UAB Komfortas Baltija ekspertų komentarai
Iš rekuperatoriaus bėga kondensatas per angas
Turiu rekuperatorių, bet jau kelinti metai bėgas kondensatas per angas, net jei ir neįjungtas rekuperatorius. Vamzdžiai sumontuoti nešildomoje palėpėje, rekuperatorius garaže, kurio temperatūra būna žiemos metu mažiausiai +5. Vamzdynas apšildytas 5mm vata. Kur priežastis: mažai apšildyta, nesandariai apšildyta, rekuperatorius per šaltoje patalpoje?
Sumontavus ortakių sistemą nešildomoje palėpėje, pagrindinė rekomendacija - neišjunginėkite vėdinimo sistemos. Nes šilto oro drėgmė, kylanti iš patalpų, kondensuojasi ortakių viduje ir išbėga atgal į patalpas. Tai vyksta dėl temperatūrų skirtumo ortakio viduje ir išorėje. Izoliacija 50mm (tikiuosi, kad suklydote rašydami 5mm) labai greitai peršąla ir atsiranda rasos taškas. Kad to išvengti, reikia įjungti vėdinimo įrenginį. Pradžioje vanduo turėtų bėgti intensyviau, bet ko kurio laiko ši problema turėtų dingti, nes bus užtikrinamas drėgmės "nuėmimas" oro srautu. Papildomai rekomenduojame apšiltinti ortakius dar vienu izoliacijos sluoksniu, kad sumažinti šilumos nuostolius. Projektuojant vėdinimo sistemas visada reikia vengti tokių sprendimų, kaip ortakių sistemos montavimą šaltose erdvėse. Taip pat svarbus geras projekto realizavimas, t.y. kokybiškai viską sumontuoti ir teisingai sudėti šiluminę izoliaciją, kad nebūtų jokių tarpų.
Kiek rekuperatorius sunaudoja elektros energijos
Domina rekuperatorių techniniai paramatrai. Kiek rekuperatorius sunaudoja elektros energijos? Kokios temperatūros oras paduodamas į patalpos vidų, kai name +20, o lauke -20 laipsnių šalčio?
Yra viena paprasta formulė, pagal kurią galite su nedidele paklaida paskaičiuoti, kiek kainuos vėdinimo įrenginio eksploatacija:
Q=V x delta t x 0,34
kur
Q - galia W (žemiau bus daugiau informacijos)
V - oro kiekis kubiniais metrais per valandą, m3/h
delta t - temperatūrų skirtumas, 'C
0,34 - pastovi dedamoji, kuri sudaryta iš oro tankio (1,2), savitosios оro šilumos talpa (0,24) ir koeficiento kcal konvertavimui i W (1,163). Padauginkite šiuos tris skaičius ir gausite apie 0,34.
Pavyzdys:
Jūsų namui suprojektuotas oro kiekis vėdinimui yra 250 m3/h (tai yra "V").
Vidutinė metinė (ne šildymo sezono) lauko oro temperatūra Lietuvoje yra apie 6 laipsnius pagal Celsijų. Tai reiškia, kad norint į patalpas tiekti 20 laipsnių temperatūrą lauko orą reikia pašildyti 14 laipsnių (tai yra "delta t"). Specialiai paėmiau vid. metinę temperatūrą, kad galėtume paskaičiuoti metines išlaidas vėdinimui.
Dabar sudedame visus skaičius i formulę:
Q=V x delta t x 0,34
Q=250 x 14 x 0,34 = 1190 W - šitas skaičius rodo, kad esant projektiniam oro kiekiui 250 m3/h ir norint jį pašildyti iki 20C, reikia sunaudoti 1,19 kW energijos.
