Akmens vata – Patarimai

Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra 0,039 W/m2K, t. y. 20 cm storio ekovatos varža R= 5,13. Nors fizikinė akmens vatos ir ekovatos varža yra tokia pati, bet reali ekovatos varža yra geresnė, nes ekovata yra besiūlė šiltinimo medžiaga – visas šiltinamas plotas padengiamas vientisu sluoksniu, be siūlių. Tai leidžia pasiekti geresnį šiltinimo efektą, nei naudojant lakštinę šiltinimo medžiagą, pvz., akmens vatą, nes yra paskaičiuota, kad jei sujungimo siūlės siekia 1% šiltinamo ploto – per jį gali išeiti iki 40%...  Žiūrėti daugiau...

Stogą patariame apšiltinti akmens vatos plokštėmis. Ruloniniai šilumos izoliacijos gaminiai naudojami tik horizontaliose konstrukcijose. Tam kad užtikrintumėt norminę Jūsų stogo šilumos perdavimo koeficiento Un (W/(m2 K)) vertę Jums reikėtų įrengti tarp stogo gegnių ne plonesnį, nei 300 mm storio šilumą izoliuojantį sluoksnį. Siūlome naudoti šią stogo konstrukciją: http://www.paroc.lt/channels/lt/building+insulation/cad+designs/flat+roofs/ss-03.asp  Žiūrėti daugiau...

Jūs akivaizdžiai pamatėte tą padėtį, kuri yra didžiojoje daugumoje mineralinėmis vatomis apšiltintų stogų ir sienų. Šiltas drėgnas vidaus oras neturėtų prieiti prie šalto paviršiaus (difuzinės plėvelės vidinio paviršiaus). Tam iš vidaus prieš vatą dedama garo izoliacijos plėvelė. Nenusivilkit, ne Jūs pirmas turite tokius rezultatus. Praktiškai pasiekti sandarumą su garo izoliacijos plėvele nepavyksta. Todėl šiltas oras per nesandarumus nešasi mūsų pinigus o sudrėkusi vata netenka ir varžos.  Žiūrėti daugiau...

Norint pasiekti dabar galiojančių sienos atitvaros techninių reikalavimų lygį reikia, kad sienos atitvaros šiluminė varža būtų R=5,00 (t.y. energinio naudingumo C klasė). Jei skaičiuojant: 150 mm storio akmens vatos Multirocko 35, kurio deklaruojamas šilumos laidumas 0,035 W/mK sienos atitvaros varža bus tik 4,29 (neįvertinus kitų atatvaros elementų šiluminės varžos, montavimo būdo, vatos įdrėkio ar šiluminės konvekcijos medžiagoje poveikio). Tai jei "grubiai" paskaičiuojant, su Multirock 35 akmens vatos plokštėms (0,035),...  Žiūrėti daugiau...

Tiek putų polistirolas, tiek akmens vata tinkamos šiltinimo medžiagos, tačiau putų polistirolą dažnai negalima pritaikyti,jei yra nepakankamas atstumas tarp gretimų pastatų, tuomet kai būtina išlaikyti priešgaisrinius reikalavimus. Medžiaga yra degi, ne sų rūšių blokelius galima apšiltinti putų polistirolu. Akmens vata yra nedegi, dažniausiai tinka su visomis statybinėmis medžiagomis.  Žiūrėti daugiau...

Teoriškai nėra skirtumo, kaip šiltinti šlaitinį vieno aukšto namo stogą.  Žiūrėti daugiau...

Geriau su kuo paprasčiau sujungti perdangos šiltinimo sluoksnį su sienos šiltinimu, nepaliekant šalčio tiltelių. Jeigu nėra sudėtingų mazgų ir tarpai palikti pagal vatos plotį bei galite pasidaryti pats tada su vata. Turėkite omeny, kad šalta palėpė turi būti ventiliuojama, o virš vatos turi būti priešvėjinė apsauga. Jeigu stogo konstrukcija santvarinė - tada su putom.  Žiūrėti daugiau...

Sienos šiluminė varža turėtų gautis gera. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.05.01:2005 šilumos varžos reikalavimas gyvenamųjų pastatų sienoms R = 5. Šiluminė varža skaičiuojama pagal formulę R = d/λ (kur d – medžiagos storis metrais, λ –medžiagos šilumos laidumo koeficientas). Jūsų atveju R gali siekti apie 6,25 priklausomai nuo blokelių tipo, įrengimo kokybės ir pan.  Žiūrėti daugiau...

