UAB Viessmann ekspertų komentarai

Priklausomai nuo gamintojo ir modelio, kai kuriuos kaitus galima eksploatuoti ir su gamtinėmis ir su suskystintomis dujomis. Permontavimą turi atlikti sertifikuotas serviso meistras ir iš naujo sureguliuoti katilą.

Oras-vanduo sistemai reikalinga vandeninė šildymo sistema. Tokiu atveju reikės ne tik įrenginio, bet ir įsirengti radiatorius arba grindinį šildymą.

Jeigu tai vidaus baseinas, temperatūrai palaikyti reikėtų apie 25 m2 bendro ploto. Tai jeigu plokštė 2,3 m2 grynojo ploto, tai apie 10-12 plokščių.
Jei tai lauko baseinas, tuomet galimybes neribotos - priklausomai nuo santykio su baseino plotu instaliuotam saulės kolektorių plotui, atitinkamai pakeliama vidutinė baseino temperatūra dar keliais laipsniais.

Tokiu atveju galimi keli variantai. Jeigu neplanuojate įrengti vandeninės šildymo sistemos (centrinės) ir sodo namas nebus pastoviai gyvenamas, galima įrengti šilumos siurblį oras/oras, arba elektrinius radiatorius. Arba jeigu planuojama vandeninė, geras variantas oras/vanduo šilumos siurblys, arba elektrinis katilas. Kadangi 10 kW elektrinė pagamins tikėtina apie 10000 kWh elektros per metus, kad maksimaliai panaudotumėte ir mažiausia investicija būtų į elektrinį šildymą.

Plotas nėra labai didelis, kad reikėtų daug galios. Paskutiniu metu dažnai svarstomas variantas šildyti elektra. Jeigu namas gerai apšiltintas, iš esmės būtų galima investuoti labai nedaug ir įsirengti tik elektrinį katilą. Su saulės elektrine žinoma šilumos kaina sumažėtų ženkliai, tačiau investicija gana didelė, taigi, spręsti Jums. Už panašią investiciją galėtumėt įsirengti ir oras/vanduo šilumos siurblį.

Verta ar neverta, svarbu būtų su kuo nors palyginti. Jeigu pvz. lygintume su malkomis kūrenamu katilu, pigiau galbūt ir nebus, bet neabejotinai laimima komforto - sistema pilnai automatizuota ir užtikrina nepertraukiamą šildymą. Be to, tokiems namams galima gauti ir valstybės paramą pakeitimui. Bet kokiu atveju reikėtų įvertinti ir pačios šildymo sistemos tinkamumą, kiek įmanoma pritaikyti ją žemesnėms temperatūroms. Sistemą taip pat būtų galima papildyti saulės fotoelementais, pvz. ateity, tokiu atveju kaštai šildymui būtų išties patrauklūs.

Vieno teisingo atsakymo nėra. Yra variantai, dėl kurių apsisprendžiama pagal kaštus ir naudą. Tiesiogiai šildyti elektra - šilumos kWh kaina iš principo lygi elektros kainai. Šilumos siurblys, kaip žinia, elektrą naudoja daliai darbo, taigi, darant prielaidą, kad metinis transformacijos koeficientas bus pvz. 3, tai, šilumos kWh kaina bus atitinkamai 3 kartus ir pigesnė. Bet kokiu atveju, investicija į šilumos siurblį yra gerokai didesnė, negu pvz. į elektrinį katilą. Elektrinio katilo pritaikomumą gali riboti el. įvado galia. Bet kokiu atveju, šildymas elektra, panaudojant kartu ir saulės fotoelementus pradedamas vis plačiau aptarinėti ir ateity ko gero taps standartu.

Taip, kondensacinio dujinio katilo aptarnavimą reikia daryti kiekvienais metais.

