UAB Systemair ekspertų komentarai

Atbulinis vožtuvas arba motorizuota sklendė reikalinga tam, kad ortakiais nekeliautų šaltas oras, kai vėdinimo įrenginys išjungtas. Triukšmo slopintuvas skirtas slopinti triukšmą sklindantį ortakiais, rekomenduojama ant visų atvamzdžių montuoti vienokį ar kitokį triukšmo slopintuvą.

Visi vėdinimo įrenginiai, dėl nuolatinio oro apykaitumo sausima patalpas. Rotaciniai vėdinimo įrenginiai, dėl savo veikimo principo, grąžina dalį išnešamos drėgmės atgal į patalpas.
Apytiksliai skaičiuojant, Jūsų būstui turėtų užtekti VTR 150 vėdinimo įrenginio, kuris yra pakankamai kompaktiškas, be to, patys galėsite nuspręsti kokią apdailos medžiagą naudoti.

Mechaninei vėdinimo sistemai nereikia kamino, kad susidarytų natūrali trauka. Bet galimas spendimas, kai įrenginio lauko pusės atvamzdžiai išvedami virš stogo.

Šiuo metu galime pasiūlyti įrenginių prie kurių galima pajungti garų surinktuvą. Tačiau konkretus įrenginio modelis priklauso nuo planuojamos vėdinimo sistemos. Remiantis skandinavų patirtimi, rekomenduoju gartraukį jungti į atskirą šachtą.
Įrengiant mechaninio vėdinimo sistemą atskirai statyti ventiliatorių san. mazguose nereikia, nes norminiai aktai numato, kad iš šių patalpų turi būti šalinamas norminis oro kiekis.

Viskas priklauso nuo namo parametrų ir norimos sumontuoti vėdinimo sistemos. Dažniausiai pasitaikantis ortakio diametras ne magistraliniam ortakiui d125, bet kaip sakiau, magistraliniai vamzdynai individualiame name gali išdidėti iki d250. Viskas priklauso nuo individualios sistemos.

Kadangi butas yra 5 aukšte, lengviausias kelias orui patekti į patalpą ir kompensuoti ištraukiamą orą per gartraukį - pritekėjimas per kitas šachtas. Tikėtina, kad virtuvės ir vonios šachtos yra greta, todėl kvapai grįžta į patalpą. Vienas iš sprendimų - į esamas šachtas sumontuoti atbulinius vožtuvus, jie neleistų orui veržtis į patalpas.

Vienintelis galimas vėdinimo sprendimas į vėdinamas patalpas grąžinantis dalį šilumos ir drėgmės - vėdinimo įrenginys su rotaciniu šilumogrąžiu. Mūsų vėdinimo įrenginiuose montuojami ventiliatoriai su ypač efektyviais EC tipo varikliais, kurie užtikrina tylų ir ekonomišką įrenginio darbą. Pagal Jūsų įvardintą pastato parametrą, manau, Jums tiktų:
- vertikalaus pajungimo įrenginys VTR500
- horizontalaus pajungimo įrenginys VSR500

Tiksliai įvardinti tinkamą įrenginį būtų galima, jei būtų žinomas vėdinimo sistemos pasipriešinimas ir pastatui reikalingas oro kiekis.

Kondensatas pradeda kauptis tuomet, kai oras nepajėgia išlaikyti vandens garų. Tai nutinka, kai oro temperatūra pasiekia rasos taško temperatūrą, kuri priklauso nuo drėgmės kiekio. Viena iš priežasčių kodėl atsiranda kondensatas ortakio viduje- ortakyje oras yra šiltesnis nei ortakio paviršiaus temperatūra. Oras liesdamasis su ortakiu atvėsta, tuomet ir susidaro kondensatas. Efektyviausias būdas apsaugoti vėdinimo sistemą nuo kondensato susidarymo – ortakius izoliuoti antikondensacine izoliacija arba naudoti paprastus demblius (ekonominis variantas).

Kadangi patalpos yra paskutiniame aukšte, kamino aukščio nepakanka, kad susidarytų tinkama natūrali trauka. Susidarius atitinkamoms klimato sąlygoms, jaučiamas oro judėjimas į mažesnio slėgo zonas, t.y. įpūtimas į patalpą. Norint to išvengti, reikėtų į Jūsų ventiliacijos atšaką sumontuoti atbulinį vožtuvą, kuris neleis orui veržtis į patalpą, bet taip pat reikėtų pagalvoti apie ventiliatorių, kuris užtikrintų oro šalinimą iš patalpos.

