UAB TERMAS® ekspertų komentarai

Esamos sienos šiluminė varža yra apie 4,5 m2K/W. Apšiltinus iš vidaus 5 cm putplasčiu ar mineraline vata, šiluminė varža bus apie 5,6 m2K/W.
Apšiltintos išorinės sienos iš vidaus neakumuliuos šilumos.

Jei bus šiltinama iš vidaus, rekomenduojama šiltinti ekstruziniu putplasčiu (XPS). Nes XPS blogai praleidžia vandens garus ir mažai įgeria vandens. Klijuojama visu XPS putplasčio plokštės paviršiumi. Labai svarbu įrengti sandarų garų izoliacinį sluoksnį iš vidaus (prieš šiluminę izoliaciją).

Šiltinant sienas iš vidaus svarbu apšiltinti ir dalį sienų bei lubų besiribojančiomis su išorine šiltinama siena. Jei sienoje yra langai ar durys, būtina apšiltinti angokraščius ir sąramų apačias. Labai svarbu tinkamai įrengti garų izoliacinį sluoksnį (garus izoliuojančią plėvelę). Plėvėlės sandūros suklijuojmos. Rekomenduojama atlikti skaičiavimus atspindinčius atitvaros temperatūrinę-drėgminę būklę po jos apšiltinimo iš vidaus. Prieš šiltinant atitvaras patalpose rekomenduojama paviršius padengti antipelėsinėmis priemonėmis.

Apšiltinus tokią sieną oro tarpe gali susidaryti kamino efektas. Tokiu atveju šiltas oras oro tarpe galimai kils į viršų ir per esamus nesandarumus pasišalins. Taigi teoriškai šiluma izoliuojama, bet praktiškai nežinia kiek. Todėl prieš šiltinant sienas iš išorės rekomenduojama oro tarpą užpildyti termoizoliacine medžiaga. Gaunama didesnė sienos šiluminė varža.

Rekomenduojama patikrinti vėdinimo kanalų efektyvumą, neuždengti probleminių paviršių baldais ar kitais daiktais, išsiaiškinti drėgmės priežastį kambariuose ir ją suradus pagal galimybes pašalinti, stebėti drėgmės kiekį ore ir esant perteklinei drėgmei ją šalinti vėdinant ar drėgmės surinkėjais. Paviršių nuvalyti ir padengti apsauginėmis specialiomis priemonėmis prieš pelėsius.

Galimas toks papildomas šiltinimas. Tačiau reikia atlikti tokios atitvaros drėgminę - temperatūrinę analizę. Šiuo atveju yra pavojinga vandens garų kondensacija prieš garus izoliuojantį sluoksnį. Todėl papildomas termoizoliacijos sluoksnio storis yra ribotas. Įvertinus gipso kartoną laikančių konstrukcijų išsidėstymą ir prieinamumą šiltinant, rekomenduojama šiltinti biriomis termoizoliacinėmis medžiagomis mechanizuotai. Jūs atveju svarbu termoizoliacijos atsparumas ugniai.

Jei ant sienų, apšiltintų iš vidaus, iki renovacijos neatsirado pelėsių ar apdailos pažeidimų, tai po renovacijos juo labiau neatsiras.

Apšiltinus namo dalį neabejotinai bus juntamas efektas. Maksimalus rezultatas pasiekiamas apšiltinus visą namą nepertraukiamai. Šilumos nuostoliai ten kur termoizoliacija baigsis (ties kaimynais) sumažės nedaug. Tačiau jie ženkliai sumažės kitose vietose - apšiltintose atitvarose.

Rekomenduojama apšiltinti perdangą iš antro aukšto pusės. Antrame aukšte esančios sienos veiks kaip ilginiai šiluminiai tilteliai, todėl rekomenduojama jas apšiltinti ne mažiau kaip 60 cm aukščiu nuo perdangos viršaus. Taip bus sumažinti šilumos nuostoliai per perdangą. Bet koks atitvarų šiltinimas rekomenduojamas iš šaltosios pusės (t. y. iš lauko pusės).