Abu variantai geri, viskas priklauso nuo jūsų norimo turėti karšto vandens kiekio. Standartiniam namui su 1-2 dušais ir 3-4 gyventojais dažniausiai užtenka kompaktiško įrenginio su integruota karšto vandens talpa, esant didesniam poreikiui, siūlome rinktis pastatomą talpą, priklausomai nuo norimo karšto vandens kiekio.

Dėl patalpų oro santykinės drėgmės ir žemos grindų temperatūros ant grindų susidaro rasos taškas temperatūra ir kondensuojasi vanduo. Reikėtų kelti paduodamą temperatūrą į vėsinamų grindų sistemą. Siūlome kreiptis į šilumos siurblio gamintoją, gal jie turi rasos daviklį arba programiškai galima apriboti paduodamą temperatūrą. Dėl karšto vandens talpos sunku atsakyti, reikia vietoje žiūrėti kokia hidraulinė schema naudojama.

Vienareikšmiško atsakymo nėra. Jeigu sodo namą nuolat šildote elektra, taip. Bet, reikėtų vertinti bendrą energijos balansą, pvz., kiek elektros suvartojama bendrai. Naujos statybos panašaus ploto namams jau investicijos darosi palyginamos, pvz. ar įsirengti šilumos siurblį su grindinio šildymo sistema, ar elektrinį šildymą su saulės baterijomis.

Pastaruoju metu tapo populiaru derinti alternatyvias ir tradicines kuro rūšis. Ypač išpopuliarėjo dujų ir kietojo kuro derinimas: paprastesnės eksploatacijos, tačiau vis brangstančios dujos derinamos su daugiau priežiūros reikalaujančiu, tačiau pigesniu kietuoju kuru. Taip pat tapo populiaru derinti kietojo kuro ir dyzelinį katilus: pastarasis perima šildymą tuomet, kai sudega malkos - naktį ar Jums išvykus. Tuo tarpu, pavyzdžiui, naudojant vien tokį alternatyvųjį energijos šaltinį kaip kietasis kuras, turėsite įdėti daugiau pastangų, tačiau, žinoma tai bus pigesnis pasirinkimas.Kalbant apie šilumos siurblius, jų derinimo su tradiciniu šildymu efektyvumas priklauso nuo siurblio tipo. Jei name įrengiama nauja sistema, geriausia orientuotis vien į siurblio įrengimą - taip parasčiau ir pigiau. Tuo tarpu jei namas renovuojamas ir norima sutaupyti, galima galvoti apie esančios sistemos papildymą šiuo metu madingais „split" tipo oras-vanduo šilumos siurbliais, kurių instaliacija yra žymiai paprastesnė. Pavyzdžiui, gruntas-vanduo tipo šilumos siurbliai labiau pasiteisina naujame name. Iš esmės šilumos siurbliai pasiteisina visur, tik reikia gerai apskaičiuoti ir apgalvoti, kas labiausiai apsimoka konkrečiu atveju.

Vidutinei keturių asmenų šeimai reikalingas mažiausiai 300 l boileris, kartu naudojant saulės kolektorių sistemą. Bet kokiu atveju, saulės kolektorius nėra atskira autonomiška sistema ir privalo būti tinkamai derinamas su įsirengiama katiline. Saulės kolektorių sistemą sudaro tokios pagrindinės dalys: patys saulės kolektoriai, tvirtinimai prie stogo dangos (arba nebūtinai prie jos, priklausomai nuo namo įrengimo), boileris, cirkuliacinis siurblys, išsiplėtimo indas, apsaugos armatūra, vamzdžiai. Pačių geriausių karšto vandens ruošimui skirtų sistemų kainos svyruoja nuo 2 iki 4 tūkst. eurų, priklausomai nuo konteksto. Taigi Jums tinkamiausią sprendimą galima parinkti konkrečiai įvertinus Jūsų namo charakteristikas ir planuojamas tam skirti lėšas.