Tačiau reikia nepamiršti, kad mes naudosime "rekuperatorių", kuris grąžina didelę dalį energijos. Tam, kad tiksliai žinotume, koks yra rekuperatoriaus efektyvumas, reikia pažiūrėti, ką deklaruoja gamintojas. Pavyzdžiui, tam tikro gamintojo rotacinio rekuperatoriaus efektyvumas yra apie 85 %. S
Skaičiuojame toliau:
Qrekup = Q x rekuperatoriaus naudingumas;
Qrekup = 1190 x 0,85 = 1011 W - tai yra sutaupytas energijos kiekis
Qporeikis = Q - Qrekup;
Qporekis = 1190 - 1011 = 179 W - prarastas energijos kiekis (tie patys 15 %).
Kaip matome, sutaupome tikrai daug.
Norint sužinoti metines išlaidas vėdinimui skaičiuojame toliau:
Qsum = Qporeikis x 365 x Tveikimas;
Qsum - metinis energijos kiekis Wh reikalingas oro pašildymui iki 20C;
Qporeikis - prarastas šilumos kiekis (mūsų atveju 179 W);
Tveikimas - rekuperatoriaus veikimas valandomis per parą. Sakykime, kad projektinį oro kiekį naudosime 12 valandų per parą, 365 - dienų skaičius per metus.
Qsum = 179 x 365 x 12 = 784020 Wh arba 784 kWh
784 iš 12 daliname (mėnesių kiekis metuose) ir gauname, kad naudojant rekuperatorių oro pašildymui per mėnesį vidutinškai reikės apie 65 kWh. Tai yra vidutinis skaičius, kuris žiemą išauga, o vasarą sumažėja.
Svarbiausia nepamiršti elektros energijos kiekio ventiliatorių darbui. Šiuos skaičius irgi deklaruoja gamintojas. Imame to paties gamintojo duomenis ir turime, kad ventiliatoriai sunaudoja 56 W.
Mėnesio elektros energijos sunaudojimas varikliams:
56 x 12 x 30 = 20160 Wh arba 20 kWh.
Sudedame variklių elektros suvartojimą ir energijos kiekį prarastam šilumos kiekiui:
65 + 20 = 85 kWh
Dauginame iš elektros energijos kWh kainos ir gauname vid. mėnesio sąnaudas.
Tai yra apie 12-15 eurų. Tikrai nedidelis ir nebauginantis skaičius. Pasikartosiu, kad tai yra vienas iš atvejų. Galite skaičiuoti sąnaudas keisdami oro kiekius, valandų skaičių, temperatūras, efektyvumus ir t. t.
Q=V x delta t x 0,34
kur
Q - galia W (žemiau bus daugiau informacijos)
V - oro kiekis kubiniais metrais per valandą, m3/h
delta t - temperatūrų skirtumas, 'C
0,34 - pastovi dedamoji, kuri sudaryta iš oro tankio (1,2), savitosios оro šilumos talpa (0,24) ir koeficiento kcal konvertavimui i W (1,163). Padauginkite šiuos tris skaičius ir gausite apie 0,34.
Pavyzdys:
Jūsų namui suprojektuotas oro kiekis vėdinimui yra 250 m3/h (tai yra "V").
Vidutinė metinė (ne šildymo sezono) lauko oro temperatūra Lietuvoje yra apie 6 laipsnius pagal Celsijų. Tai reiškia, kad norint į patalpas tiekti 20 laipsnių temperatūrą lauko orą reikia pašildyti 14 laipsnių (tai yra "delta t"). Specialiai paėmiau vid. metinę temperatūrą, kad galėtume paskaičiuoti metines išlaidas vėdinimui.
Dabar sudedame visus skaičius i formulę:
Q=V x delta t x 0,34
Q=250 x 14 x 0,34 = 1190 W - šitas skaičius rodo, kad esant projektiniam oro kiekiui 250 m3/h ir norint jį pašildyti iki 20C, reikia sunaudoti 1,19 kW energijos.