Kolkas nerekomenduočiau keisti langų, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ar langas įstatytas teisingai, be šalčio tiltelio. Jeigu paviršiaus temperatūra nukrinta žemiau rasos taško temperatūros – ant atvėsusiu paviršiaus formuojasi vandens lašeliai. Taip pat įsitikinti, kad vėdinimo įrenginys parinktas teisingai ir užtikrina reikalingą oro apykaitą. Taip pat reikia įvertinti tai, jeigu namas yra naujos statybos, statybinė drėgmė gali išeidinėti pakankamai ilgą laiką, tokiu atveju, patarčiau tiesiog vėdinimo įrenginį laikyti didesnio našumo režimu.

Pats ekonomiškiausias būdas, jeigu lauko bloką statytumėte balkone. Vidinį bloką reikėtų statyti toje patalpoje, kurioje jaučiamas didžiausias vėsos poreikis. Tačiau kiekvienu atveju sprendimai gali būti individualūs.

Pirmiausia reikia nustatyti pagrindinį drėgmės šaltinį. Pašalinus šaltinį, naudojamos priemonės drėgmės mažinimui patalpose bus efektyvenės. Įprastai, senos statybos pastatuose pakanka natūralios ventiliacinės sistemos, tačiau atlikus namo renovaciją, jį apšiltinus ir užsandarinus, oro apykaita tampa nepakankama, o iki tol buvę drėgmės šaltiniai niekur nedingo. Žmonės toliau verda, prausiasi, laisto gėles. Norint užtikrinti oro apykaitą reikia sudaryti tam sąlygas : sumontuoti ventiliatorius natūralios ventiliacijos šactoje, taip pat užtikrinti, kad oras patektų iš lauko.

Tikslesniam paskaičiavimui, galite naudotis STR (Statybos techniniu reglamentu). Jei norite apskaičiuoti apytiksliai, galite naudotis šia formule:

A (m2) x h (m) x 0,7 (1/h)

A- plotas
h- aukštis

Kad paskaičiuoti kiek daug maž galėtų kainuoti vėdinimo sistema Jūsų namui, reikia namo planų ir pjūvių. Taip pat kur numatoma statyba.

Rekomenduočiau atvykti pas mus į saloną, parodysime ir pakonsultuosime. Su savimi turėkite namo planus.

Atsiųskite buto planus. Bus galima paskaičiuoti kiek kainuos vėdinimo sistema.

Lietuvos klimato sąlygomis geriausias vėdinimo įrenginys yra su rotaciniu šilumos atgavimo šilumokaičiu. Žiemos mėnesiais, kai temperatūra nukrenta žemiau -3*C, rotorius neužšąla, taip pat nereikalingas kondensato nuvedimas į kanalizaciją ir neišsausina tiekiamo oro į patalpas.

Vienintelis patarimas - įsirengti vėdinimo sistemą su rekuperaciją. Be ortakių vėdinimo sistema neveiks.

Šiuo atveju galiu būti šiek tiek šališkas, tai apie gamybos ir kokybės klausimus nekalbėsiu. Tik informuosiu, kad:
Plokštelinių šilumokaičių deklaruojamas gamintojų efektyvumas iki 95% pasiekiamas esant lauko temperatūrai ne žemiau -3˚C. Esant -3˚C temperatūrai šilumokaitis pradeda užšalinėti, nebevyksta šilumos atgavimas, tai reiškia, kad reikalingas arba papildomas pašildytuvas orui, arba yra mažinamas paduodamo oro kiekis iš lauko. Dar keli minusai sausinamas į patalpas paduodamas oras, reikalinga kondensato nuvedimo sistema. Šio tipo šilumokaičiai labai gerai veikia šalyse kuriose yra drėgna ir temperatūra nenukrenta žemiau 0*C (Belgija, Olandija, Anglija, Pietų Vokietija)

Rotacinis šilumokaitis kuo puikiausiai veikia iki -30*C ir atlieka savo funkciją, grąžina šilumą paduodamam orui į patalpas. Taip pat rotacinis šilumokaitis iš išmetamo oro grąžina drėgmę į paduodamą orą, neišsausinate oro. Nereikalingas kondensato nuvedimas. SAVE VSR yra Švedų inžinierių sukurtas gaminys. Švedija, Norvegija naudoja tik rotacinius rekuperatorius, nes plokštelinis šilumokaitis yra skirtas visai kitai geografinei situacijai.

