AVSA ekspertų komentarai

Jūsų atveju, kai vidaus apdaila pabaigta, išbandytas ir pasiteisinęs būdas vėdinti patalpas įrengiant orlaides kambarių languose arba sienoje ir įrengiant oro ištraukimą sanmazge ir virtuvėje. Orlaidėms nereikia elektros privedimo, jos gali būti valdomos ranka ir automatiškai įmontuotų drėgmės jutiklių pagalba, kurie prisitaiko prie vėdinimo poreikių kiekvienoje patalpoje. Ištraukimo ventiliatorius rekomenduojame dviejų greičių, tam, kad būtų galima padidinti oro apykaitą esant padidėjusiems poreikiams. Mažasis ventiliatorių greitis reikalingas užtikrinti nepertraukiamą bazinį viso pastato vėdinimą su minimaliomis šilumos ir elektros sąnaudomis.
Renkantis lokalinius sieninius rekuperatorius, reikės atvesti maitinimo laidus iki jų montavimo vietos. Ištraukimo sistema taip pat reikalinga kaip aprašyta aukščiau. Rekuperatorių įrengimo kaštai bus ženkliai didesni nei orlaidžių, o vėdinimo efektyvumas ir nauda išsaugant šilumą gali būti minimali. Rekuperatoriaus šilumos išsaugojimo efektyvumas geresnis kai patalpos šildomos ir jame gyvena žmonės pastoviai. Be to sieniniai rekuperatoriai turi ir kitų trūkumų.

Tikėtina, kad pelėsiu yra pasidengusi virtuvės siena, ten kur praeina natūralaus vėdinimo kanalai (šachtos). Jei tikrai taip yra, panašu, kad lauko oras tais vėdinimo kanalais juda žemyn ir atvėsina mūro paviršių. Virtuvė yra ta buto vieta, kur išsiskiria daug drėgmės. Drėgmė, garų pavidalu, "suranda" vėsiausią patalpos vietą ir kondensuojasi. Ten kur drėgna veši pelėsinis grybas. Natūralios traukos apsigręžimas yra labai dažnas atvejis šiuolaikinėje sandarioje statyboje. Kai orui iš lauko patekti nėra numatyta vietų (orlaidžių), tuomet oras ima judėti vėdinimo kanalais priešinga, nei reikia, kryptimi. Paprastai būna taip, kad viena anga (pvz. vonios kambaryje) traukia, o pro kitą (pvz. virtuvėje) pučia į vidų. Mini rekuperatorius čia tikrai nepadės. Iš viso, toks įrenginys nėra tinkamas būste, kur yra ir natūralios traukos vėdinimo kanalų. Jums reikėtų spręsti klausimą sistemiškai, t.y. numatyti kompensacinį oro pritekėjimą, kad trauka vėdinimo kanaluose veiktų teisinga kryptimi - iš buto į lauką. Geriausia būtų languose įsirengti kintamo pralaidumo orlaides su integruotais drėgmės jutikliais. Orlaides reikėtų įrenginėti kambarių languose, ne virtuvės lange. Dar reikia užtikrinti, kad visos vidinės durys būtų ne sandarios, kai uždarytos, kad vyktų oro cirkuliacija buto viduje. Jei butas arti stogo (t. y. aukštai), gali būti, kad reikės paskatinti oro šalinimą ventiliatoriumi. Dėl detalaus pasiūlymo reikėtų susisiekti su mumis tiesiogiai.

60-70 proc. drėgmės ore būti negali, jei rekuperatorius veikia ir vyksta vėdinimo procesas. Kažkas yra netvarkoje. Veikiant rekuperatoriui, normaliomis gyvenimo sąlygomis, drėgnumas namo vidaus ore turėtų būti 40-50 proc. Tai, kad kondensatas kaupiasi ant rekuperatoriaus išorės, parodo, kad pats rekuperatorius yra itin žemos kokybės. Jo korpusas nėra izoliuotas nuo lauko oro. Norint suteikti konkrečių patarimų reikėtų žinoti rekuperatoriaus modelį, kokią vidaus oro temperatūrą palaikote ir pamatyti vėdinimo sistemos schemą namo plane.

