UAB Pasidarysiu pats ekspertų komentarai

Jeigu įdėtinis betonas pakankamai tvirtas, blokai sudėti teisinga kryptimi, tada - taip.

1. Blogiau gal ir nebus, tačiau nepašalinta priežastis (gausus vanduo) pamatus drėkins, jie dėl šalčio-šilmos ciklų ir išplaunamų medžiagų pradės irti.
2. Sėdimai gali atsirasti vėliau. Remontas kainuos pernelyg brangiai. Reikės ardyti dėžutę.
Jeigu negalite įrengti gilesnio drenažo, darykite bent paviršinį. Rūsį užpilkite.

Didelė tikimybė, kad tokie klojiniai vibruojamo betono spaudimo neatlaikys.
Tokie klojiniai labai imlūs darbui. Hirdoizoliacijos netepkite vertiksaliai, užteks horizontalios prieš sieną.

Žemės po juodžemiu nuimti nerekia, tik patį juodžemį.
Plonas skersmuo grunte prasatai laikysis, jį "pradurs", pamatai greičiau sės.
Pamato matmenis siūlo architektas.
Pvz gręžinys 200-300 mm, h1500-2500.
Rostverkas 200-200 mm, h500-600.
Nuo žemės paviršiaus tiek, kad žiemą ir rudenį nedrėgtų mediena.

Galima pamatus palikti žiemai, tik reikia konservuoti: rostverką dengti ruberoidu nuo drėgmės, užpilti smėliu, aplinką gerai nudrenuoti. Tuomet neiškels.

Rostverkas - monolitinė gelžbetoninė sija tolygiai paskirstanti skirtinai sėdančių gręžinių apkrovas.
Iš blokų montuojami pamatai suduriami iš dalių, jie nesudaro tvirtos vienalytės sijos.
Montuojamus blokus galima naudoti gręžtiniuose pamatuose virš gręžinio išliejus rostverką. Blokai būtų dedami ant jo.

Įsirenkite paprastą drenažą: nuo pamatų perimetro iškaskite griovį žemesnės vietos link. Griovį ir pamatą užpilkite žvyru. Pamatų duobės ir drenažinio griovio dugnas turi būti su nuolydžiu į vandens surinkimo ar įsigėrimo vietos pusę. Tokia sistema perteklinė drėgmė turėtų pati pasišalinti nuo namo.

Apie vienos ar kitos medžiagos gerąsias-blogąsias savybes galima kalbėti tik konkrečiame kontekste. Kiekvienas pamatų sprendimas skirtas konkrečiam pastatui, konkrečiam gruntui.
Pateikite tikslesnę užklausą.

Visų pastato dalių hidroizoliavimas ir termoizoliacija turi sudaryti vieningą visumą. Hidroizoliavimas ir termoizoliacija gali būti reikalinga ir ne.

Pamatų tipas ir konstrukcija priklauso nuo grunto, į kurį remiasi pastatas, savybių. Gręžtinių pamatų tvirtumas taip pat pirmiausia priklauso nuo gręžinio apačioje esančio grunto: molis, smėlis, žvyras, vanduo.

Neleiskite drėgti rūsio sienai: žeminkite gruntinio vandens spaudimą sienos išorei. Naudokite "korį", iškaskite molį, apipilkite žvyru, namo perimetro drenažą nuveskite į žemesnę surinkimo vietą.

Šiltinti reikėtų gyvenamas patalpas. Svarbiausia - gerai apšiltinti grindis ir sienas bei neleisti į vidų prasismelkti šalčiui pro "šalčio tiltus". Pamato šiltinimas pastatui be rūsio nėra labai efektyvus. Termoizoliacija turėtų būti kuo sandaresnė, be jungimo siūlių. Verta kelias plonesnes polistirolo plokštes klijuoti šachmatiškai.

Jūsų rūsio konstrukcija primena senovinę "ledainę". Joje aukšta oro drėgmė ir žema temperatūra. Vasarą šiltesnėmis dienomis patalpos drėgmė kondensuojasi ant vėsių sienų. Išeitis - ventiliacija, drėgmės nuvedimas nuo pastato sienų išorės, gruntinių vandenų lygio pažeminimas.

Juostiniai pamatai tvirtesni, brangesni, ilgiau liejami. Gręžtiniai greičiau sumontuojami ir pigesni. Statytojo sprendimas turėtų priklausyti ir nuo pastato masės, grunto savybių. Aš rinkčiausi juostinius.

Verta pasvarstyti apie pastato „nulio“ pakėlimą vienu metru. Tuomet gręžinio dugnas nebus drėgnas. Tvirtas molis – tinkamas gruntas ir gręžtiniams, ir juostiniams pamatams. Lengviems pastatams taupumo sumetimais galima įrengti gręžtinius pamatus, tačiau beveik visada patikimesni bus juostiniai.

Jūs turite nuspręsti dėl pagrindinio kriterijaus: pigiau ar geriau? Greičiau įrengiami, pigesni bus surenkamieji iš pamatų blokų. Jeigu, konstruktoriaus nuomone, užtenka surenkamųjų, verta juos ir rinktis. Monolitiniai bus tvirtesni, tačiau ir brangesni dėl statybvietėje naudojamų skydų. Abiem atvejais svarbiausias bus statybininkų darbas, nes prastai sutankintas gruntas, neteisinga armatūros padėtis, netinkamas betonas gali sugadinti ir puikiai brėžiniuose atrodantį namo pamatą.

