FINNFOAM ekspertų komentarai

Pamato bloką reiktų apšiltinti giliau. Geriausia, kai pamato blokas apšiltintas iš abiejų pusių ir iš apačios. Norint pasiekti pastato A energinio naudingumo klasę naudojant Finnfoam ekstrudinio polistireno F-300 plokštes, geriausia pamatą šiltinti iš išorės 15 cm, iš vidinės pusės 10 cm ir iš apačios 10 cm.

Perdengimo šiltinimui siūlau naudoti poliuretano plokštes FF-PIR. Naudojant šias plokštes, jokių papildomų plėvelių naudoti nebereikia.

Frezuotas nuo nefrezuoto neoporo skiriasi tik savo kraštinėmis. Skiriasi tik jų panaudojimo sritis. Ten, kur nereikalingas ypatingas siūlių sandarumas naudojamas nefrezuotas neoporas. Pavyzdžiui, tinkuojamam fasadui ar plokščiam stogui geriau naudoti frezuotą neoporą, nes frezuotos kraštinės palengviną montavimo darbus. Šiluminės savybės nuo frezavimo nekinta.

Taip, yra. FF-PIR AL plokštės yra skirtos ventiliuojamiems fasadams ir kitoms vėdinamoms konstrukcijoms (šlaitiniai stogai, trisluoksnės mūro sienos ir t.t.).

PIR plokštes galima derinti su kitomis medžiagomis. Pvz., karkasinėse sienose, kaip garso izoliaciją galima kartu su FF-PIR naudoti ploną mineralinės vatos sluoksnį.
Kiekvienu atveju reikėtų pasikonsultuoti su PIR šilumos izoliacijos gamintoju.

PIR plokštės pasižymi geresniu šilumos laidumo koeficientu. Pvz., FF-PIR šilumos laidumo koeficientas yra 0,022 W/mK, tuo tarpu FF-EPS - 0,031 W/mK. Tačiau tai yra dvi skirtingos medžiagos, kurių pritaikymas šiek tiek skiriasi. FF-PIR netinka tinkuojamam fasadui, kitaip nei EPS. Bet naudojant FF-PIR šilumos izoliaciją vėdinamam (pakabinamam) arba trisluoksnio mūro fasade, galima žymiai sumažinti sienos storį. Negalima drąsiai teigti, kad kažkuri šilumos izoliacija yra geresnė už kitas. Renkantis šilumos izoliacinę medžiagą konkrečiai konstrukcijai, reikia pasidomėti ir įvertinti, ar pasirinkta izoliacija tikrai yra tinkamiausia tai konstrukcijai. Visos izoliacinės medžiagos yra geros, jeigu naudojamos pagal paskirtį.

Ant ekstruzinio polistireno (XPS) tiesiai klijuoti grindų plyteles nerekomenduotina. Paprastai virš paklotų XPS plokščių yra padaromas išlyginamasis smėlio-cemento skiedinys (60-100 mm storio) ir prie jo klijuojamos plytelės. Kai kuriais atvejais galima ant XPS plokščių dėti orientuotų skiedrų plokštę OSB, paklotą ir įrengti medines grindis.

Rekomenduojame pamatus šiltinti ekstruziniu polistirenu (XPS).
Pamatai saugos šilumą tik tada, kai termoizoliacinė medžiaga visą eksploatavimo laikotarpį išliks sausa. Net ir nedidelis drėgmės kiekis patekęs į izoliacinę medžiagą, sušalęs (o vanduo šaldamas plečiasi), ardo izoliacinės medžiagos struktūra, jeigu ji nėra uždara ir sandari visoje plokštėje, o sudaryta iš sulipintų burbuliukų ar pluoštinės medžiagos. Izoliacinėms medžiagoms, naudojamoms pamatams izoliuoti, svarbiausias parametras yra jų atsparumas šalčiui. Jis nustatomas matuojant drėgmės įgertį po 300 šaldymo ir šildymo ciklų (EN12091). Tik įvertinus šio testo rezultatus galima pasirinkti pamatų izoliacines medžiagas.
Naudojant ekstruzinio polistireno plokštes pamatų šiltinimui, jokių papildomų plėvelių naudoti nereikia. Plokštės veikia ir kaip hidroizoliacija, nes neįgeria drėgmės.
Klijuojant XPS plokštes prie pamato, rekomenduojama naudoti šaltus bituminius klijus be tirpiklių, poliuretaninius (PU) klijus arba cementinio pagrindo klijus, pagal gamintojų rekomendacijas.