Tokiu atveju rekomenduojama šiltinti ekovata. Vienintelis ekovatos minusas, kuris Jūsų atveju nėra didelis, tai ekovatos susėdimas. Paprastai ekovata išpūsta ant perdangos susėda iki 20%. Todėl šiltinti reikia atitinkamai storesniu nei numatyta sluoksniu. Rekomenduojamas 35 - 40 cm ekovatos sluoksnis. Tokiu atveju perdangos šiluminė varža bus apie:
35cm - 6,6 m2*K/W
40cm - 7,6 m2*K/W.

Jei siena šiltinama mineraline vata ir vidinėje sienos pusėje nėra įrengto sandaraus garų izoliacinio sluoksnio, reikia naudoti difuzinę plėvelę. Difuzinė plėvelė gerai praleidžia vandens garus (Sd vertė 0,02). Plėvelės sujungimai turi būti tarpusavyje suklijuoti arba patikimai užsandarinti kitu būdu.
Šiltinant ekovata plėvelės nereikia.

Šiltinimas iš išorės neužpildžius oro tarpo bus mažai efektyvus. Rekomenduojama atlikti sienos temperatūrinę – drėgminę būklę įvertinančius skaičiavimus po oro tarpo ir sienos iš išorės apšiltinimo.

Būtinai reikia. Pamato šiluminė izoliacija turi vientisai susijungti su sienos šilumine izoliacija. Tik tokiu atveju maksimaliai sumažinami šiluminiai tilteliai.

Perdanga turi gerai izoliuoti oru sklindantį garsą ir smūginį garsą. Visų pirma gerai būtų sužinoti perdangos minimalias orinio ir smūginio garso izoliacijos reikšmes. Jas galima surasti statybos techniniame reglamente STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Pagal reikiamus garso izoliacijos rodiklius rekomenduojama pasirinkti gamintojo siūlomą tarpaukštinės perdangos sistemą.
Tarp sijų, vietoje polistireninio putplasčio geriau naudoti smėlį. Ant OSB plokščių kurios pritvirtintos prie sijų naudokite 25 – 30 mm specialias mineralinės vatos plokštes. Ant mineralinės vatos plokščių naudojamos OSB plokštės su išdroža ir dygiu. Taip pagerinama smūginio garso izoliacija. Tarpusavyje viršutinės OSB plokštės suklijuojamos, netvirtinamos. Garso izoliacijai padidinti rekomenduojama po esamomis perdangos sijomis montuoti karkasą tarp kurio dedama 50 mm storio mineralinė vata.

Teisingai, pagal termoizoliacijos gamintojo reikalavimus, apšiltinus karkasines sienas, mineralinės vatos dembliai ar plokštės nesusėda. Mineralinės vatos plokštės poliuretaniniais klijais neklijuojamos.

Jūs teisus. Antras variantas optimalesnis ir kainos ir stogo konstrukcijos "kvėpavimo" atžvilgiu.
Tokio stogo konstrukcija turėtų būti tokia (pradedant nuo išorės):
• Stogo danga
• Vėdinamas oro sluoksnis (min 5cm, kai kuriais atvejais didesnis)
• Vėjui nelaidus sluoksnis, kuriam keliami tokie reikalavai STR 2.05.02:2008 „statinių konstrukcijos. Stogai“ 63.2. punkte: „apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamu oro tarpu konstrukcijoje įrengti garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų sujungimai turi būti tarpusavyje suklijuoti arba patikimai užsandarinti kitu būdu“
• Termoizoliacijos sluoksnis Jūsų atveju mineraline vata tarp gegnių 20 cm. Po to skersai gegnių tvirtinami papildomi tašai. Pučiamos 5 cm uždarų porų poliuretano putos.
• Garus izoliuojantis sluoksnis. Iš apačios šiltinant minėtu poliuretaninių putų sluoksniu garų izoliacijos gali ir neprireikti, jei poliuretaninių putų pakankama garų varža. Tokiu atveju, turint naudojamų medžiagų charakteristikas, būtina tikrinti ar nesusidarys rasos taškas medinėje stogo konstrukcijoje. Jeigu susidaro rasos taškas, būtina įrengti garų izoliacinę plėvelę, kuriai keliami reikalavimai aprašyti aukščiau. Beje atspindinti plėvelė papildomai sulaikys šilumos dėl susidariusio oro tarpelio tarp jos ir termoizoliacijos ir dėl infraraudonųjų spindulių atspindėjimo efekto.