Rekuperatorius yra tik vienas iš energiją vartojančių įrenginių, patalpintų jūsų name. Todėl jis klasifikuojamas pagal ErP (Energy related Products) reglamentą. Tikėtina, kad tarp savo buitinių prietaisų rasite D arba net E klasės energetinės klasės produktų. Nuo to jūsų namas nenustoja būti A+ energetinės klasės. Rekuperatorius ir namo energetinio naudingumo klasė neturi nieko bendro. A+ klasės namas gali būti vėdinamas ir natūraliu (pasyviu) būdu, jei name yra pakankamas atsinaujinančios energijos šaltinių komplektas (pvz. šilumos siurblys, saulės jėgainė ar pan.). Rekuperatorius yra skirtas vėdinimui. natūralu, kad vėdinimo procesui vykti mechaniniu būdu (jei nesugalvota kitaip), bus eikvojama energija - elektros ir šiluminė. Neapsigaukite - rekuperatorius šilumos negamina. Jis tik dalinai ją regeneruoja prie atitinkamų sąlygų.
Namo pridavimui rekuperatorius, koks jis bebūtų, tikrai nėra kliuvinys. Jei energetinę klasę nustatantis ekspertas sako priešingai, pasikeiskite ekspertą į tokį, kuris bus įsiskaitęs į normatyvinius dokumentus ir supras, kaip skaičiuojamas pastato energetinis efektyvumas.

Vėdinimas yra būtinas visų energetinių klasių pastatams, nes tai yra sveiko namo pagrindinis kriterijus. Oro šalinimas gali veikti natūraliai (jei yra tam palankios sąlygos) arba mechaniškai (ventiliatoriaus /-ių) pagalba. Vėdinimas gali būti su šilumogrąža (rekuperatorius) arba be šilumogražos. Nėra nei vieno teisės akto Lietuvos respublikoje, kuriame būtų prievartiniu būdu reikalaujama įsirengti vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi bet kokios energetinės klasės pastatuose. Planuojant vėdinimo sistemą, be abejo, būtina ją suprojektuoti energetiškai efektyvią, t.y. tausojančią elektros ir šiluminę energiją. Tokia sistema yra DCV (Demand Control Ventilation). Susisiekite su mumis tiesiogiai ir pateikite namo brėžinius. Mes pasiūlysime ką ir kaip įrengti.

Rekuperatorius nėra būtinas. Yra būtina įrengti mechaninį vėdinimą. Vėdinimas gali būti su šilumogrąža arba be. Jei be šilumogrąžos, ta siūlytume rinktis DCV vėdinimą (demand control ventilation).

Šilumos siurblys yra skirtas šildymui, o rekuperatorius - vėdinimui. Vėdinimas, su rekuperatoriumi, ar be jo, yra būtinas kiekviename būste. Rekomenduotume susisiekti tiesiogiai, kad galėtume patarti, koks vėdinimas geriausiai tiktų jūsų bute.

Tikėtina, kad langai čia niekuo dėti. Kai atvėsta oro temperatūra lauke, o viduje oras yra drėgnas, lango stiklas tampa šalčio tilteliu, nes tai vis viena yra vėsiausias paviršius. Pvz., jei vidaus oro drėgnumas yra apie 70 proc. ir vidau oro temperatūra +22C, kondensatas iškris ant visų paviršių, kurių temperatūra bus žemesnė nei +15C. Efektyvus būdas drėgmei pašalinti yra nuolatos veikiantis vėdinimas. Norint patarti, kaip tai padaryti jūsų atveju, reikėtų susisiekti tiesiogiai ir išsiaiškinti niuansus.

