Juozas Jankauskas ekspertų komentarai

Reikia atlikti vandens tyrimą. Galimai tai yra mangano junginiai.

Pas Jus vanduo greičiausiai yra minkštinamas. Minkštinant vandenį, kai naudojamas natrio formos katijonitas, vandenyje esantys kalcio ir magnio jonai pakeičiami natrio jonais. Ir tokiu atveju buves kalcio magnio hidrokarbonatinis vanduo yra paverčiamas natrio hidrokarbonatiniu vandeniu. Dėl pastarojo hidrolizės vanduo ženkliai pašarmėja (jame padidėja OH- jonų koncentracija) ir pakyla jo pH vertė. OH- jonai keičia vandens skonį ir padaro jį slidų.

Jeigu iš čiaupo pastoviai bėga rudas vanduo, tai čia gali būti keli variantai. Tai gali būti geležies hidroksidas (rūdys) ir tai gali būti daug organinių medžiagų turintis vanduo. Pabandykite perfiltruoti vandenį per kelių sluoksnių popierinį rankšluostį. Jeigu tai rūdys, tai spalva smarkiai sumažės, o jeigu organinės medžiagos, tai spalva išliks praktiškai nepakitusi. Tai išsiaiškinus bus galima teisingai parinkti šios problemos sprendimo būdą.

Sprendžiant iš to, ką Jūs parašėte, pas Jus yra taip vadinamas nugeležinimo filtras ir už jo - minkštinimo filtras. Tam, kad teisingai atsakyti į Jūsų klausimus, reikia turėti gręžinio ir paruošto vandens cheminės analizės rezultatus. Priešingu atveju tai bus tiktai spėliojimai, o variantų čia gali būti ne vienas.

Čia gali būti įvairūs variantai. Jūsų gręžinio vanduo gali būti agresyvus metalams ir betonui. Gali būti, kad šaltame vandenyje tirpios dvivalentės geležies oksidacija oro deguonimi vyksta labai lėtai, o karštame vandenyje ši reakcija vyksta daug greičiau. Tam, kad tiksliai nustatyti šio reiškinio priežastį (priežastis), prie gręžinio reikia atlikti tam tikrus tyrimus.

Norint parinkti tinkamą gręžinio vandens kokybės gerinimo technologiją, reikia nustatyti nemažai vandens kokybės rodiklių: pH, H2S, geležį, amonį, manganą, hidrokarbonatinį šarmingumą, bendrąjį kietumą, Permanganato indeksą, laisvąjį CO2. Neblogai būtų prie gręžinio atlikti ir tam tikrus technologinius bandymus.

Nemalonus kvapas dažniausiai būna tada, kai požeminiame vandenyje būna kad ir nedideli kiekiai sieros vandenilio (sugedusio kiaušinio kvapas). Nelabai gerai vanduo gali kvepėti ir tada, kai vandenyje būna daug organinių medžiagų (didelė "Permanganato indekso" vertė). Tam, kad aš galėčiau rekomenduoti tinkamą filtrą/filtrus, turiu prie gręžinio atlikti išsamius vandens tyrimus.

Gręžinio vanduo yra skaidrus todėl, kad gręžinyje geležis yra redukuotoje formoje, t. y. tirpaus ir beveik bespalvio Fe2+ jono pavidalo. Oro deguonis Fe2+ jonus oksiduoja iki rudų Fe(OH)3 nuosėdų pavidalo. Labai galimas dalykas, kad gręžinio vanduo yra gana agresyvus. Na ir vėlgi, geležiai šalinti garantuotai parinkta netinkama technologija arba paprasčiau šnekant "filtras nesutaria su gręžinio vandeniu".

Pakėlus temperatūrą, iš vandens ima lėkti tam tikros organinės medžiagos, kurios turi kvapą. Norint tiksliau identifikuoti Jūsų problemą, reikia nustatyti keletą svarbių vandens kokybės rodiklių įvade ir po filtru (jeigu tokie yra).