Difuzinė plėvelė dedama iš "šaltosios" šiltinimo pusės, o iš "šiltosios" garų izoliacinė plėvelė ir svarbu nesumaišyti vietomis. Jei palėpė neeksploatuojama ir nėra intensyvaus vėdinimo vatos dengti nereikia.  Žiūrėti daugiau...

Dėl vatos ekologiškumo galime atsakyti tik mūsų tiekiamai vatai Knauf Inuslation (rišiklis be fenolių ir formaldehidų, dažiklių ir t. t.) Jūsų atveju, manau, bėdos nebus, nes yra sumontuotos gipso plokštės, kurios tikrai sulaikys dulkes (jei dvigubas gipso sluoksnis, sandarumas dar didesnis).  Žiūrėti daugiau...

Šlaitinių stogų šiltinimo rekomendacijos: 1. Įrengiant šlaitinius stogus, būtina laikytis STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų. 2. Šlaitinių stogų vandens garų izoliaciją iš 200 mikronų storio polietileno plėvelės rekomenduojama įrengti tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių taip, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau kaip tris kartus plonesnis už išorinį (1:3). 3. Vandens garus izoliuojančiam sluoksniui naudojamų medžiagų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje...  Žiūrėti daugiau...

Ruloninė vata netinka dėti į sieną, nes ji per minkšta, ji tikrai sukris. Stoge taip pat. O lakštinę vatą tarp gegnių dėti nepatogu dėl nestandartinio atstumo tarp Jūsų gegnių. Išilgai lapo neužteks, o dedant skersai, lieka daug atliekų. Jei Jūs bandysite sudėti atliekas - gausis daug sujungimo siūlių - šilumos nuostoliai neišvengiami. Be to net lakštinė vata, laikui bėgant (per 3-4 metus), išlinksta per vidurį ir tarp gegnių ir vatos susidaro tarpeliai (kadangi vata neišsitempia, o nuo savo svorio išlinkus per centrą,...  Žiūrėti daugiau...

Tarp perdangos sijų akmens vatos plokštės turi būti įspraustos taip, kad patikimai prisiglaustų prie sijų šoninių paviršių bei užpildytų visą ertmę. Rekomenduojama, kad termozioliacinės plokštės matmenys būtų 1-2 % didesni nei atstumas tarp sijų vidinių paviršių. Ar siūlas išlaikys vatos svorį priklauso nuo: atstumo tarp sijų, akmens vatos storio bei tankio. Mažiausiai išlinks storesnės, didesnio tankio plokštės sumontuotos tarp dažniau išdėstytų sijų.  Žiūrėti daugiau...

Sandėliuojant akmens vatos gaminius ar konstrukcijoje atsiradusi drėgmė nedaro ilgalaikės įtakos akmens vatos eksploatacinėms bei izoliacinėms savybėms, išlieka nepakitę matmenys ir šilumos laidumas. Tačiau būtina sudaryti sąlygas atsiradusiai drėgmei pasišalinti. Išdžiuvus akmens vatai, šilumos izoliacija pilnai atliks savo funkciją konstrukcijoje.  Žiūrėti daugiau...

Taip, galima (ir net rekomenduojama) kitus sluoksnius kloti pakeičiant krytį, kad persidengtų mediniai elementai (dėl šiluminių tiltelių įtakos mažinimo). ROCKWOOL savo asortimente turi ruloninę vatą TOPROCK PREMIUM arba TOPROCK PLUS, kurios storis 100-200 mm. Dar nepamirškite įrengti ir garo izoliacinį sluoksnį, kuris montuojamas iš patalpų vidaus, t.y. "šiltosios" termoizoliacijos pusės.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinant perdangą iš viršaus sluoksniai išdėstomi tokia tvarka: - pirmiausiai ant pergangos klojama garų izoliacinė plėvelė (tam naudojama polietileno plėvelė ar aliuminizuotas popierius); - toliau klojama akmens vata (reikiamo storio plokštės arba dembliai); - pastogės perimetru įrengiama 1,2 m pločio apsauga nuo vėjo -klojant vėjo izoliacinės medžiagos (difuzinės plėvelės arba akmens vatos vėjo izoliacinės plokštės) sluoksnį.  Žiūrėti daugiau...

