drėgmės pašalinimas. Tokioms patalpoms tikrai nereikia rengti atskirų tiesioginių oro ištraukimo kanalų į lauką su atskirais ištraukimo ventiliatoriais. Atkreipiu dėmesį, kad ir čia galioja tas pats dviejų lazdos galų principas. Kiek oro galima ištraukti, jeigu per uždarytas duris sandariame name iš niekur jo nepriteka? Manau, kad nedaug ir nepakankamai.
3. Lygiai tas pats panašiai galioja ir virtuvei.
Iš jos irgi turi būti ištraukiamas gana didelis oro kiekis. Ir jį taip pat puikiai pašalina namo rekuperacinė vėdinimo sistema. Tačiau ji nelabai skirta šalinti garams nuo viryklės. Dar vienas faktas, kad namo rekuperacinė sistema keičia maždaug 150-250 m3/h, geras gartraukis gali ištraukti (jeigu jam niekas netrukdo) 300-650 m3/h oro.
Tai, jeigu įjungsite gartraukį, veikiant rekuperacinei vėdinimo sistemai, tai jos oro srautai bus išbalansuoti ir per tiekiamo oro kanalus bus apribotas maksimalus oro srautas, kurį galės ištraukti gartraukis. Taigi, gartraukis galės ištraukti tik apie 200-300 m3/h oro, kuris pateks į namą per rekuperatoriaus tiekiamo oro sistemą. Tuo metu rekuperatorius tiesiog negalės ištraukti oro, nes jį su gerokai galingesne jėga ištraukinės gartraukis. Gal ir nėra labai blogai toks gartraukio oro išmetimo įrengimas, bet reikia pasirūpinti atbuliniais vožtuvais, oro išpūtimo grotelėmis su žaliuzėmis ir pan., norint apsisaugoti nuo šalto oro patekimo į gartraukio oro ištraukimo kanalą, neveikiant gartraukiui. Aišku, to pilnai išvengti nepavyks.
Galimas variantas naudoti gartraukį, kuris orą nuo viryklės trauktų ir išpūstų toje pačioje virtuvės patalpoje, be lauko oro kanalo. Kitaip tariant, jis garus filtruotų tik per jame esantį filtrą. Tokiu atveju neišbalansuojama namo vėdinimo rekuperacinė sistema ir išvengiama papildomų šalčio nuostolių.
Taigi, žinant sąlygas ir reikalavimus, galima pasirinkti sau tinkamiausią sprendimą.
Dr. Arūnas Stikliūnas, Gilius ir Ko, UAB
Laba daug priklauso nuo to kaip pas jus suprojektuota rekuperacinė sistema. Pagal visus standartus jeigu san. mazge yra oro šalinimas 54 m3/h per centrinį rekuperatorių, tuomet papildomo ištraukimo nereikia. Tačiau, pagal mūsų praktiką daug žmonių montuojasi papildomą oro ištraukimą, tam, kad ištrauktu drėgme pikiniu laikotarpiu, nes rekuperacinės sistemos neužtenka pašalinti visai drėgmei kai žmogus yra po dušu.

Taigi atsakymas būtų toks, jeigu rekuperacinė sistema suprojektuota tinkamai, ištraukimo nereikia, nebent pagal savo poreikį. Jei rekuperacinė sistema suprojektuota prastai, ištraukimas iš san. mazgų būtinas.
Vilius Šipulskis, Ekspertai.lt
 
Sritis:
Sritis: