Požeminiai garaže drėksta sienos

Druskų surišimas ir mechaninis pašalinimas

Sluoksnio pašalinimas: Būtina visiškai nukalti visą atsisluoksniavusį, druskų prisigėrusį tinką ir pažeistą betoną iki tvirto pagrindo (bent 0,5–1 m aukščiau matomų pažeidimų ribos).

Cheminis neutralizavimas: Paviršių būtina nuvalyti specialiais druskų neutralizatoriais . Jei druskos nebus chemiškai surištos ar pašalintos, nauja danga vėl suirs.

Remontas naudojant specialius restauravimo (garuojančius) tinkus

Vietoj įprastų sandarių cementinių ar kristalinių tinkų reikia naudoti porėtus, kapiliariniu būdu garuojančius restauravimo tinkus skirtus paveldo pastatams.

Kaip tai veikia: Šie tinkai yra itin laidūs garams, bet sulaiko skystą vandenį. Druska kristalizuojasi ne ant paviršiaus ir neardo dangos iš apačios, o saugiai kaupiasi pačioje tinko porų struktūroje, nesugadinant estetinio vaizdo ir neatšokant nuo sienos ilgesnį laiką.

Neigiamo slėgio hidroizoliacijos sistema

Jei vanduo skverbiasi per sienas veikiamas neigiamo slėgio (iš išorės į vidų):

Naudojamos specialios kristalizuojančios arba osmosinės hidroizoliacinės priemonės, kurios prasiskverbia giliai į betono kapiliarus ir užaugina kristalus pačioje betono masėje, o ne tik sukuria plėvelę ant viršaus.

Pavyzdys: Penetron sistema (penetruojanti hidroizoliacija), kuri veikia esant neigiamam vandens slėgiui. Svarbu: pagrindas turi būti idealiai paruoštas pagal gamintojo instrukcijas.

Vėdinimas ir drėgmės šalinimas

Jei garažas yra požeminis, kapiliarinės drėgmės iš sienų visiškai panaikinti iš vidaus be išorinės izoliacijos dažnai nepavyksta – galima tik valdyti pasekmes.

Būtina įdiegti priverstinę patikimą vėdinimo sistemą su rekuperacija arba galingą kondensacinį oro sausintuvą, valdomą pagal drėgmės lygį. Sumažinus santykinę oro drėgmę patalpoje, sumažėja ir kapiliarinio kėlimo intensyvumas.

Kritinė pastaba

Bet kokie vidiniai remontai duos tik laikiną efektą (nuo kelių mėnesių iki kelerių metų), jei konstrukcijoje nuolat randasi didelis gruntinio vandens kiekis. Vienintelis ilgalaikis kelias – agresyvus vandens drenavimas išorėje arba injekcinė hidroizoliacija (gręžinių perimetrinis vertikalus arba horizontalus gelžbetonio/mūro prisotinimas hidrofobiniais geliais ar dervomis iš vidaus per visą sienos storį), kuri sukuria cheminę užtvarą vandeniui kilti aukštyn.

Prieš imantis bet kokių cheminių ar statybinių priemonių, būtina tiksliai nustatyti vandens atsiradimo šaltinį ir pobūdį, nes neteisingai diagnozavus problemą pinigai bus paleisti vėjais.

Kadangi išorinė siena yra neprieinama kasimui, diagnostika turi būti atliekama vertinant vandens pasirodymo dinamiką ir vietą iš vidaus:
1. Laiko ir oro sąlygų koreliacija (Kada drėksta?)

Po liūčių ar pavasario polių: Jei vanduo pasirodo praėjus kelioms valandoms ar dienoms po stipraus lietaus, o sausu periodu siena džiūsta – šaltinis yra paviršinis vanduo. Tai reiškia, kad lietaus ar tirpstančio sniego vanduo subėga prie pastato, randa nesandarumus viršutinėje pamatų dalyje arba per nesandarią nuogrindą / aplinkinį gruntą ir subėga į vidų.

Nuolatinė drėgmė (nepriklausomai nuo oro): Jei siena šlapia ar druskinga nuolat, o rudenį/pavasarį situacija tik pablogėja – šaltinis yra gruntinis vanduo ir pastovus hidrostatinis slėgis iš šalia esančio horizonto.

2. Tiksli vandens skverbimosi vieta (Kur bėga?)

Sienos ir grindų sandūra (perimetras): Tai silpniausia bet kurių požeminių patalpų vieta. Jei drėgmė ar vanduo pasirodo ten, kur siena jungiasi su grindų plokšte, tai dažniausiai rodo gruntinio vandens slėgį arba nesandarią horizontalios/vertikalios hidroizoliacijos sandūrą.

Lokalios srovės, plyšiai ar technologinės angos: Jei vanduo bėga per konkrečius plyšius, betonavimo siūles arba vietas, kur buvo likę klojinių elementai (tarpinės, varžtai) – problema yra vietiniai konstrukcijos defektai, kuriuos galima sustabdyti greitai kietėjančiais hidrauliniais cementais arba injekcijomis.

Tolygus drėgnumas ir druskų išsiskyrimas per visą plokštumą: Klasikinis kapiliarinės drėgmės požeminis reiškinys, kai betonas kaip kempinė geria drėgmę iš grunto per visą plotą.

3. Diagnostinis testas

Prieš dedant naujus tinkus ar hidroizoliaciją, rekomenduojama ant šlapios vietos užkliuoti sandarią polietileno plėvelę (kraštus priklijuoti lipnia juosta).

Jei po paros po plėvele kaupiasi vandens lašai – drėgmė eina iš pačios sienos (kapiliarinis/gruntinis vanduo).

Jei vanduo kaupiasi ant plėvelės išorinės pusės – problema yra patalpos vidinė kondensacija (aukšta oro drėgmė ir šaltos sienos), o ne tiesioginis vandens skverbimasis iš išorės.

Xypex danga efektyviai sandarina betoną 20-30cm storiu nuo užtepto paviršiaus, todėl tai gali būti sprendimas. Betonas sutankinamas tiek kad į jį negali įsiskverbti vanduo, bet išlieka kvėpuojantis, todėl betonas gali išdžiūti.
Apie naudojimą rasite mūsų tinklapyje. Išsamiau papasakosime perkant.