Palėpę geriausia šiltinti pučiama vata, pvz."LoftGuard" (JAV). Kadangi ji yra išpučiama iki 10-12kg/m3 tūrio masės, jos šiluminė varža yra 2 kartus geresnė, nei bet kurios kitos neišpustos vatos. Išpūstos vatos kaina yra 36 Eur/m3, o jos pirkti reikia 1,5-2 kartus mažesnį kiekį nei bet kurios kitos. Efektas-didelis, ekonomija-taip pat.  Žiūrėti daugiau...

Jei planuojate šiltinti medinį namą, tai akmens vata jam visiškai netinka, nes medis yra organinė medžiaga, o akmens vata-mineralinė. Be to akmens lakštais nepadengsite kokybiška rąstinės sienos, nes ji nebus lygi Kokybiškai apšiltinti rąstinį namą galima tik ekovata.Tam reikia sumontuot metalinį karkasą gipsui, atitraukiant jį nuo sienos, kad iki gipso liktų 6-8 cm ir tada užpučiama ekovata šlapiu būsu, taip ji idealiai užpildys visus sienos nelygumus.8 cm ekovatos varža yra 2,1.Galima palikti ir didesnį tarpą.  Žiūrėti daugiau...

Viskas priklauso nuo to koks yra vatos šilumos laidumo koeficiantas,kuo jis mažesnis tuo lėčiau šiluma išspinuliuos į lauką, taigi kuo mažesnis laidumo koeficiantas tuo ji brangesnė. Pagal kokybės ir kainos santykį sakyčiau yra geresnis ROCKWOOL nei Lenkiškas PAROC-as. Dar yra variantas KNAUF.  Žiūrėti daugiau...

Perdangos šiltinimui 25 cm vatos – tai jau optimalus apšiltinimo storis, bet jei norite papildomai apšiltinti, galite pilti spalius, bet kaip ir rašote atskirkite kvėpuojančia medžiaga. Jei palėpė gauna daug vėjo ir yra daug drėgmės, vatą rekomenduojama uždengti difuzine kvėpuojančia membrana.  Žiūrėti daugiau...

Klausimas "ar užtenka?" visada iššaukia klausimą atgal - "koks Jūsų tikslas?". Pagal lietuvišką statybų reglamentą, 21cm vatos sukurtų ~R-5,3 varza ir to, vėlgi pagal reglamentą, turėtų užtekti. Praktikoje yra kiek kitaip - jau ir Lietuvoje žmonės, statantys sau ir žadantys taupiai gyventi, stogus šiltina ~30cm sluoksniu, o Austrijoje ar Vokietijoje ir 40cm storiu, kreipiant ypatingą dėmesį ir į sluoksnio kokybę, besiūliškumą ir vienalytiškumą. Taigi, mano patarimas būtų pastogę šiltinti ~30cm storiu, ateityje taupant...  Žiūrėti daugiau...

Galimas toks sumuštinis: *Ant perdangos sijų tvirtinama 6mm OSB plokštė. Ši plokštė bus tvirtas mechaniškai statybų metu nepažeidžiama medžiaga (kas dažnai nutinka su plėvelėmis). Taip pat ant jos galima tvirtinti pvz ortakius ar lubas. *Purškiamas uždarų porų poliuretano sluoksnis 4-5 cm. Svarbiausia, kad šis sluoksnis suteiks sandarumo. Šiaip pati OSB plokštė pakankamai sandari, bet plokščių sandūros, o taip pat sienų ir plokščių sandūros būna probleminės. Uždarų porų poliuretaninės putos sulimpa gerai su...  Žiūrėti daugiau...

Ir Rockwool ir Paroc yra akmens vatos. Ir kuo puikiausiai tinka šiltinti tiek horizontalias, tiek vertikalias konstrukcijas. Geresnė bus ta, kurios šilumos laidumo koeficientas bus mažesnis (aišku atitinkamai ta vata bus brangesnė).  Žiūrėti daugiau...

