Rekuperatoriaus su šilumos siurbliu privalumai

Kiek supratau, norėjote paklausti apie rekuperatoriuje sumontuotą kanalinį šildytuvą/aušintuvą, prijungta prie šilumos siurblio?
Toks daiktas, tikrai, tik atstoja papildimą elektrinį šildytuvą ir jo funkcija yra - tik šiek-tiek pašildyti tiekiamą į patalpas orą. Aišku, šilumos siurblys tai daro 3 kartus ekonomiškiau, nei elektros tenas, tačiau iš kitos pusės jo kaina yra tokia, kad tikrai neatsipirks per tas trumpas akimirkas, kai rekuperatoriuje prireikia papildomo šildymo.
Kadangi rekuperatorius realiame režime grąžina tik ~80 % šilumos, gaunasi taip, kad kompensuoti likusią dalį šilumos turi namo šildymo sistemą, po to, kai šviežias oras patenka į patalpas ir susimaišo su ten esančiu šiltesniu oru. Jei mes kalbame apie pereinamąjį laikotarpį, kai šildymo sistemą dėl kažkokių sumetimų dar nėra įjungta, bet jau yra šaltoka ir patalpose trūksta natūraliai išskiriamos šilumos (nuo žmonių, saulės, apšvietimo, buitinių elektros prietaisų), tai galima šnekėti apie tai, kad vėdinimas šiek tiek vėsina patalpas, kai to visai nereikia. Tuomet patartina įjungti rekuperatoriaus papildomą šildytuvą, tam kad tiekti į patalpas šiltesnį orą. Jei nustatyta tiekiamo oro temperatūra aukštesnė už kambario, rekuperatoriaus šildytuvas gali net šiek tiek pašildyti patalpas. Tačiau rekuperatorius turi per mažą oro debitą tam, kad šildymo efektas būtų juntamas. Pavyzdžiui, nustačius maksimalai leistina paduodamo oro temperatūrą, 400m3/h našumo rekuperatorius tieks tik 0.5-0.8 kW papildomos šilumos, proporcingai padalintos visoms namo patalpoms.

Kai įjungiama pagrindinė namo šildymo sistema, rekuperatoriaus šildytuvą patartina išjungti. Vienas dalykas - pagrindinė šildymo sistema, paprastai, šildo kur kas ekonomiškiau nei rekuperatoriaus papildomas šildytuvas. Antras momentas liečia sistemos reguliavimą. Negalima daryti taip, kad 2 skirtingos sistemos stengsis palaikyti patalpos temperatūrą nežiūrint viena į kitą. Geriausia, kai už šildymą atsako tik viena sistema. Kai reikia - įsijungia ir pašildo. Kai pasidaro per karšta - ji atsijungia, o vėdinimas po truputį sumažina temperatūrą iki norimos.

Vasarą papildomas aušintuvas, sumontuotas rekuperatoriuje, gali duoti kiek daugiau naudos. Visgi jis gali dirbti kur kas daugiau dienų, nei trunka pereinamasis laikotarpis prieš šildymo įjungimą. Tačiau dėl labai mažos galios vėsinimo efektas bus vos pastebimas. Geriau įrenginėti name kompleksinę šildymo-kondicionavimo-vėdinimo sistemą, kuri savyje turi ir kanalinį kondicionierių (šilumos siurblį) kambariams ir rekuperatorių ištraukimui iš sanmazgų, virtuvės ir t. t.