Labai išsamiai aprašėte situaciją, todėl nesudėtinga rasti patarimą. Jūsų namas nesivėdina. Esant vidaus oro santykiniam drėgnumui 60-70 proc. ir vidaus oro temperatūrai 22,5C, visi paviršiai, kurių temperatūra, mažiau nei +15C, yra šalčio tilteliai. Drėgmė iš vidaus oro kondensuojasi ant šių paviršių rasos (vandens) pavidalu. Dėl to pridrėksta vidaus apdaila. Ten kur drėgmė, idealios sąlygos pelėsiniam grybui veistis. Praktiškai pelėsį išnaikinti galima tik vienu būdu - jį reikia uždžiovinti. Džiovinimo procesas yra ilgas ir imlus energijai. Reikia šildyti paveiktus paviršius ir tuo pačiu šalinti išgaravusią drėgmę. Drėgmę pašalins tik nuolatos veikianti vėdinimo sistema, arba kitaip sakant - nešvaraus oro šalinimas. Kad veiktų oro šalinimas yra būtinas kompensacinis oro pritekėjimas - kiek oro pašalinama, tiek pat jo turi būti kompensuojama (natūraliai arba mechaniškai). Kai vėdinimas veiks nuolatos, sumažės vidaus oro drėgnumas ir rasos taško temperatūra pasidarys žemesnė, t.y. kondensatas bus įmanomas tik ant dar vėsesnių paviršių, kurių, tikėtina, pas jus nebus. Efektyviausiai pelėsi uždžiovina infraraudonųjų spindulių šildytuvai, nukreipti į pakenktas zonas. Norint patarti, kokį vėdinimą pasirinkt, reikia jūsų namo brėžinių (aukštų planų) ir išsamesnio situacijos aprašymo. Jei įdomu, prašome susisiekti tiesiogiai.

Natūrali ventiliacija nėra patikimas būdas oro išraukimui užtikrinti. Ji priklauso nuo eilės faktorių, kaip kanalo aukštis, temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir išorės, o taip pat nuo šalia namo esančių aukštesnių pastatų ar medžių. Net jei ji ir susidaro, būtina sąlyga oro apykaitai kompensacinio oro pritekėjimas gyvenamose kambariuose. Juose turi būti įrengtos orlaidės. Jos montuojamos kambario lange arba sienoje.
oro ištraukimas turi būti organizuojamas pagalbinėse patalpose (vonioje, virtuvėje, drabužinėje, sandėliukuose, tambūre). Ištraukimo stabilizavimui geriausia naudoti centrinį oro šalinimo modulį, kuris gali ištraukti orą iš minėtų patalpų. Oro ištraukimas gali būti automatiškai kontroliuojamas, prisitaikantis prie vėdinimo poreikių. toks kontroliavimas leidžia palaikyti optimalų mikroklimatą ir taupyti šilumą. Oro įleidimo orlaides rekomenduojame su drėgmės jutikliais, kurie keičia orlaidės pralaidumą priklausomai nuo susidariusios drėgmės tame kambaryje.
Dėl išsamesnės konsultacijos ir optimalaus vėdinimo sistemos pasiūlymo pateikimo reikia namo patalpų plano.

Įvertinus Jūsų aprašytą situaciją, visgi rekomenduočiau rinktis priešpriešinių srautų (plokštelinį) rekuperatorių, kuris kaip ir minite savo žinutėje sausina patalpas. Tokiam rekuperatoriui galima papildomai įsigyti ir entalpinį šilumokaitį (išsaugantį drėgmę), kuriuo galima pakeisti standartinį jei to prireiktų ateityje.

