Kuo skiriasi frezuotas ir nefrezuotas neoporas

Noriu atkreipti dėmesį, kad gamintojai, išrašydami sąskaitas frezuotam putplasčiui, patyria nuostolius, nes į gaminio kubatūrą įskaito mažesnius gaminio išmatavimus, bet prisitaiko prie klientų pageidavimų. Apie 80 proc. fasadinio putplasčio frezuojama.
Pakilus reikalavimams energetiškai efektyviems namams, fasadai šiltinami 20 - 30 cm storio plokštėmis. Kiekviena plokštė turi savo išmatavimų tolerancines ribas, nelygios sienos, nekokybiškas statybininkų darbas - šios priežastys sudaro prielaidas atsirasti tarpams tarp plokščių. Jei 10 - 15 cm gylio plyšius galima užpurkšti putomis, tai 25 cm gylio plyšį užpildyti sunku. Frezavimas palengvina šią problemą, siena apšiltinama tolygiau, sandariau.

Frezuotas lapo briaunose turi "puse špunto" jungtį. Taip EPS lapai dalinai persidengia ir nėra atvirų sujungimų iki laikančio mūro. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad nuo 250mm ir storiau, frezuotas ar ne polistirolas nebesvarbu, nes sujungimų įtaka labai maža. Be to statybininkai įprastai tarpus sandarina besiplečiančiomis putomis.

Frezuotas nuo nefrezuoto neoporo skiriasi tik savo kraštinėmis. Skiriasi tik jų panaudojimo sritis. Ten, kur nereikalingas ypatingas siūlių sandarumas naudojamas nefrezuotas neoporas. Pavyzdžiui, tinkuojamam fasadui ar plokščiam stogui geriau naudoti frezuotą neoporą, nes frezuotos kraštinės palengviną montavimo darbus. Šiluminės savybės nuo frezavimo nekinta.

Aš manau galima pasiskaičiuoti ir ten, kur lygūs plotai naudoti frezuotą, nes jis persidengia (nebent ne sau namą statot), o pjaustymui naudokit nefrezuotą. Ir tai neaišku ką sutaupysite.