Ekovatos ir akmens vatos palyginimas

Klausimas:
Ar būtų galima palyginti dvi šiltinimui naudojamas medžiagas – ekovatą ir akmens vatą? Kokia yra šių medžiagų šiluminė varža ir kitos savybės, pavyzdžiui, atsparumas drėgmei, degumas? Kas turi didesnę šiluminę varžą – ar 20 cm storio ekovata, ar akmens vata?
Komentarai:
Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra 0,039 W/m2K, t. y. 20 cm storio ekovatos varža R= 5,13. Nors fizikinė akmens vatos ir ekovatos varža yra tokia pati, bet reali ekovatos varža yra geresnė, nes ekovata yra besiūlė šiltinimo medžiaga – visas šiltinamas plotas padengiamas vientisu sluoksniu, be siūlių. Tai leidžia pasiekti geresnį šiltinimo efektą, nei naudojant lakštinę šiltinimo medžiagą, pvz., akmens vatą, nes yra paskaičiuota, kad jei sujungimo siūlės siekia 1% šiltinamo ploto – per jį gali išeiti iki 40% šilumos. Taigi, fizikinė, deklaruojama ir reali apšiltinamo sluoksnio varža gali ženkliai skirtis. Taip pat iš esmės skiriasi ir mikroskopinė šių vatų struktūra. Akmes vatos struktūra yra plaušelinė, todėl ji sugeria drėgmę kaip kampinė, o ekovatos struktūra yra vamzdelinė, todėl ji drėgmės savyje nekaupia, o išleidžia per save į aplinką. Kadangi ekovata gaminama iš celiuliozės, tai jos savybės labai artimos medienai, aišku jei ant jos tiesiogiai pateks vanduo, tai ji sušlaps, bet ir vėl išdžius. Vienas iš ekovatos panaudojimo būdų yra šlapias šiltinimo būdas, kai ekovata užpurškiama ant šiltinamo paviršiaus, dažniausiai rąstų sienos, o išdžiuvusi ji sukietėja, pasidaro kaip minkšta plokštė, nes sudrėkinus celiuliozę išsiskiria natūralūs klijai – ligninas. O natūralioj aplinkoj ekovatos drėgmė, kaip ir medienos, svyruoja priklausomai nuo aplinkos drėgmės. Ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei. Ji nedega atvira ugnimi, tik smilksta, kaip ir bet kuri organinė medžiaga. Gaisro metu iš boro druskų išsiskiria kristalizacinė drėgmė, kuri neleidžia ekovatai degti, tuo pačiu apsunkindama ugnies patekimą prie pastato konstrukcijų.
Ekspertai.lt