Plėvelės nuimti nereikia. Plėvelė turi būti tarp vatos. Dabar Jums reikia tvirtinti tasus ir dėti vatą. Uždėjus tuos 10 cm vatos jokios papildomos plėvelės nereik. Aš rekomenduočiau dėti popierių kad vatos dulkės neelergizuotų ir montuoti apdailą. Dar geriau popierius dengtas aluminio folia. Svarbu, kad jau uždėta garinė plėvelė nebūtų pažeista ar subadyta. Jeigu joje yra bent keli menki pažeidimai, ji visiškai neatlieka savo funkcijos ir į vatą patenka garai.  Žiūrėti daugiau...

Kad suskaičiuoti vatos storį, kuris reikalingas naujai statomo namo norminei varžai 5 m2K/W pasiekti, reikia žinoti kokia bus fasado konstrukcija (tinkuojamas ar ventiliuojamas), bei naudojamos vatos šilumos laidumo koeficientą. Reikėtų orientuotis į ne mažiau kaip 15 cm vatos storį.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinimo derinys turėtų būti toks - (vardinu iš apačios) drožlių plokštė, poliet. plėvelė, akmens vata, difuzinė plėvelė arba priešvėjinė akmens vata. Vatą galima dėti tiek tarp sijų, tiek ant jų - dedant tarp sijų bus paprasčiau esant reikalui įsirengti patalpoje grindis. Ar užteks sijų skerspjūvio pasakyti yra per mažai informacijos - trūksta sijų ilgio.  Žiūrėti daugiau...

Akmens vata Technolite extra - 21.80 Eur/m³ Techninės savybės: Ilgis - 1200 mm Plotis - 565, 600 mm Storis - 50 mm; 100 mm Tankis - 30-38 kg/m³ Šilumos laidumas - 0.039λd W/m*C Garų pralaidumas, ne mažiau - 0,3 mg/(m·h·Pa) Vandens įgeriamumas - 1.5% Degumo klasifikacija A1  Žiūrėti daugiau...

Labai jau nepibrėžtai yra nusakyta konstrukcija, tikėtina, kad čia kalbama apie spalius, kurie yra išpilti ant horizontalaus palėpės paviršiaus. Jei planuojate vėliau įsirengti gyvenamas patalpas, jau dabar turite pagalvoti apie grindų konstrukciją: galbūt susidėti medinius grindų gulekšnius ir tuomet jų tarpus užpildyti PAROC extra akmens vatos plokštėmis iki tų gulekšnių viršaus. Jei manote vėliau gyventi, tai šis atskyrimas bus tarp šildimų patalpų ir praras savo paskirtį, nes temperatūriniai režimai bus tokie...  Žiūrėti daugiau...

Oro tarpas turi būti tarp išorinės apdailos ir priešvėjinio sluoknio pvz. priešvėjinės akmens vatos. Likusi vieta turi būti užpildoma universaliomis akmens vatos plokštėmis, o garo izoliacija įrengta iš vidinės pusės.  Žiūrėti daugiau...

Galima medinį namą šiltinti kieta vata STEICO protect, ji skirta tinkavimui, dekoratyvinių plytelių klijavimui, difuzinis koeficientas =5, masyvios medinės sienos ~30-50. Siena bus difuziškai atvira ir kvėpuojanti.  Žiūrėti daugiau...

Iš vidaus (kambario) į vatą patenka drėgmė, kuri per esančią plėvelę nepasišalina, todėl ji ir drėgsta. Garo izoliacinė plėvelė dedami tik iš vidinės pusės, kad per ją į vatą nepatektų kambaryje esanti drėgmė.  Žiūrėti daugiau...

Kadangi Ytong blokelių šilumos laidumo koef.0,095W/m*K, 30 cm blokelis sudarys varžą 3,158m² K / W. Tai tik pusė to, ko reikia šiltam namui. Siūlyčiau namą šiltinti žymiai pigesne ir patikima termoizoliacine medžiaga - polistireniniu putplasčiu, naudojant 15 cm storio plokštes Šilopor EPS 70 (varža 3,846) arba 12 cm pilkojo putplasčio Šilopor NEO (varža 3,75), tinkuojant silikoniniu tinku.  Žiūrėti daugiau...