Pristatydami problemą su kuria susiduriate, tuo pačiu nurodėte ir pagrindinę jos kilmę - name tiesiog išspręstas vėdinimo klausimas. O tai reiškia, jog drėgmė, kurią generuojate gyvendami namuose, tiesiog nėra pašalinama. Kalbėti apie jos žalą manau neverta, ją ir taip pastebite.
Sprendimų, kurie "sudėliotų" oro srautus namuose taip, kad vyktų oro kaita (vėdinimas), tikrai turime. Ar jie Jums bus priimtini - nežinau. Tačiau vieną turite suprasti - vėdinimui (nesvarbu koks jis bebūtų) kiaurymės į lauką visgi bus reikalingos. Koks jų pobūdis ir vieta - tai jau atskiras klausimas, tačiau be jų nepriversime oro "užeiti" į patalpas.
Žinant tai, jog namas jau gyvenamas, visgi reikėtų apsilankyti jame bei vertinti viską "gyvai". Žinoma išgirsti Jūsų lūkesčius ir tik tuomet pateikti sprendimą.

Pastato energetinio naudingumo klasė neturi tiesioginio ryšio su pasirinktu vėdinimo būdu. Iš tiesų, A+ energetinės klasės namą galima vėdinti natūraliai. Tačiau tai nėra efektyvu nei pakankamo vėdinimo požiūriu, nei energijos išsaugojimo prasme. Alternatyva rekuperacijai yra DCV - demand control ventilation (lietuviškai - išmanusis vėdinimas). Tai vėdinimo būdas, kai oro apykaitos intensyvumas prisitaiko prie realių gyventojų poreikių. Jei pageidaujate detalesnės informacijos ir kainos, tai reikėtų namo aukštų planų ir tiesioginio kontakto. Konsultacijas dėl šildymo irgi galėtume suteikti tik matydami namo brėžinius.

Jūsų sprendimas iš principo yra teisingas. Tačiau, vietoje kanalinio ventiliatoriaus palėpėje būtų geriau prie ortakių prijungti oro šalinimo modulį (išcentrinį ventiliatorių uždarame korpuse). Siūlyčiau susisiekti su mumis tiesiogiai, kad galėtume parinkti jums tinkamą oro šalinimo modulį.

Pelėsis atsirado dėl nepakankamo vėdinimo bute. Kadangi butas viršutiniame aukšte, trauka vėdinimo kanaluose prasta. Oro pritekėjimo irgi greičiausiai nėra. Mini rekuperatoriai nepadės. Reikia galvoti apie oro šalinimo paskatinimą ir kompensacinį oro pritekėjimą.

Savo pasiteiravime praktiškai atsakėte į klausimus. Name trūksta oro pritekėjimo. Todėl neveikia natūrali trauka ir degimo produktai iš kamino įsiurbiami atgal į namą. Gartraukis tik paskatina tai. Atvertas langas = oro pritekėjimas. Rekuperatorius čia problemos neišspręs. Galime pasiūlyti oro tiekimo terminalus su elektriniu oro pašildymu, įrengiamus lauko sienose. Įdiegus oro pritekėjimo įrangą trauka vėdinimo kanale atsiras. Tai pagelbės ir katilo degimo procesui. Tačiau įjungiant gartraukį oro gali ir nepakakti. Gali prisieti atverti langą, kad užtikrinti gartraukio ištraukiamo oro kompensavimą.

Tikriausiai Jums vertėtų susipažinti su dokumento "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo" turiniu. Ir atidžiai pastudijuoti dokumento lentelę, kurioje surašyti reikalavimai energetinio efektyvumo pastatams. Čia niekur nerasite termino privaloma rekuperacinė sistema. Žinoma, jei ji pasirenkama projektuoti, tuomet jau keliami atitinkami reikalavimai pačiam įrenginiui. Bet nėra parašyta, jog kitokia vėdinimo sistema neleistina.