Šiltinant atitvaras iš vidaus svarbu įrengti sandarų garų izoliacinį sluoksnį turintį aukštą vandens garų varžą. Jūsų atveju tinka poliuretano plokštės dengto aliuminio folija. Svarbu plokščių jungtis ir sandūras su kitomis konstrukcijomis tinkamai izoliuoti.

Tokiu atveju šiltinant mineraline vata svarbu pasirinkti dekoratyvinį tinką su aukštu garų pralaidumu. Puikiai garus praleidžia mineralinis tinkas. Rekomenduojama pasikonsultuoti su pasirinktos fasado sertifikuotos sistemos tiekėju.
Termoizoliacijos sluoksnio storį pagal norimą sienos šiluminę varžą, esamas medžiagų šilumines charakteristikas ir eksploatavimo sąlygas apskaičiuoja ir parenka namo projekto autorius - architektas.

Nuimti esamą termoizoliaciją. Po esamomis sijomis tvirtinti osb plokštes arba garo izoliacinę plėvelę su lentomis. Jei pasirinksite osb plokštes, jų siūles sandarinkite sandarinimo juosta. Jei plėvelę, tai garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti. Pro nuimtas esamas lentas, ertmę tarp sijų šiltinti ekovata. Ekovata mažiau laidi orui už mineralinę vatą, todėl neliks skersvėjų. Svarbu ekovatą sutankinti reikiamu tankiu. Jūsų atveju tarp sijų 40 – 45kg/m3. Jei palėpė bus negyvenama – geriau papildomą šiluminę izoliaciją kloti ant palėpės grindų. Termoizoliacijos pasirinkimas didelis. Birios ar lakštinės medžiagos, dembliai. Svarbu darbus atlikti pagal medžiagos gamintojo reikalavimus. Geras variantas šiltinti ekovata sausu būdu. Taip gaunamas besiūlis sluoksnis. Ekovata paskleistą ant grindų susėsta iki 20 proc. Šiltinant ekovata garų izoliacija būtina tik padidinto drėgnumo patalpose. Taip pat palėpės grindis galite šiltinti mineraline vata, tik tokiu atveju reikės įrengti vėjo izoliacinį sluoksnį.

Išorinių sienų ir stogo šiltinimas iš vidaus rekomenduojamas, kai nėra galimybės pastato apšiltinti iš išorės. Patalpose papildomai apšiltintų atitvarų išorinis sluoksnis žiemą daugiau įšąla, jame susikaupia daugiau drėgmės, konstrukcija labiau deformuojasi ir pleišėja. Prieš šiltinant atitvaras iš vidinės pusės, būtina gerai nuvalyti jų paviršių – patartina nuplauti fungicidais ir gerai išdžiovinti. Rekomenduojama šiltinti ne didesniu kaip 5 cm sluoksniu. Atitvarų šiltinimo polistireniniu putplasčiu iš patalpų vidaus reikalavimai pateikti statybos taisyklėse ST 2124555837.01:2013 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“.

Galimas šiltinimas mineraline vata, ekovata ir kitokiomis „kvėpuojančiomis“ termoizoliacinėmis medžiagomis. Garo ir vėjo izoliaciniai sluoksniai įrengiami pagal gamintojų reikalavimus. Garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų sujungimai turi būti tarpusavyje suklijuoti arba patikimai užsandarinti kitu būdu. Šiuolaikinės termoizoliacinės medžiagos savo šiluminėmis savybėmis spalius lenkia 2 – 3 kartus. Spalių projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė – 0,1 W/(m*K). Ar tikslinga būtų pašalinti spalius būtų galima pasakyti apžiūrėjus perdangą detaliau.

