Ventiliacinė sistema su šilumos siurbliu

NIBE gamintojas yra labai geras, jo gaminiai yra aukščiausios kokybės, turintys didelę patirtį.
Šis sprendimas, ištraukiamo oro šilumos siurblys, kurį jums siūlo statytojas ar montuotojas, mūsų nuomone, nėra geriausias gyvenamojo būsto šildymui, vėdinimui ir karšto vandens ruošimui.
Pamėginsiu trumpai išdėstyti argumentus:
1. Šis šilumos siurblys veikia, ištraukdamas šiltą ora (~20-22C temperatūros) iš patalpų ir iš jo, kompresoriaus pagalba, perduoda šiluminę energiją vandeniui, t.y. pagamina aukštesnių parametrų šilumnešį šildyti patalpas ir karštą vandenį.
2. Šilumos siurblys, ištraukdamas šiltą ora iš patalpų, per, sienose, virš langų, įrengtas orlaides, pasiurbia šaltą lauko orą (žiemą, rudenį, pavasarį). Kuo šildymo poreikis ir karšto vandens ruošimo yra didesnis, tuo daugiau šilumos siurblys ištraukia iš patalpų šilto oro ir tuo daugiau šalto oro patenka į patalpas.
Patenkantis šaltas oras ne tik sukuria diskomfortą (jaučiamas šalto oro judėjimas, “skersvėjis”), bet ir atšaldo patalpas. Kai patalpos atšąla, šilumos siurblys nebeturi iš kur pasiimti šilumos ir aktyvuoja elektrinius tenus, kad galėtų užtikrinti patalpų šildymą ir karšto vandens ruošimą. Gaunasi uždaras ratas – kuo lauke šalčiau, tuo didesnis šildymo ir karšto vandens ruošimo poreikis, tuo labiau patalpos yra šaldomos, patenkant šaltam lauko orui, tuo dažniau aktyvuojami elektriniai tenai.
3. Žiūrint į NIBE ištraukiamo oro šilumos siurblio duomenis, maksimalus ištraukiamo oro kiekis yra
~340m3/h. Tai paskaičiavus šildymo poreikius, tik šviežiam šaltam orui (-23C skaičiuotina lauko temp.žiemą) pašildyti iki komfortinės +22C temperatūros, gauname, kad reikalinga 5,2kW energijos.
Kadangi vėdinimui NIBE ištraukiamo oro šilumos siurbliai neturi vėdinimo šilumogražos (rekuperacija), tai visas šis energijos kiekis, t.y. 5,2kW, esant didesniems šalčiams lauke, turės būti kompensuojamas elektriniais tenais.
4. Turint tokią NIBE sistemą, nelieka galimybės įsirengti centrinį drėkintuvą, integruotą į tiekiamo oro vėdinimo sistemą.
Žemiau pateikiu energijos poreikius esant skirtingoms lauko oro temperatūroms:
Formulė: Oro kiekis(m3/h)*0,34*(Tlauko-Tvidaus)
Kai, lauko oro temperatūra -15C -> =340*0,34*37=4277,2W (~4,3kW)
Kai, lauko oro temperatūra -10C -> =340*0,34*32=3699,2W (~3.7kW)
Kai, lauko oro temperatūra -5C -> =340*0,34*27=3121,2W (~3.1kW)
Kai, lauko oro temperatūra 0C ->=340*0,34*22=2543,2W (~2.5kW)

Jūsų paminėta vėdinimo filosofija tikrai veikianti ir taikytina.
Tačiau analizuojant pačio šilumos siurblio darbą, būtina išsiaiškinti - kam visgi bus teikiamas prioritetas (šildymui ar vėdinimui). Jei šildymo funkcija turi pirmenybę (drįsčiau spėti jog taip ir yra), vadinasi įrenginys turėtų stengtis šalinti kuo didesnį oro kiekį, kad gauti kuo daugiau šilumos. Tačiau reikia nepamiršti, jog šaltuoju metų laikotarpiu, didelis šalinamo oro kiekis, sąlygos ir didelį šalto oro pritekėjimą į patalpas per oro pritekėjimo įrenginius (juk "-" turi kompensuoti "+", nes priešingu atveju bus vakuumuojamos patalpos). O tai reiškia, jog patalpos kuriose įrengiami oro pritekėjimo įrenginiai gali tapti vėsesnės dėl per intensyvaus oro pritekėjimo (šaltuoju metų laikotarpiu, kuomet lauko oras yra tankesnis, vėdinimo užtikrinimui, į patalpas jo reikia įleisti sąlyginai nedaug). Ir labai tikėtina jog sistema gali patekti į uždarą ciklą - kuomet šilumos siurblys stengdamasis sušildyti patalpas šalina didelį oro kiekį, kuris savo ruoštu sąlyginai vėsina patalpas.
Manau, jog tikslų atsakymą į šiuos klausimus galėtų pateikti įrangos atstovai. Greitos peržiūros metu, aš tiesiog neradau informacijos apie kokius šalinamo oro kiekius eina kalba minėto tipo įrenginiuose, todėl geriau šiuos klausimus užduoti tiesiog produktą atstovaujantiems asmenims.

Namas naujai statomas...? Tai įsirenkite normalią rekuperacinę sistemą, o ne išdykaukite ir eksperimentuokite su Jūsų nurodytais sieniniais "vožtuvais". Jie skirti atvejui, kai nėra galimybės turėt rekuperacinę sistemą.