Visgi turite suprasti, jog bet koks vėdinimo įrenginys turintis elektros variklį, skleidžia tam tikrą garsą. Nakties metu, kuomet sumažėja bendrasis foninis aplinkos garsas, žmogaus ausis tikrai girdės ir tyliausio variklio garsą. O įrenginio perjungimas į mažiausio našumo režimą (kad būtų kuo tyliau) greičiausiai neišspręs oro kaitos klausimo.
Todėl jei bute yra veikiantys natūralaus vėdinimo kanalai ar kita oro šalinimo sistema, optimaliausias sprendimas visgi būtų sieninės orlaidės ar oro tiekimo termino (OTT) įrengimas kambaryje. Sieninės orlaidės atveju nebus reikalinga jokia elektros instaliacija, tad poveikio sienai tikrai nebus (tik kiaurymė į lauką). OTT atveju visgi būtų reikalingas elektros laidas, kadangi šis įrenginys turi integruotą puslaidininkinį šildytuvą. Nei vienas iš paminėtų įrenginių neturi jokio elektros variklio, kuris galėtų kelti papildomą triukšmą. Šiems įrenginiams lieka tik vienas triukšmo šaltinis - garsas iš lauko. O kovai su tokiais garsais priemonių taip pat turime.

Visgi iš Jūsų klausimo nėra aišku kur gi įrengtas atbulinės traukos vožtuvas - pačiame ventiliatoriuje, ar visgi ortakyje prie pajungimo į vėdinimo kanalą?
Jei tai pačio ventiliatoriaus vožtuvas (dažniausiai pasitaikantis variantas), tuomet tikrai galite jį išsiimti demontavus ventiliatorių ir stebėti ar situacija keičiasi.
Jei visgi vožtuvas yra kaip atskira detalė ir sumontuotas negalvojant apie galimą jo demontavimą, tuomet situacija kiek sudėtingesnė.
Labiausiai tikėtina situacija - jog ventiliatoriaus oro išmetimo kelyje įrengtas toks atbulinės traukos vožtuvas, kuris naudojamas virtuvės gartraukiuose. Atidaryti tokį vožtuvą reikalingas specifinis išcentrinis ventiliatorius turintis geras slėgines charakteristikas, kurios sugeba nugalėti aerodinaminį pasipriešinimą. Įprastas ašinis ventiliatorius tikrai nesugeba atidaryti tokio tipo vožtuvų.
Turiu pabrėžti, jog tai tik prielaidos, kurias galima patvirtinti ar paneigti tik po apsilankymo objekte ir atlikus oro srautų matavimus.
Pabaigai noriu pabrėžti, jog oro šalinimo klausimas tai tik viena vėdinimo sistemos komponentė. Kitas svarbus klausimas - kompensacinis oro pritekėjimas. Todėl sprendžiant vėdinimo klausimą būtina į viską žiūrėti kompleksiškai.

Norint pasiūlyti pageidaujamą ventiliatorių, reikėtų daugiau informacijos apie situaciją - patalpos išsidėstymas lauko atžvilgiu; patalpos aukštis; vykstantys procesai (iš kur atsiranda dulkės?) ir t.t. Jei dulkės yra sausos, tuomet galima būtų naudoti aukšto slėgio išcentrinį ventiliatorių ("sraigės" tipo) be filtro. Tokie ventiliatoriai nėra pigūs ir gaminami pagal užsakymą. Jei dulkės yra kibios, tuomet geriau būtų numatyti kanalinį filtrą prieš ventiliatorių. Tikėtina, kad lako dulkės filtrą užkimš gana greitai. Ventiliatorių reikėtų parinkti tokį, kuris nugalėtų aerodinaminius pasipriešinimus filtravimo sekcijoje ir ortakiuose. Taigi, svarbu kaip oras bus išmetamas lauk. Siekiant ištraukti orą su dulkėmis, būtina atsižvelgti į tai, kaip ištrauktas oras bus kompensuojamas. Neįrengus oro kompensavimo, neverta tikėtis, kad oro šalinimas veiks efektyviai.