Tačiau reikia nepamiršti, kad mes naudosime "rekuperatorių", kuris grąžina didelę dalį energijos. Tam, kad tiksliai žinotume, koks yra rekuperatoriaus efektyvumas, reikia pažiūrėti, ką deklaruoja gamintojas. Pavyzdžiui, tam tikro gamintojo rotacinio rekuperatoriaus efektyvumas yra apie 85 %. S
Skaičiuojame toliau:
Qrekup = Q x rekuperatoriaus naudingumas;
Qrekup = 1190 x 0,85 = 1011 W - tai yra sutaupytas energijos kiekis
Qporeikis = Q - Qrekup;
Qporekis = 1190 - 1011 = 179 W - prarastas energijos kiekis (tie patys 15 %).
Kaip matome, sutaupome tikrai daug.
Norint sužinoti metines išlaidas vėdinimui skaičiuojame toliau:
Qsum = Qporeikis x 365 x Tveikimas;
Qsum - metinis energijos kiekis Wh reikalingas oro pašildymui iki 20C;
Qporeikis - prarastas šilumos kiekis (mūsų atveju 179 W);
Tveikimas - rekuperatoriaus veikimas valandomis per parą. Sakykime, kad projektinį oro kiekį naudosime 12 valandų per parą, 365 - dienų skaičius per metus.
Qsum = 179 x 365 x 12 = 784020 Wh arba 784 kWh
784 iš 12 daliname (mėnesių kiekis metuose) ir gauname, kad naudojant rekuperatorių oro pašildymui per mėnesį vidutinškai reikės apie 65 kWh. Tai yra vidutinis skaičius, kuris žiemą išauga, o vasarą sumažėja.
Svarbiausia nepamiršti elektros energijos kiekio ventiliatorių darbui. Šiuos skaičius irgi deklaruoja gamintojas. Imame to paties gamintojo duomenis ir turime, kad ventiliatoriai sunaudoja 56 W.
Mėnesio elektros energijos sunaudojimas varikliams:
56 x 12 x 30 = 20160 Wh arba 20 kWh.
Sudedame variklių elektros suvartojimą ir energijos kiekį prarastam šilumos kiekiui:
65 + 20 = 85 kWh
Dauginame iš elektros energijos kWh kainos ir gauname vid. mėnesio sąnaudas.
Tai yra apie 12-15 eurų. Tikrai nedidelis ir nebauginantis skaičius. Pasikartosiu, kad tai yra vienas iš atvejų. Galite skaičiuoti sąnaudas keisdami oro kiekius, valandų skaičių, temperatūras, efektyvumus ir t. t.
Kokius ortakius pasirinkti gyvenamajam namui
Kaip ir pagal ką pasirinkti ortakių sistemą individualiam gyvenamajam namui: skardinius ortakius, lanksčius ortakius ar gal dar kokie yra?
Šiuo metu rinkoje yra platus ortakių sistemų pasirinkimas. Populiariausi yra du tipai: skardiniai ortakiai ir taip vadinima "lanksti sistema".
Pasirenkant skardinių ortakių sistemą būtina atkreipti dėmesį į:
1. Kokia yra sistemos sandarumo klasė? Būtent nuo šio kriterijaus priklauso, kiek oro prarasite sistemoje naudodami vėdinimo sistemą. Apie sandarumo klasę klauskite gamintojų ar tiekėjų.
2. Skardos storis ir cinko sluoksnis. Šiuo metu rinkoje labai daug pigių gaminių. Dėl konkurencijos kai kurie tiekėjai yra priversti vežti pigią įrangą, o pigumą nulemia pigi skarda ir nepakankamas cinko kiekis gaminiuose.
Pasirenkant lanksčių ortakių sistemą būtina atkreipti dėmesį į:
1. Kokia yra sistemos sandarumo klasė.
2. Ortakiai turi būti su antibakterine ir antistatine danga.
Skardinių ortakių privalumai:
1. Pakankamai platus gamintojų pasirinkimas. Galimybė priaikyti fasonines dalis iš skirtingų gamintojų.
2. Žemesnė kaina už "lanksčią" sistemą.