Ypač Skandinavijoje, kur karkasiniai namai statomi dešimtmečiais, naudojama mineralinės vatos izoliacija. Atkreipkite dėmesį į šilumos laidumo koeficientą renkantis medžiagą šiltinimui, kuo šis rodiklis mažesnis, tuo mažiau išleidžiama šilumos į išorę, tai reiškia gaminio šiluminiai parametrai yra geresni. Renkantis izoliaciją karkasiniam namui, labai svarbu įsivertinti medžiagų pralaidumą vandens garams, kad konstrukcijos nepūtų. Mineralinė vata yra viena iš nedaugelio medžiagų, kuri puikiai praleidžia vandens...  Žiūrėti daugiau...

Medinių karkasinių pastatų šiltinimui yra skirtos Paroc eXtra plokštės, kurių plotis yra 565 mm. Naudojant jas karkase kurio žingsnis 600, o statramsčio plotis 50 mm vata apsispaudžia, nes ji yra 15 mm platesnė nei pats karkasas. Dėka trinties jėgų ji laikosi karkase ir jį pilnai užpildo. Kietą vatą įdėti taip, kad ji gerai priglustų prie karkaso elementų yra pakankamai sudėtinga. Jei sugebėsite ją įsprausti į karkasą taip kad laikytųsi ir nebūtų plyšių- galima naudoti ir kietą vatą.  Žiūrėti daugiau...

Teisingai, pagal termoizoliacijos gamintojo reikalavimus, apšiltinus karkasines sienas, mineralinės vatos dembliai ar plokštės nesusėda. Mineralinės vatos plokštės poliuretaniniais klijais neklijuojamos.  Žiūrėti daugiau...

Fasado šiltinimo medžiagos pasirinkimas priklauso nuo to, kiek pinigų galite išleisti. Brangiausias ir šilčiausias variantas - akmens vata (Isoroc, Paroc, Rockwoll), kaina - nuo ~70 Eur iki ~90 Eur už kubinį metrą. Pigesnis, tačiau taip pat labai šiltas variantas - Neoporas (pilkas fasadinis polistirenas). kaina - ~60 Eur. Pigiausias variantas - paprastas fasadinis polistirenas, jo kaina ~40 - 45 Eur už kubinį metrą. Vata - kvėpuoja. Polistirenas - ne. Dėl šiltinimo sistemos, siūlyčiau rinktis arba Kreisel, arba Caparol, bei papildomai...  Žiūrėti daugiau...

Taip, statybininkai teigdami, kad tai yra rekomendacinio pobūdžio reikalavimas, yra teisūs.  Žiūrėti daugiau...

Tokiu atveju šiltinant mineraline vata svarbu pasirinkti dekoratyvinį tinką su aukštu garų pralaidumu. Puikiai garus praleidžia mineralinis tinkas. Rekomenduojama pasikonsultuoti su pasirinktos fasado sertifikuotos sistemos tiekėju. Termoizoliacijos sluoksnio storį pagal norimą sienos šiluminę varžą, esamas medžiagų šilumines charakteristikas ir eksploatavimo sąlygas apskaičiuoja ir parenka namo projekto autorius - architektas.  Žiūrėti daugiau...

Laikui bėgant šio gaminio šiluminės ar nedegumo savybės nesikeičia ir išlieka tos pačios, tačiau reiktų patikrinti, ar plokščių storis liko tas pats, nes šie gaminiai yra pakuojami juos suspaudžiant apie 40 proc., todėl 5 metų buvimas pakuotėje galėjo įtakoti plokščių matmenis. Tik suardžius pakuotę po tam tikro laiko Jūs vizualiai galėsite tai įvertinti.  Žiūrėti daugiau...

Šiltinimo sistemai su akmens vata tinka ir mineralinis, ir silikoninis tinkas. Priežastis - geras garų laidumas. Tiesa, jei rinktis „kibirinį tinką", tai labiau šiuo požiūriu tiktų silikatinis tinkas, nes jo garų laidumas dar maždaug tris kartus geresnis nei silikoninio.Jei domina kitos savybės, pvz. atsparumas smūgiui, tai geriau rinktis silikoninį nei mineralinį.Taip pat svarbu, kad, pasirinkus mineralinį, nesiraukytų statybininkai. Nes jie nemėgsta mineralinio tinko (reikia dažyti), o ir išaugo Lietuvoje jau statybininkų...  Žiūrėti daugiau...