Siūlyčiau Jums pasirinkti įrenginį su rotaciniu šilumokaičiu.

Manau, kad turite problemą su vėdinimu. Nesant vėdinimo dažniausiai pelėsis, drėgmė kaupiasi kampuose. Vien tik apšiltinimas šios problemos neišspręs, sienos ir toliau juoduos.

Jei darant ne iš karto viską, tai reikia pasidaryti tokius dalykus:

1. Visų pirma reikia nuspręsti kokio tipo kondicionierius naudosite, ar tai bus kanalinio, ar kasetinio, ar sieninio tipo, o galbūt pastatomi kaip radiatoriai, nuo to gali priklausyti ir freoninių vamzdelių diametrai ir maitinimo kabelio davedimas, komunikacijos laidų kiekis.
2. Reikia prasivesti varinius vamzdelius freonui tarp vidinių ir išorinio blokų, jų diametras priklauso nuo vidinio bloko galingumo, bet gyvenamajam namui 90proc. pakanka dviejų vamzdelių su atitinkamais diametrais - 6.35(1/4'') 9.52(3/8'').
2. Kartu su variniais vamzdeliais reikia prasivesti ir elektros kabelius. Dažniausiai vidinis blokas užsimaitina nuo išorinio (bet ne visada), tam tikrai pakaks 3x1,5 laido, tačiau pagal įvairius modelius gali reikėti skirtingų laidų kiekio komunikacijai. Mūsų gaminio atveju pakanka vieno laido komunikacijai, todėl tarp vidinio ir išorinio blokų galima vesti 4x1,5 laidą. (Bet ir taip ne visiems modeliams)
3. Reikia numatyti kondensato nuvedimą, kadangi šaldymo metu nuo vidinio bloko bėga susidaręs vanduo. Kondensatas gali būti nuvedamas savitakiu arba kondensato siurbliukų pagalba.

Geriausia būtų susirasti montavimo darbais užsiimančią įmonę ir pasisamdyti juos pirminiams darbams, tai normali praktika, kad reikalingi vamzdžiai ir laidai išvedžiojami statybos metu, o įrenginiai kabinami jau prieš užbaigiant apdailos darbus. Tokiu būdu bus visos garantijos dėl užlaužtų vamzdelių ir taip toliau.

Jeigu rekuperatorių montuojate katilinėje, kurioje yra ir Jūsų kieto kuro katilas, tada būtina. Kitu atvėju esant avarijai, ugnis iš katilinės gali greit išplisti po visą namą. Jei Katilas yra ne kieto kuro, o dujinis, tada rekuperatoriaus montuoti katilinėje negalima. O jei pas Jus stovės tiesiog šilumos siurblys, tai manau ugnies vožtuvas iš katilinės nėra tikslingas.

Jeigu katilo gamintojas nėra to mutatęs, tai nereikia. Paprastai tokios sklendės (traukos reguliatoriai) montuojamos tarp katilo ir dūmtraukio.

Pagrindiniai parametrai nusakantys rekuperatoriaus darbą yra:
1. Šilumos atgavimo efektyvumas. Šis parametras matuojamas procentais ir nusako, kokią dalį šiluminės energijos rekuperatoriuje esantis šilumokaitis sugeba paimti iš išmetamo oro ir perduoti šiluminę energiją tiekiamam orui. Daugelis gamintojų nustatant šilumogrąžos efektyvumą vadovaujasi tiekiamo oro parametrais. Tačiau, tai nėra visiškai teisinga, nes įeinantį orą veikia tiek pačio šilumokaičio įrenginio ir jo aplinkos temperatūra, tiek ortakių temperatūra ir kiti parametrai. Kad įvertinti efektyvumą reikalinga vertinti tiek tiekiamą, tiek išmetamą orą ir jo temperatūrines savybes.
2. Elektros energijos suvartojimas. Šis rodiklis apskaičiuojamas kaip Wh/m3, kitaip tariant vertinama kiek vatų (W) energijos sunaudojama norint sukurti oro srautą lygų vienam kūbiniam metrui per valandą (1 m3/h).
Geriausia, kai šiuos skaičius pateikia organizacija, kuri sertifikuoja produktus, o ne patys įrenginių gamintojai, nes naudojamos šių rodiklių skaičiavimo metodikos gali skirtis ir pateikiami gražesni marketinginiai skaičiai.