Drenažo sprendimai priklauso ne nuo pamatų tipo, o nuo gruntinių vandenų lygio sklype. Paviršinius vandenis visuomet verta žeminti.

Blogai įrengti pamatai neberemontuojami. Jeigu namas masyvus (kelių aukštų, gelžbetonio perdanga, mūras) saugiau įrengti juostinius su padu pamatus. Parrindiniai tokių pamatų pranašumai prieš gręžtinius ar polinius du: - juostinis pamatas į gruntą remiasi dešimtis kartų didesniu plotu. - juostinio pamato dugną įmanoma tinkamai išvalyti ir sutankinti.

Pamatų drenažo reikia tik tam namui, kurio rūsio sienos ar pamatas gali įmirkti. Smėlinguose, žvyringuose gruntuose papildomą pamatų drenažą įrengti kartais nėra būtina. Sutaupytas lėšas galima bus skirti geresniam lietaus vandens nuvedimui nuo pamato arba termoizoliacijai. Grunto įmirkimo lygį gali parodyti ilgesnį laiką stebimi šulinio ar kitų gręžinių parodymai.

Pamatų statybos praktikoje neretai paaiškėja, kad po pamatais glūdi tikra įvairių grunto rūšių „mišrainė“. Tačiau pamatų apkrovas įvairios grunto rūšys priima skirtingai, ant įvairaus grunto pastatyti pamatai nebus stabilūs.Todėl norintieji įsirengti tvirtus pamatus (ypač sunkiam mūriniam, su gelžbetonio perdanga pastatui) turi tiksliau išsitirti po pastato pamatų sienomis esančio grunto savybes. Tam reikalingas didesnis gręžinių skaičius (2-3 yra minimalu). Gruntų mišrainėje tikslinga įrengti juostinius pamatus su padu. Vienalyčiame grunte galima drąsiau lieti gręžtinius pamatus.

Jeigu gruntas po pamato apačia tikrai tvirtas ir vienalytis, jeigu pastatas nėra sunkus, armatūros galima ir nedėti. Jeigu gruntas silpnas, nevienalytis, monolitinio pamato apatinėje ir viršutinėje dalyje perimetru verta įbetonuoti tarpusavyje sujungtus armatūros strypus arba visą karkasą. Geriau įbetonuoti keletą plonesnių, negu vieną masyvų armatūros strypą. Pvz.: 4 vnt 8 mm skersmens armatūros atitiks vieną 16 mm skersmens strypą.

Pamatai skilo dėl to, kad įrengti moliniame grunte per daug sekliai. Smėliniame ar kitame vandeniui laidžiame grunte, jei vandens lygis jame būtų giliau kaip įšalo gylis, skilę nebūtų. Aplink pamatą, giliau negu maksimalus galimas įšalo gylis, turite įrengti drenažą taip, kad vandens lygis aplink jį būtų toks, kad žiemą vanduo nesušaltų (pamatus kilnoja besiplečiantis nuo šalčio vanduo). Juodžemį geriau pilti po to, kai nudrenuosite. Užpilamos žemės sluoksnis žiemos įšalo altitudę pakels aukštyn.Bet būtų viskas gerai buvę, jeigu savo laiku būtumėte atlikę grunto inžinerinius geologinius tyrimus - būtumėte viską išsiaiškinę, sutaupę pinigų. Bet dabar toks rezultatas gavosi dėl neatsakingo požiūrio į geologiją. Šykštus moka du kartus. Tik labai dažnai atsitinka, kad tas antras mokėjimas būna ir pavėluotas, ir daug brangesnis. Nereikia išradinėti dviračio, bet naudotis mokslo rekomendacijomis.

Neatlikus grunto tyrimų kalbėti apie bet kokius patarimus gręžtinių pamatų įrengimui neverta. Tik pagal grunto tyrimų rezultatus architektas gali paskaičiuoti, kokio dydžio ir kokio tankio gręžiniai pamatams ir visa kita turėtų būti. Tokiu atveju jus turėdami brėžinukus su skaičiavimais galite ramiai pats pamatus pasidaryti.

Tikriausiai pamatai ilgai buvo atviri ir neapsaugoti nuo kritulių. Žiemos metu pašalo - atšilo ir betonas nuo šalčio ciklų suaižėjo. Be to tikriausiai yra labai blogos kokybės betonas, nes betoniniai laiptai iš gero betono neaižėja.

Apsaugoti žiemą pamatus nuo iškilnojimo būtina tik tuomet, jeigu pamatai įrengti molinguose gruntuose. Patys pamatai šiam tikslui bei žemės paviršius šalia pamatų turėtų būti nukloti šilumą izoliuojančiomis medžiagomis. Tam tinka platus spektras įvairių medžiagų. Smėlingiems gruntams jokie šalčiai šiuo požiūriu yra nepavojingi ir jokių priemonių imtis nereikėtų.