Kaip suprantu ir namo kvadratūra nebus labai jau didelė? Mes galime pasiūlyti išmaniai prisitaikančią vėdinimo sistemą, tai yra oro pritekėjimui kambariuose, languose, įrengiamos orlaidės su drėgmės jutikliais, kurios prisitaiko pagal santykinį oro drėgnumą, o oro šalinimui naudojamas centrinis ventiliatorius, kuris užterštą ir drėgną orą ištraukinėja iš WC, virtuvės, tambūro ir t.t. taip mes užtikriname pastovią oro apykaitą.

Jūsų užmanymas yra teisingas, įrengti kondicionierius abiejuose kambariuose, kadangi butas nėra didelis, užtektų ir iki 3kW galingumo blokų. Dėl montavimo: jeigu išorinis blokas stovėtų Jūsų balkone, jokio leidimo nereikia, bet jeigu ant balkono stogelio, tuomet reikia derintis su bendrija, pirmininku ir t.t. Bet tokiu atveju geriau montuoti ant pačio stogo, kad būtų lengvesnis ir paprastesnis aptarnavimas. Dėl kainos reiktų tikslinti daugiau faktorių, tai yra kaip pravesti vamzdelius, nuo kur elektra, kur drenažas ir t.t. Jeigu turite buto brėžinį, padarykite nuotrauką ir pažymėkite kur įsivaizduojate, kad turėtų kabėti vidinės dalys.

Pagirtinas sprendimas dėl automatinių hygro orlaidžių... Tik reikėtų paaiškinti, kad orlaidės yra vėdinimo sistemos sudedamoji dalis. Jos yra skirtos kompensuoti iš patalpų ištrauktą nešvarų ir drėgną orą. Vėdinimo sistema alternatyvi rekuperacinei, vadinasi DCV (angl. Demand Controlled Ventilation) arba vėdinimas prisitaikantis prie poreikių. Tokios vėdinimo sistemos "širdis" yra oro šalinimo modulis - centrinis ištraukimo ventiliatorius, įrengiamas palėpėje ar virš pakabinamųjų lubų. Nuo ventiliatoriaus pravedami sandarūs ortakiai iki sanmazgų, drabužinės ir virtuvės. Ortakių galai aptaisomi specialiais oro šalinimo įtaisais su kintamu pralaidumu, valdomu vidaus aplinkos drėgmės lygio ir/arba judesio, CO2 ar VOC jutiklių. Elektros maitinimas atvedamas tik iki oro šalinimo modulio. Oro šalinimo įtaisai veikia be papildomų elektros šaltinių. Oro šalinimo modulis veikia nuolatos ir eikvoja elektros energiją (nuo 6 iki 85W) priklausomai nuo oro šalinimo įtaisų sklendžių atsivėrimo lygio. Jei yra poreikis vėdinti (didelė drėgmė viduje, yra žmonių, aukšta CO2 koncentracija ir t.t.), oro šalinimo įtaisų sklendės automatiškai prasiveria plačiau. Dėl to krenta slėgis ortakių sistemoje. Oro šalinimo modulio automatikos plokštė "supranta", kad reikia intensyvinti oro šalinimą. Tuomet elektros sąnaudos padidėja (bet ne daugiau 85W). Mažėjant oro užterštumui namo viduje, oro šalinimo įtaisų sklendės palaipsniui užsiveria, o oro šalinimo modulis mažina apsukas, bei, tuo pačiu, ir elektros sąnaudas. Kompensacinio oro tiekimo orlaidės yra įrengiamos tik gyvenamųjų kambarių languose (svetainėje, miegamuosiuose, darbo kambaryje). Visos vidinės durys turi būti nesandarios, kad oras galėtų laisvai pratekėti, kai durys uždarytos. Orlaidžių vaidmuo tokioje sistemoje yra paskirstyti šviežią orą. Jei dienos metu gyventojai būna svetainėje, tai ten pritekės daugiau šviežio oro. Nakties metu atvirkščiai - didesnė oro apykaita bus miegamuosiuose. Orlaidžių sklendės veikia automatiškai, be elektros prievado. Jas valdo integruoti drėgmes jutikliai. Taip, tai tiesa - orlaidžių sklendės sandariai neužsidaro. Tai gamintojo sugalvotas metodas apsaugoti orlaides nuo kondensato atsiradimo ir užšalimo žiemos metu. Tačiau užsidariusi ar priverstinai uždaryta orlaidė praleidžia tokį nedidelį oro kiekį, kad lyginant su namo tūriu, jis bus nejuntamas. Orlaidės neapibrėžia apyskaitinio oro kiekio. Tai atlieka oro šalinimo sistema. Kiek oro iš namo bus ištraukta, toks pat kiekis jo turės iš lauko pritekėti. Visada yra balansas. Lyginant DCV sistemą su rekuperacine, prarastos energijos kiekis sudarys maždaug 17%. Pinigais, tai būtų apie 45 EUR/metams. Rekuperacinę vėdinimo sistemą reikės periodiškai prižiūrėti, keisti filtru ir t.t. Kažin ar užteks tų išsaugotų 45 EUR? DCV sistemos skirtumas (ne trūkumas) yra tas, kad kompensacinis oras iš lauko nėra filtruojamas (bet nereikia keisti filtro) ir jo pašildymui naudojama namo šildymo sistema, o ne atskiras kaloriferis, kaip rekuperacinėje vėdinimo sistemoje. Be to, DCV sistemos įrengimo kaštai bus ženkliai mažesni, nei norint įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Investicijos paskaičiavimui reikalingi namo architektūriniai brėžiniai.