Nieko blogo tame nėra. Kai pilate vandenį iš čiaupo į kokį nors indą, jame šiek tiek ištirpsta ore esančio deguonies. Šis deguonis oksiduoja vandenyje esančią beveik bespalvę dvivalentę geležį iki tivalentės geležies ir vandenyje gaminasi netirpus rusvos spalvos trivalentės geležies hidroksidas, t. y. FeOH)3. Kuo daugiau geležies yra vandenyje,tuo drumstesnis ir rudesnis darosi vanduo. Virinant vandenį ši reakcija vyksta labai greitai. Virinant vandenį, į nuosėdas krenta ir kalcio bei magnio karbonatai. Jie yra baltos spalvos, tačiau rusvas geležies hidroksidas juos taip pat nuspalvina gelsvai rusva spalva.

Gręžėjai vandens cheminę analizę privalo padaryti ir kartu su gręžinio pasu pateikti užsakovui. Prieš paimdami vandens mėginį analizei, jie turi atpumpuoti tam tikrą (nemažą) kiekį vandens.
Neretai jie skuba ir todėl analizės rezultatai gali gerokai skirtis nuo realios požeminio vandens kokybės. Jeigu Jūs jau visą mėnesį naudojote šį vandenį, tai neblogai būtų sutrumpintą cheminę analizę pakartoti. Tam, kad objektyviai įvertinti Jūsų gręžinio vandens kokybę ir nuspręsti ar ją reikia gerinti, pakanka nustatyti tokius kokybės rodiklius: pH, savitąjį elektros laidį, permanganato skaičių, bendrąjį kietumą, o taip pat geležies, amonio ir mangano koncentracijas.

Šulinį reikia dezinfekuoti. Geriausiai tai galima padaryti naudojant chlorkalkes arba natrio hipochlorito tirpalą. Aktyvaus chloro koncentracija vandenyje turėtų būti ne mažesnė kaip 25-30 mg/L. Pačiam tai padaryti nebus paprasta, kadangi neblogai būtų patikrinti aktyvaus chloro koncentraciją ir pažiūrėti kaip greitai aktyvus chloras dingsta. Kita vertus, reikia ištirti šulinio aplinką ir pabandyti išsiaiškinti iš kur tos bakterijos galėjo patekti į šulinį. Galimas dalykas, kad netoliese yra nuotėkų duobė ar lauko tualetas (Jūsų ar kaimyno).

Tyrimų trukmė priklauso nuo tyrimų pobūdžio, t. y. kokius vandens kokybės rodiklius norima nustatyti. Mikrobiologinių rodiklių nustatymas gali pareikalauti ir keleto dienų. Svarbiausius indikatorinius cheminius vandens kokybės rodiklius (pH, savitąjį elektros laidį, permanganato skaičių, geležį, amonį, manganą, nitritus, nitratus, bendrąjį kietumą) galima nustatyti ir per 2-3 valandas.

Visų pirma, norėčiau žinoti kokio gylio yra Jūsų gręžinys. Taip pat gerai būtų žinoti, ar turite pasistatę kokius nors filtrus. Vandens mėginio cheminės analizės kaina 40 Eur.

Tokia mangano koncentracija (0,05 mg/L x 6 ) sveikatai tikrai nepakenks. Tačiau tokia mangano koncentracija sukels kitų problemų: vamzdynuose pradės veistis manganą oksiduojančios bakterijos, kurios ištirpusį (nematomą) manganą pavers juodos spalvos mangano oksido nuosėdomis, o bakterijų veiklos ir jų irimo produktai suteiks vandeniui nemalonų kvapą. Taigi, manganą iš vandens reikia šalinti.

E.coli bakterijos yra blogai. Jų vandenyje neturi būti, kadangi jos yra ligų sukelėjos. Į šulinio vandenį jos galėjo patekti iš kažkur gretimai esančios nuotėkų duobės ar lauko tualeto. Tokios kokybės nevirinto vandens gerti negalima, tačiau vandenį pavirinus, bakterijos žūva.

Labai mažai informacijos, todėl atsakyti į šį klausimą sudėtinga. Įdomu, ką tas kvapas primena, tai gręžinio ar šulinio vanduo, yra kokie nors filtrai ar ne? Duokite daugiau informacijos.

