Vėsinimas oras-vanduo šilumos siurbliu per grindis

Oras-vanduo šilumos siurbliai turi vėsinimo funkciją, bet vėsinimas su jais turi tam tikrų niuansų. Paprastai vėsinimo poreikis priklauso nuo namo konstruktyvo, langų dydžių ir jų orientacijos pagal pasaulio šalis. Jei namo vėsos poreikis nedidelis, pilnai pakaks ir oras-vanduo įrenginio. Jei vėsos poreikis didelis, tai oras-vanduo šilumos siurblys turėtų turėti atskirą vėsinimo sistemą, arba papildomai statyti kondicionierių.

Techniškai galimas vėsinimas per grindis. Tačiau ne visada tai gali būti patogu ir komfortiška. Be to taip vėsinant yra tam tikros temperatūros ribos. Ženkliai efektyviau patalpų orą galima atvėsinti su ventiliatoriniais radiatoriais - fancoilais. Dar pažangesnis būtų lubinių plokščių sprendimas.

Būtent ta didžioji vitrina ir dar pačioje karščiausioje pusėje Jums viską ir gadina.
Pagal savo asmeninę patirtį individualiame name su oras-vanduo šilumos siurbliu šią vasarą vėsinome grindis. Pavykdavo numušti tik iki +36 - +27 C. Aišku, tai yra geriau, nei +34 C. lauke. Bet atskirais atvejais nelabai pakankama.
Minėta oro temperatūra buvo pasiekiama tik tiekiant į grindis +18 C temp. vandenį.
Atrodo, kad rasos taškas turėtų būti žemiau - apie +16 C - +14 C, bet ir prie tokios temperatūros vonios gyvatukas ir neapšiltinti metaliniai katilinės vamzdžiai rasojo. Vadinasi, galima tiekti tik ne mažiau, kaip +20 C temp. vandenį. O tai jau gali pakelti patalpose oro temperatūra dar apie +1C.
Ramiai būnant apie 26-27 C temperatūros kaip ir pakanka. bet jeigu tik koks nors darbelis, ar intensyvesnis judesys - per karšta. Kartais norimos žemesnės temperatūros 23-24-25C vėsinamomis grindimis per karščius pasiekti nelabai įmanoma.
Tas šaltis gaunasi toks savotiškas.
Žinant, kad šildomos grindys apie pusę savo galios atiduoda spinduliavimo būdu, o kitą pusę oro konvekcija, tai vėsinant gaunasi sumažinta galia, nes vėsus oras aukštyn nekyla, o laikosi apačioje.
Vadinasi, bendras vėsinimas vyksta daugiausia tik spinduliavimo būdu.
Todėl, kai šalčio nuėmimas grindimis yra tik pusė to, kas vyksta šildymo metu, tai ir vėsinimo elektros sąnaudos turėtų būti gerokai mažesnės, nei šildymo metu.
Vaikštant, vėsios grindys yra gerai - nešaltos, bet jau atsisėsti ar atsigulti ant grindų, norint ką nors padaryti, negalima - gresia peršalimas ir pan. Tik įėjus į atvėsintas patalpas iš karšto lauko, jaučiasi maloni vėsa. Bet ji jaučiama dėl spinduliavimo, o ne dėl atvėsinto oro. Po minutės kitos vėsa jau nejaučiama.
Nurodytos temperatūros buvo pasiektos, kai nebuvo didelių langų į P ar PV pusę, į kuriuos tiesiogiai šviestų saulė.
Be to, nereikia tikėtis, kad langus uždengus iš vidinės pusės roletais ar žaliuzėmis, bus galima įsileisti mažiau karščio. Stiklo paketai jau iš gamyklos turi turėti išorinį antiradiacinį padengimą arba turi būti išorinės žaliuzės. Tai kainuoja gana brangiai.
Todėl Jūsų konkrečiu atveju, manu, kad reikia galvoti apie papildoma kondicionierių oras-oras.

Yra daug pavyzdžių, kai patalpos vėsinamos per grindis. Pavyzdžiui Bankoko oro uostas. Iš tikro yra kondensato ant grindų susidarymo tikimybė - kai lauke lyja, santykinė drėgmė artima 100 proc., per vėdinimą drėgmė patenka į patalpas. Todėl vėdinimo įrenginys turėtų būti su drėgmę kontroliuojančiu šilumogrąžiu. Efektyviausiai veikia rotaciniai sorbciniai arba plokšteliniai entalpiniai šilumogrąžiai. Dėl energijos sąnaudų, tai didelio skirtumo nėra, nes kondicionierių COP'as taipogi pakankamai aukštas.

Oro vėsinimui montuojama atskira sistema. Galiu atsiųsti principines šilumos siurblio jungimo schemas, ką rekomenduoja Ferroli. O koks pagrindinis šilumos šaltinis, kai bus dideli šalčiai?