Šiuo atveju vata greičiausiai nekalta, kiek jos bedėsite efekto nepasieksite. Kaltas - nesandarumas. Kai nesandari garo izoliacinė plėvelė atsiranda įvairios problemos su kondensatu, vienas pavyzdžių https://www.ekspertai.lt/stogo_siltinimas/straipsniai/stogo_siltinimas_akmens_arba_mineraline_vata_kai_reikalavimai_pasieke_b_ir_a_klases , siūlymas sandarintis poliuretano putomis.  Žiūrėti daugiau...

Taip, galima stiklo ir akmens vata šiltinti vienu metu. Yra nemažai daugiasluoksnių konstrukcijų, kai abi mineralinės vatos rūšys (akmens ir stiklo) yra naudojamos kartu, nėra jokios neigiamos sąveikos.  Žiūrėti daugiau...

Jei namo konstrukcija yra karkasinė, tuomet ventiliuojamas oro tarpas yra reikalingas, be to tokiai konstrukcijai skirta pakankamai minkšta akmens vata SUPERROCK, todėl ant jos montuoti apdailos sluoksnio negalima. Dabartiniai energiniai pastatų reikalavimai reglamentuoja pastatams atitikti A energinę klasę. Mūsų skaičiavimais tam reikalinga 200 mm SUPERROCK akmens vata, naudojant priešvėjinę plėvelę. jei vėjo izoliacijai naudotumėte priešvėjinę akmens vatą VENTI MAX (30 mm), tuomet poreikis SUPERROCK vatos jūsų konstrukcijai...  Žiūrėti daugiau...

Akmens vata Steprock ND dėl savo struktūros yra skirta, būtent sulaikyti smūginį garsą. Ši vata yra didesnio tankio ir priskiriama kietai vatai, kadangi minkštos vatos yra skirtos sugerti orinį garsą. Daugiau informacijos apie šį gaminį rasite įmonės paskyroje https://www.ekspertai.lt/catalog/default/show/id/6509  Žiūrėti daugiau...

Jūsų pasirinkimas yra teisingas. Šiltinkite fasadines sienas 200 mm akmens vata ir ant viršaus dėkite 35 mm STEICO universal plokštę, kurios tarnaus kaip priešvėjinė, difuzinė ir šilumos izoliacinė plokštė. Jūsų atveju sienos sluoksniai turėtų atrodyti taip: 1. Vidaus apdaila; 2. Gipso kartono plokštės; 3. Karkasas su akmens vata (50 mm); 4. Garo izoliacija; 5. Keramikiniai blokeliai (250 mm); 6. Karkasas su akmens vata (200 mm); 7. STEICO universal plokštė (35 mm); 8. Karkasas su vėdinamu oro tarpu (50 mm); 9. Dailylentės....  Žiūrėti daugiau...

“Aptaisant sienas iš vidaus gipskartonio konstrukcija su karkasu, karkasą galima užpildyti mineraline vata. Toks patalpų šiltinimo būdas yra rizikingas, kai siekiama didelio energinio efektyvumo ir šiltinant montuojamas didelio storio mineralinės vatos sluoksnis. Tokiu atveju ant sienos paviršiaus gali susidarytu rasos taškas, kuris įtakoja kondensato susidarymą ir ilgainiui atsiranda tikimybė, kad įsimes pelėsis. Didesniuose projektuose, kad išvengti tokių pasekmių yra atliekamas, taip vadinamas higroterminis modeliavimo tyrimas....  Žiūrėti daugiau...

Jokio papildomo poreikio iš apačios tvirtinti akmens vatą nereikia - juo labiau kad iš apačios dar bruseliais tvirtinsite ir garo plėvelę.  Žiūrėti daugiau...

Karkasinių namų gamyboje naudojama vata, kadangi būdama pakankamai minkšta ji susispaudžia nepalikdama plyšių, taip užkirsdama kelią susidaryti šalčio tiltams. Skandinavijoje, kur karkasinių namų gamyba yra itin paplitusi, tokio tipo konstrukcijoms naudojama tik akmens vata.  Žiūrėti daugiau...