Mechaninis vėdinimas, tai vėdinimo būdas, kai nešvaraus oro ištraukimas yra paskatinamas elektriniu ventiliatoriumi (siurbtuvu). Siurbtuvai gali būti individualūs prie kiekvienos vėdinimo kanalo angos (lokaliniai ventiliatoriai), jei yra numatyti natūralaus vėdinimo kanalai. Individualiuose namuose geriausiai pasiteisina centralizuota oro šalinimo sistema, kai įrengiamas vienas siurbtuvas. Tokioje oro šalinimo sistemoje reikalingi ortakiai, sujungiantys pagalbines patalpas (vonios kambarį, WC ir virtuvę) su centriniu oro šalinimo moduliu (ventiliatoriumi). Tuomet nešvarus oras pašalinamas iš tų zonų, kur atsiranda daugiausiai teršalų ir drėgmės. Tačiau šalinant nešvarų orą būtina kompensuoti švariu oru iš lauko. Paprastai tam yra įrengiamos oro kompensavimo orlaidės gyvenamųjų kambarių languose arba sienose. Tokioje sistemoje suformuojami vienos krypties oro srautai - iš gyvenamųjų patalpų link labiau užterštų. Visos vidinės durys turi būti su tarpeliu apačioje, kad oras galėtų netrikdomai cirkuliuoti. Siekiant išsaugoti šiluminę energiją reikėtų galvoti apie DCV (demand conrol ventilation) sistemą. DCV sistemoje oro srautai kinta automatiškai, o ventiliatorius prisitaiko prie realaus poreikio vėdinti namą. Su DCV sistema išsaugoma šilumos panašiai tiek pat, kiek su rekuperatoriumi. Tik priežiūra yra paprastesnė ir pigesnė.

Jei virtuvėje yra numatomas gartraukis, tai šį vėdinimo kanalą reikėtų priskirti jam. Tik nepamirškite įstatyti atbulinės traukos sklendės, kad kai gartraukis neveiks, oras nejudėtų vėdinimo kanalu žemyn. Vonios vėdinimo kanalo anga bus nereikalinga. Ją reikėtų sandariai užtaisyti izoliacine medžiaga (pvz. polistirolu).