Reikia tikrinti bendrą tinkuojamos sienos ir tinko derinį.
Pavyzdys. Tinkuojamas 25 cm storio tuščiavidurių keraminių blokų mūras. Tinkas 5 cm. Mūro vandens garų varžos faktorius – 10, tinko 6,2.
Pageidautina, kad mūro Sd vertė būtų bent 5 kartus didesnė už tinko sluoksnio vertę.
Sd = μ × d.
Kur: μ – sluoksnio vandens garų varžos faktorius;
d - Sluoksnio storis.
Sd (mūro) = 10 * 0,25 = 2.50 m.
Sd (tinko) = 6.2 * 0,05 = 0.31 m.
2.5/0.31=8.06 > 5.00 (sąlyga tenkinama).
Įdomu kaip gali tinkas su šilumos laidumo koeficientu 0,064 W/(m•K) beveik 2 kartus geriau izoliuoti šilumą už polistireninį putplastį (pvz fasadams šiltinti), kurio šilumos laidumo koeficientas 0,033 – 0,039 W/(m•K).
Beje, pagal kokį standartą išmatuota tinko šilumos laidumo koeficientas 0,064 W/(m•K) neaišku.
Palygintos medžiagų deklaruojamosios vertės (laboratorinės). Projektinės (eksploatavimo sąlygomis esančios) šilumos laidumo koeficiento vertės labai tikėtina, kad keisis ne termoizoliacinio tinko naudai.

Rekomenduojama šiltinti „kvėpuojančiomis“ medžiagomis (mineraline vata, ekovata).
Šiltinimas ekovata: įrengti medinį karkasą ant esamo mūro, šiltinti ekovata šlapiu būdu 150 mm storiu. Tada kloti difuzinę plėvelę, 30 mm tašelius vėdinamo oro tarpo įrengimui ir išorinis apkalimas.
Galima šiltinti mineraline vata taip pat su 30 mm vėdinamu oro tarpu.
Būtina sustabdyti oro cirkuliaciją esamame vėdinamo oro tarpe. Tai galima atlikti užpildant šį oro tarpą termoizoliacinėmis medžiagomis. Apšiltinus oro tarpą rekomenduojama iki šildymo sezono atlikti išorinius sienų šiltinimo darbus.

Šiltinant sienas iš vidaus ekovata būtina garo izoliacinė plėvelė (garo izoliacija prie gipso kartono). Garo izoliacija sandūrose turi būti užleidžiama viena ant kitos, laikantis gamintojų reikalavimų ir suklijuojamos.
Rekomenduojame balkoną apšiltinti uždarų porų purškiamomis poliuretano putomis, šiltinant 50 mm sluoksniu ir lakštinė apdaila. Taip pat būtina teisingai įrengti garų izoliacijos sluoksnį.

Tai tikriausiai pelėsiai. Priežastys dėl ko juoduoja: 1. Pastato atitvarų žema termoizoliacija, ko pasekoje gaunama žema vidinių paviršių temperatūra. 2. Nepakankamas buto vėdinimas, dėl kurio pakyla oro drėgmė. Drėgname ore esantys vandens garai kondensuojasi ant šaltų paviršių. Patys šalčiausi paviršiai paprastai būna atitvarų (sienų, lubų) kampuose. Susidaro palankios sąlygos pelėsiams veistis. 3. Kaip supratau stogas neapšiltintas, o atnaujinta tik hidroizoliacinė danga. Gali būti, kad stogo konstrukcija nepalanki drėgmės pasišalinimui iš pačios stogo konstrukcijos. Paprastai, kad stogas gerai „kvėpuotų“ įrengiamos vėdinimo angos ties parapetais ir vėdinimo kaminėliai vidurinėse stogo zonose. 4. Kad siūlės apšildytos ir hermetizuotos, tai gerai, bet rekomenduojama siūlėse įrengti vėdinimo kaminėlius per kuriuos pasišalina drėgmė. Šiuo metu, kol neįjungtas šildymas, kondensatui, o tuo pačiu ir pelėsiams susidaryti pačios geriausios sąlygos.