Norint pagerinti pastato termoizoliacines savybes, būtina izoliuoti pamatus ir įrengti gerą hidroizoliaciją. Tinkamai apšiltinti pamatai ir cokolis ne tik gerai sulaiko šilumą, bet ir pagerina konstrukcijų būklę - jose nesikaupia drėgmė, jų neardo šaltis. Grunte visada yra aukštas drėgmės lygis, todėl termoizoliacinis sluoksnis turi būti įrengtas iš itin drėgmei atsparių medžiagų. Izoliacinėms medžiagoms, naudojamoms pamatams izoliuoti, svarbiausias parametras yra jų atsparumas šalčiui. Jis nustatomas matuojant drėgmės įgertį po 300 šaldymo ir šildymo ciklų (EN12091). Tik įvertinus šio testo rezultatus galima pasirinkti pamatų izoliacines medžiagas. Net ir nedidelis drėgmės kiekis patekęs į izoliacinę medžiagą, sušalęs (o vanduo šaldamas plečiasi), ardo izoliacinės medžiagos struktūra, jeigu ji nėra uždara ir sandari visoje plokštėje. Tokiais atvejais rekomenduojame naudoti ypač stiprią, vandens neįgeriančią (drėgmės įgertis po 300 šildymo-šaldymo ciklų yra ne daugiau 1%) medžiagą Finnfoam XPS.

Siūlytume Jums naudoti poliuretano plokštes. Jos garantuoja: • Mažesnes apkrovas konstrukcijoms; • Šilumos laidumą dvigubai mažesnį nei polistirolo ir vatos; • Atitikimą Europos sąjungos keliamiems aukščiausio lygio standartams; • Ženkliai patikimesnį apšiltinimą lyginant su kitomis apšiltinimo medžiagomis; • Kaštų sumažinimą, nes nebereikia papildomai apšiltinti vamzdžių bei rezervuarų; • Jokios kondensato susidarymo galimybės.

Polistirenas po rostverko apačia labiausiai reikalingas tuomet, kai paviršiuje slūgso molingi gruntai, jis žiemos periodu apsaugo nuo pamatų iškilnojimo. O tam, kad namo cokolinė dalis būtų paprasčiausiai apšiltinta, galimi įvairūs sprendimai, priklausantys nuo išorės sienų konstruktyvo ir nebūtinai polistireno pakišimas po pačiu rostverku yra vienintelis būdas. Jeigu žemės paviršiuje labiau vyrauja smėliniai gruntai, tai specialiai kišti polistireną po rostverkais yra nebūtina, nors dabartiniu metu polistirenas po rostverku kaip ir įprastas dalykas.

Lietuvoje gaminamo putų polisterolo EPS - 70, 5 cm storio šiluminė varža - 1,25. Jūsų atveju, 15 cm storio polistirolo varža gausis 3,75. Pirkėjo teisė rinktis, ar pirkti Lietuvoje sertifikuotą ir sertifikavimo įstaigų kontroliuojamo gamintojo gaminamą putų polistirolą, ar rinktis gaminius, pagamintus Lenkijos garažėliuose su laboratorijos pažymomis.

Atsakant į šį klausimą, reikėtų matyti namo sienų konstruktyvą iki pat pamatų bei išsiaiškinti, kas yra vadinama pamatu. Pačių pamatų šiltinti tikrai nereikia, tačiau, jeigu pamatu vadinama namo cokolinė dalis, tai ją apšiltinti būtina. Kaip tai geriau padaryti, priklauso nuo bendro išorės sienų sprendimo. Tai gali būti daroma tiek iš cokolinės dalies išorės, tiek ir iš jos vidinės pusės, nelygu koks yra priimtas išorės sienų ir jų sujungimo su namo cokoline dalimi sprendimas. Kai namo cokolinė dalis mažai įgilinta, tai tam, kad sumažinti šalčio veržimąsi gruntu po išorės sienomis, kartais tenka šilumos izoliacines medžiagas dėti net po namą juosiančiomis nuogrindomis. Ir tai gana efektyvi priemonė.