Jeigu chloruojamame vandenyje yra amonio jonų arba laisvo amoniako, tai gali susidaryti (ir susidaro)chloraminai: monochloraminas, dichloraminas ir trichloraminas. Šiuose trijuose junginiuose esantis chloras yra vadinamas surištuoju aktyviuoju chloru. Surištasis aktyvusis chloras taip pat dezinfekuoja vandenį, tačiau jo poveikis yra kiek silpnesnis negu laisvojo aktyviojo chloro. Laisvąjį aktyvųjį chlorą vandenyje sudaro natrio hipochlorito hidrolizės ir disociacijos produktai, t.y. hipochlorito rūgštis ir hipochlorito jonai. Laisvojo ir surištojo aktyvaus chloro suma sudaro bendrąjį aktyvųjį chlorą.

Jeigu gręžinys yra pakankamai gilus (60-100 m), tai vandens kokybė jame bus daugmaž panaši. Ir tai mažai priklausys nuo to, kaip dažnai ir kiek vandens Jūs naudojate. Po ilgesnės pertraukos prieš naudodamas vandenį, pirmiausia šiek tiek jo nuleiskite į kanalizaciją. Jeigu pas Jus yra vandens kokybės gerinimo įranga (filtrai), tai situacija šiek tiek keičiasi.

Ištirti vandenį galima įvairiose laboratorijose: vandens tiekėjams priklausančiose laboratorijose, visuomenės sveikatos centrų laboratorijose arba sertifikuotose nepriklausomose laboratorijose, pavyzdžiui, UAB "Vandens tyrimai". Tyrimo kainą galėsite sužinoti susisiekę su tomis laboratorijomis. Tam, kad aš galėčiau patarti kokius tyrimus reikia atlikti, man reikia žinoti problemos esmę, t. y. kodėl Jums nepatinka vanduo iš čiaupo, jeigu kreipėtės į teismą. Gal jis yra drumstas ar blogai kvepia?

Išsireiškimas "vanduo labai kalkėtas" man nieko arba beveik nieko nesako. Reikia nustatyti šio vandens karbonatinį bei bendrąjį kietumą ir tada bus galima kalbėti apie šio vandens "kalkėtumą.
Jeigu bendrasis vandens kietumas yra mažesnis negu 4 miliekvivalentai litre (mekv/L), tai toks vanduo laikomas minkštu. Kai vandens bendrojo kietumo vertė randasi 4 - 8 mekv/L ribose, jis yra vidutinio kietumo. Kai ši vertė yra didesnė negu 8 mekv/L, vanduo laikomas kietu ir kai ši vertė viršija 10 mekv/L, vanduo laikomas labai kietu.
Prieš nusprendžiant reikia ar nereikia Jūsų vandenį minkštinti, reikėtų žinoti, kad vandeniui kietumą suteikia kalcio ir magnio jonai (tirpios kalcio ir magnio druskos) ir kad tiek kalcis, tiek ir magnis yra būtini mūsų organizmui. Taigi kietumas mūsų organizmui yra reikalingas; kenksmingas jis yra karštą vandenį naudojančiai buitinei technikai.
Minkštinto vandens kokybė priklausys nuo to, kokį minkštinimo būdą Jūs pasirinksite (arba Jums parinks) minkštinimo įranga prekiaujančios firmos. Jeigu Jums įrengs filtrą su natrio formos katijonitiniu užpildu, tai filtruotame (suminkštintame) vandenyje neliks kalcio ir magnio jonų. Vietoje jų vandenyje atsiras ekvivalentinis kiekis natrio jonų. Tai nėra gerai. Natrio jonų Jūs sočiai gaunate su valgomąja druska (NaCl), sūdytais maisto produktais ir chloridiniais mineraliniais vandenimis (jeigu juos vartojate). Be to, katijonito regeneravimui nuolatos naudosite nemažus kiekius valgomosios druskos.
Jeigu Jūs pasirinksite atvirkštinio osmoso filtrą, tai turėsite beveik distiliuotą vandenį. Organizmui jis taip pat nėra labai naudingas. Taigi Jūsų teisė rinktis.