Rekuperatorius A+ klasės name

A+ klasės namuose siūlome rinktis tik priešpriešinių oro srautų rekuperatorius. Tai yra efektyviausia ir tyliausia įranga. Galime pasiūlyti aukštų techninių specifikacijų įrenginius Atrea Duplex.

Jei tikrai pageidaujate rekuperacinės vėdinimo sistemos A klasės skydiniame name, tuomet siūlytume priešpriešinių srautų vėdinimo įrenginį. Tačiau manau, jog nedidelės kvadratūros būstui, rekuperacinė vėdinimo sistema nėra optimaliausias sprendimas. Tad jei įdomu, galime pasiūlyti ir alternatyvią vėdinimo sistemą.

Kiekvienas „montuotojas“ jums pasiūlys savo „mėgstamą“ rekuperatoriaus modelį. Paprastai tai vyksta taip. Rekomenduoju susirasti organizaciją ar amatininką, kuriuo galite pasitikėti. :)

Rekuperatoriaus parinkimo procesas vyksta taip: pirma aptariama kokios apykaitos nori užsakovas - ar užtenka tik užtikrinti minimalius reikalavimus pagal higienos normas, ar pageidautina turėti kur kas švaresnį orą. Toliau, pagal šios principus apskaičiuojama kokia apykaita turėtų būti kiekvienoje patalpoje. (Arba - gali būti parenkama pagal išsiskyrimų kiekį, pvz. baseine - pagal vandens išsiskyrimus, svetainėje - pagal maksimalų žm. skaičių, jei užsakovas nori, kad vėdinimo sistema susitvarkytų ir pobūvio metu. Analogiškai - vaikų kambariuose, jei manoma, kad ten dažnai rinksis svečiai). Susumavus oro poreikius, parenkamas rekuperatoriaus modelis, kuris galėtų tos poreikius patenkinti.

Kas liečia rekuperatoriaus tipą, tai čia nėra daug pasirinkimo. Mūsų klimate tinka tik toks modelis, kuris moka gražinti drėgmė ir gali, be jokiu priešužšaliminės apsaugos gudrybių dirbti prie neigiamų temperatūrų. Kai rekuperatorius nemoka gražinti drėgmės, ta drėgmę oras bando atgauti jau kambariuose, traukiant ją iš visko be išimties - pradedant nuo sienų bei baldų ir baigiant gėlių vazonais ir žmonių oda. Kai pastebi, kad oras per sausas, žmonės bėga į Senukus pirkti virdulius-drėkintuvus ir bando bent iš dalies tą problemą išspręsti. Tačiau, vandens išgarinimo procesas reikalauja labai daug energijos. Tam, kad sudrėkinti orą nuo 2g/m3 (~tiek yra lauko ore prie 0C) iki normalių 10g/m3 reikia maždaug tiek šilumos, kiek reikėjo, kad sušildyti tą orą nuo 0C iki +20C. Kai naudojamas rotorinis rekuperatorius, jis gražindamas drėgmę, naudoja išmetamo oro šilumą ir tuo pačių pašildo lauko orą beveik iki kambario temperatūros. Jei naudoti priešpriešinių srautų, ar kokį kitą plokštelinį rekuperatorių, tai jis tik pašildo lauko orą, o drėgmė oras atgauna jau pats, kai suranda kambaryje ką nors drėgnesnio nei 5%. Suprantama, išgarinant kiekvieną gramą drėgmės, oras atiduoda atitinkamą kiekį šilumos ir truputi atvėsta. Tuomet šildymo sistemai tenka padidinti savo pajėgumą, kad palaikyti norimą temperatūra. Gražus priešpriešinių srautų efektyvumo skaičiai, virsta ne tik į per sausą orą, bet ir gerokai didesnes šildymo išlaidas. Be to, prie neigiamų temperatūrų plokšteliniuose šilumokaičiuose pradeda užšalinėti kondensatas. Kad tuo neatsitiktų, priešužšaliminė apsauga arba pradeda šildyti paimamą lauko oro elektrinių tenu, arba mažina šilumos rekuperaciją, nukreipdama šilumą kondensatui atitirpinti.
Tad, nepriklausomai nuo namo klasės ar konstrukcinių ypatybių, rekomenduotina naudoti tik rotacinius rekuperatorius. Kitas variantas, kuris dar labiau apsimoka - kompleksinė vėdinimo-orinio šildymo - kondicionavimo sistema. Išsamiau galite paskaityti mūsų tinklapyje.