3. Didesnė pralaida ir galimybės montuojant sistemą dideliuose namuose.
Skardinių ortakių trūkumai:
1. Magistraliniai ortakiai reikalauja daugiau vietos montavimui.
2. Neteisingai suprojektavus sistema gali atsirasti "telefonijos" efektas, kai girdimi garsai iš gretimų patalpų.
3. Žemesnė sandarumo klasė už lanksčią sistemą, naudojant sąvasriegius sistemos montavimui. Rinkoje yra Lindab gamintojo "Click" sistema, kurios montavimui nereikalingi sąvasriegiai.
"Lanksčių" ortakių sistemos privalumai:
1. Paprastesnis ir greitesnis montavimas, nereikalaujantis specialių įrankių.
2. Plačios montavimo galimybės: sistemą galima montuoti į grindis, palubę arba sienas.
3. Paprastas sistemos valymas naudojant specialią įrangą.
4. Aukšta sandarumo klasė.
5. Patogus transportavimas.
6. Sistemos ilgaamžiškumas.
7. Geros akustinės ir aerodinaminės savybės. Teisingai suprojektavus sistemą, maži slėgio nuostoliai.
"Lanksčių" ortakių sistemos trūkumai:
1. Aukštesnė už cinkuotų ortakių sistemą kaina.
2. Sudėtingas pritaikumas esant dideliam namo plotui (pvz nuo 300 m2) ir ilgiui nuo kolektorinių dėžių.
Ir svarbiausias dalykas renkantis ortakių sistemą: visada pasitarkite su specialistais!
Pasirenkant skardinių ortakių sistemą būtina atkreipti dėmesį į:
1. Kokia yra sistemos sandarumo klasė? Būtent nuo šio kriterijaus priklauso, kiek oro prarasite sistemoje naudodami vėdinimo sistemą. Apie sandarumo klasę klauskite gamintojų ar tiekėjų.
2. Skardos storis ir cinko sluoksnis. Šiuo metu rinkoje labai daug pigių gaminių. Dėl konkurencijos kai kurie tiekėjai yra priversti vežti pigią įrangą, o pigumą nulemia pigi skarda ir nepakankamas cinko kiekis gaminiuose.
Pasirenkant lanksčių ortakių sistemą būtina atkreipti dėmesį į:
1. Kokia yra sistemos sandarumo klasė.
2. Ortakiai turi būti su antibakterine ir antistatine danga.
Skardinių ortakių privalumai:
1. Pakankamai platus gamintojų pasirinkimas. Galimybė priaikyti fasonines dalis iš skirtingų gamintojų.
2. Žemesnė kaina už "lanksčią" sistemą.
3. Didesnė pralaida ir galimybės montuojant sistemą dideliuose namuose.
Skardinių ortakių trūkumai:
1. Magistraliniai ortakiai reikalauja daugiau vietos montavimui.
2. Neteisingai suprojektavus sistema gali atsirasti "telefonijos" efektas, kai girdimi garsai iš gretimų patalpų.
3. Žemesnė sandarumo klasė už lanksčią sistemą, naudojant sąvasriegius sistemos montavimui. Rinkoje yra Lindab gamintojo "Click" sistema, kurios montavimui nereikalingi sąvasriegiai.
"Lanksčių" ortakių sistemos privalumai:
1. Paprastesnis ir greitesnis montavimas, nereikalaujantis specialių įrankių.
2. Plačios montavimo galimybės: sistemą galima montuoti į grindis, palubę arba sienas.
3. Paprastas sistemos valymas naudojant specialią įrangą.
4. Aukšta sandarumo klasė.
5. Patogus transportavimas.
6. Sistemos ilgaamžiškumas.
7. Geros akustinės ir aerodinaminės savybės. Teisingai suprojektavus sistemą, maži slėgio nuostoliai.
"Lanksčių" ortakių sistemos trūkumai:
1. Aukštesnė už cinkuotų ortakių sistemą kaina.
2. Sudėtingas pritaikumas esant dideliam namo plotui (pvz nuo 300 m2) ir ilgiui nuo kolektorinių dėžių.
Ir svarbiausias dalykas renkantis ortakių sistemą: visada pasitarkite su specialistais!