Kas geriau ar klijuoti ar dėti į profilius vatą, kad geriau garsą sugertu negaliu pasakyti, tačiau vienu ar kitu atveju lemia ne tai, kaip ta vata pritvirtinta, o vertėtų atkreipti dėmesį koks yra tos vatos tankis. Kuo didesnis vatos tankis tuo geriau sugers garsą. Jis gali būti kaip pvz. 35 kg/m3 pas mus yra vata, kuri turi tankį 60 kg/m3 ir ši vata sugeria 0,95 NRC, man atrodo į tai jums reiktų atkreipti dėmesį.  Žiūrėti daugiau...

Mediniams sodo namukams geriausia rinktis būtų mineralinę vatą, kurią nuarmavus būtų galima dengti dekoratyviniu tinku.  Žiūrėti daugiau...

Viskas priklauso nuo gamintojo/tiekėjo rekomendacijų, nes jei vėjo izoliacinės plokštės su paviršiaus padengimu tai būna, kad gamintojai rekomenduoja siūles klijuoti lipnia juosta. O jei nėra dangos - tai nereikia ir juostų, tiesiog montavimo metu plokštės maksimaliai privalo būti suglaustos viena prie kitos.  Žiūrėti daugiau...

Norint atitikti esamus energinio naudingumo reikalavimus, tokio akmens vatos šiltinimo sluoksnio tiek sienoms, tiek stogui nepakanka. Tad šiltinimo sluoksnio pakankamumą derėtų įsivertinti per praktinę prizmę - ar namie pakankamai šilta ir ar sąskaitos už šildymą jus tenkina. Tuometiniais, statybos metų, reikalavimais tai galbūt ir buvo pakankamas šiltinimo sluoksnis.  Žiūrėti daugiau...

Apšiltinimo storis priklauso nuo to į kokią energinio efektyvumo klasę taikote? Renovacijai pakanka užtikrinti energinio efektyvumo klasę B, tokiu atveju jums reikėtų 150 mm storio gaminio FRONTROCK SUPER. Tolygiai didinant energinio efektyvumo klasę storis didėja taip pat: A - 190 mm A+ - 230 mm A++ - 270 mm Naudojant gaminį FRONTROCK PLUS: B - 140 mm A - 180 mm A+ - 220 mm A++ - 260 mm  Žiūrėti daugiau...

Apgailestauju, tačiau nėra tokių medžiagų, kurių šilumos laidumas būtų 0. Todėl siekiant mažiausio šilumos nutekėjimo tenka rinktis iš tų šilumą izoliuojančių medžiagų, kurių šilumos laidumo koeficientas yra mažiausias, t.y. artimesnis 0. Ir dar nepamirškite, kad šilumos laidumas didėja kylant temperatūrai.  Žiūrėti daugiau...

Tarp perdengimo laikančiųjų sijų (balkių) ar kitose panašiose atitvarų vietose galima kloti: statybinį popierių, geotekstilę ar agroplėvelę, kadangi tai tiesiog skiriamasis sluoksnis ir jam specifinių reikalavimų nekeliama.  Žiūrėti daugiau...

Kadangi kaip sakote, tarpai tarp gegnių yra skirtingi, vienareikšmiškai rekomenduojame šlaitinio stogo šiltinimui naudoti akmens vatą dembliuose. Iš ROCKWOOL asortimento galite pasirinkti TOPROCK PREMIUM (0,035 W/mK), TOPROCK PLUS (0,037 W/mK) arba ROCKROLL (0,044W/mK). Šilumos laidumo koeficientas dažniausiai siejasi tiesiogiai su gaminio tankiu, todėl ir kainų lygis yra proporcingas tam.  Žiūrėti daugiau...

Tinkuojamam fasadui siūlome rinktis ROCKWOOL akmens vatos plokštes FRONTROCK PLUS, kurios pasižymi labai geromis šilumą izoliuojančiomis savybėmis (šilumos laidumo koeficientas 0,035). O šios plokštės gali būti net ir iki 30 cm storio. Paprastai šiltinimo sistemos su tinko apdaila šiltinamos vienu sluoksniu, šilumą namuose lemia ne sluoksnių skaičius, tačiau šilumos izoliacijos bendras storis. Visiškai nesvarbu ar plokštės klijuojamos vienu ar keliais sluoksniais - vis tiek yra būtina jas patikimai suglausti kraštinėmis...  Žiūrėti daugiau...