Kiek rekuperatorius sunaudoja elektros energijos

Yra viena paprasta formulė, pagal kurią galite su nedidele paklaida paskaičiuoti, kiek kainuos vėdinimo įrenginio eksploatacija:
Q=V x delta t x 0,34
kur
Q - galia W (žemiau bus daugiau informacijos)
V - oro kiekis kubiniais metrais per valandą, m3/h
delta t - temperatūrų skirtumas, 'C
0,34 - pastovi dedamoji, kuri sudaryta iš oro tankio (1,2), savitosios оro šilumos talpa (0,24) ir koeficiento kcal konvertavimui i W (1,163). Padauginkite šiuos tris skaičius ir gausite apie 0,34.

Pavyzdys:
Jūsų namui suprojektuotas oro kiekis vėdinimui yra 250 m3/h (tai yra "V").
Vidutinė metinė (ne šildymo sezono) lauko oro temperatūra Lietuvoje yra apie 6 laipsnius pagal Celsijų. Tai reiškia, kad norint į patalpas tiekti 20 laipsnių temperatūrą lauko orą reikia pašildyti 14 laipsnių (tai yra "delta t"). Specialiai paėmiau vid. metinę temperatūrą, kad galėtume paskaičiuoti metines išlaidas vėdinimui.

Dabar sudedame visus skaičius i formulę:
Q=V x delta t x 0,34
Q=250 x 14 x 0,34 = 1190 W - šitas skaičius rodo, kad esant projektiniam oro kiekiui 250 m3/h ir norint jį pašildyti iki 20C, reikia sunaudoti 1,19 kW energijos.

Tačiau reikia nepamiršti, kad mes naudosime "rekuperatorių", kuris grąžina didelę dalį energijos. Tam, kad tiksliai žinotume, koks yra rekuperatoriaus efektyvumas, reikia pažiūrėti, ką deklaruoja gamintojas. Pavyzdžiui, tam tikro gamintojo rotacinio rekuperatoriaus efektyvumas yra apie 85 %. S
Skaičiuojame toliau:

Qrekup = Q x rekuperatoriaus naudingumas;
Qrekup = 1190 x 0,85 = 1011 W - tai yra sutaupytas energijos kiekis
Qporeikis = Q - Qrekup;
Qporekis = 1190 - 1011 = 179 W - prarastas energijos kiekis (tie patys 15 %).

Kaip matome, sutaupome tikrai daug.
Norint sužinoti metines išlaidas vėdinimui skaičiuojame toliau:

Qsum = Qporeikis x 365 x Tveikimas;
Qsum - metinis energijos kiekis Wh reikalingas oro pašildymui iki 20C;
Qporeikis - prarastas šilumos kiekis (mūsų atveju 179 W);
Tveikimas - rekuperatoriaus veikimas valandomis per parą. Sakykime, kad projektinį oro kiekį naudosime 12 valandų per parą, 365 - dienų skaičius per metus.

Qsum = 179 x 365 x 12 = 784020 Wh arba 784 kWh

784 iš 12 daliname (mėnesių kiekis metuose) ir gauname, kad naudojant rekuperatorių oro pašildymui per mėnesį vidutinškai reikės apie 65 kWh. Tai yra vidutinis skaičius, kuris žiemą išauga, o vasarą sumažėja.

Svarbiausia nepamiršti elektros energijos kiekio ventiliatorių darbui. Šiuos skaičius irgi deklaruoja gamintojas. Imame to paties gamintojo duomenis ir turime, kad ventiliatoriai sunaudoja 56 W.

Mėnesio elektros energijos sunaudojimas varikliams:
56 x 12 x 30 = 20160 Wh arba 20 kWh.

Sudedame variklių elektros suvartojimą ir energijos kiekį prarastam šilumos kiekiui:
65 + 20 = 85 kWh
Dauginame iš elektros energijos kWh kainos ir gauname vid. mėnesio sąnaudas.
Tai yra apie 12-15 eurų. Tikrai nedidelis ir nebauginantis skaičius. Pasikartosiu, kad tai yra vienas iš atvejų. Galite skaičiuoti sąnaudas keisdami oro kiekius, valandų skaičių, temperatūras, efektyvumus ir t. t.

Lietuvos klimato sąlygoms visiems rekuperatoriams reikalingas papildomas oro pašildymas - net jeigu rekuperatoriaus šilumokaitis ir gali dirbti esant minusinei temperatūrai. Geresnių rekuperatorių efektyvumas yra 80%. Tai reiškia, kad šilumokaityje nuo -20 temperatūra pakeliama iki +12. Tokios temperatūros į kambarį tiekiamas oras neatitiks komforto reikalavimų ir jį vis tiek reikės pašildyti iki + 18-19 C. Reziumuojant, kuo aukštesnis rekuperatorių šilumokaičių efektyvumas - tuo mažiau elektros ar kitos energijos reikės papildomam oro pašildymui.

Rekuperatoriaus paduodamo oro temperatūra priklauso ne tik nuo patalpos bei lauko temperatūros, bet ir nuo oro drėgnumo, rekuperatoriaus tipo bei modelio, taip pat nuo oro greičio rekuperatoriuje. Ypač tai priklauso nuo patalpos oro drėgnumo: kuo žemesnė oro temperatūra lauke, tuo mažiau jame drėgmės. Jei minusinės temperatūros orą pašildytume iki kambario temperatūros (pvz. plokštelinio rekuperatoriaus pagalba), tai jo drėgnumas sieks vos 10%. Tam, kad būtų pakeltas oro drėgnumas, bent iki 45%, teks įjungti virduliuką ir išgarinti ~6,5 g vandens į kiekvieną kubinį metrą oro. 20 m2 kambario drėkinimui naudosite ~0.3 kW per valandą. Žinoma, jei rekuperatorius ištraukia iš kambario tokio drėgnumo orą, tai paduodamo oro jis pašildo ~40% daugiau (lyginant su 10% drėgnumo oru). Jei šnekėtume apie idealias sąlygas, kai naudojamas rotorinis rekuperatorius, palaikantis patalpoje 45% drėgmę, tai prie +20/-20ºC paduodamo oro temperatūra bus apie +12ºC. Temperatūrinis naudingumo koeficientas būtu 79%. Tačiau, jei paleistume tokį įrenginį perpus mažesniu greičiu, rekuperacijos koeficientas išaugtų iki 86%. Vėdinimo įrenginys šilumos rekuperacijai elektros energijos nenaudoja, tačiau turi du ventiliatorius oro padavimui bei ištraukimui. Ventiliatorių elektros sąnaudos priklauso nuo našumo bei variklio tipo. Pavyzdžiui, 400 m3/h našumo Amalvos gamybos rekuperatoriaus EC tipo variklis naudoja 79 Wt, įprastas AC tipo - 135 Wt (palyginimui: šio rekuperatoriaus šilumos grąža prie -23/+20ºC yra 4,6kW).

Rekuperatorių techniniai parametrai yra skirtingi, tai priklauso nuo gamintojų ir rekuperatoriaus tipo. Pateikiu Komfovent Domekt-R-400
1. Ventiliatoriaus pavaros elektrinė įėjimo galia esant didžiausiam srautui, W 71
2. Šilumos atgavimo šiluminis naudingumas 86%
3. Jei patalpos temperatūra +22 C, santykinė drėgmė 20%, o lauke -15, tai prasikeičiant orui neįjungus šildytuvo gražinama +16,1 C
Labai patogus ir efektyviai veikiantis įrenginukas