Renkantis dujinį katilą kompetentingi montuotojai ir šildymo įrangos pardavėjai greičiausiai Jums vienareikšmiškai pasiūlys kondensacinį katilą. Dujiniai kondensaciniai katilai šiuo metu yra patys taupiausi ir efektyviausi deginant dujas. Kainos atžvilgiu jie, priklausomai nuo modelio, būna brangesni, tačiau apytiksliai skaičiuojant, atsiperka per kokius 4 metus. Geriausia priimant sprendimą pasitarti su specialistu, t.y. kompetentingu montuotoju, kuris „gyvai" įvertins visus Jūsų namo parametrus.

Renkantis šildymo sistemą namui yra svarbu nepriiminėti sprendimų patiems, vien susipažinus su bendrąja informacija apie galimas sistemas. Šioje srityje tikrai rekomenduojama pasikliauti specialistais, o gerai savo darbą atliekančiam specialistui reikės mažiausiai valandos pokalbio su Jumis ieškant tinkamiausio individualaus sprendimo. Tačiau, žinoma, nepasikliaukite vienu specialistu, susitikite aptarti Jūsų poreikius su 2-3 montuotojais ir išklausykite jų. Pasidomėkite, su kokiomis sistemomis jie dirba, ar domisi naujovėmis, kokius darbus yra atlikę anksčiau, kokia yra jų praktika. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gamintojai dažniausiai labiausiai akcentuoja tų sistemų privalumus, kurias patys gamina. Taigi jei gamintojas turi plačią produktų paletę, labiau tikėtina, kad jis parinks tinkamiausią sprendimą.

Šiomis sistemomis ruošiamas karštas vanduo, taigi svarbiausias parametras yra sunaudojamo vandens kiekis. Galvojant apie saulės kolektorius, svarbiausia įsivertinti, kiek žmonių gyvena, o dar geriau - praktikoje stebėti mėnesio ar metų vandens suvartojimą. Jei norima kolektorius naudoti ir namo šildymui, įrengiant naują sistemą tai sudaro gerokai daugiau išlaidų, be to, šildymą saulės sistema tik papildo ir, sakyčiau, šildymui tai yra antras prioritetas. Bet kokiu atveju, svarbiausias parametras yra karšto vandens vartojimas, taigi saulės kolektoriai ypač pasitarnauja turint baseiną ir jame šildant vandenį.Geriausia ir kompetentingiausia būtų pasidaryti šildymo sistemos projektą. Projektuotojas gal ir nepatars, kokį produktą geriausia rinktis, tačiau pateiks išvadinį parametrą: kokio tiksliai galingumo reikia Jūsų namui? Šildymo sistemos projektas kainuoja labai įvairiai - nuo tūkstančio litų nedideliam nameliui iki kelių tūkstančių litų.

10 kW sistema yra standartinė namams nuo 150-180 kv. metrų. Apytiksliai skaičiuojant, tokios sistemos įrengimas kainuoja maždaug 12 tūkst. eurų. Tai yra preliminari suma, priklausanti nuo to, ar įrengiamas žemės kolektorius, ar įrengiami žemės gręžiniai esant nedideliam plotui. Bet kokiu atveju, vis dėlto teks susitaikyti su tuo, kad sutvarkyta aplinka ir gėlynai bus truputį pagadinti, nes teks atlikti žemės darbus.

Efektyvesnis visuomet bus gruntas-vanduo tipo šilumos siurblys, nes pirminės energijos panaudojimui iš žemės išgaunama pastovi temperatūra. Vien gruntas-vanduo tipo šilumos siurbliu galima apšildyti visą pastatą, kai tuo tarpu oras-vanduo tipo šilumos siurblio efektyvumas ir galingumas svyruoja priklausomai nuo lauko temperatūros. Pastarieji veikia pakankamai efektyviai lauke esant maždaug +7C temperatūrai, tačiau jų galia ir efektyvumas mažėja lauke esant +2C ar neigiamai temperatūrai. Oras-vanduo tipo šilumos siurblio pagrindinis privalumas yra gerokai paprastesnė ir pigesnė instaliacija, tačiau jį reikėtų derinti su dyzeliniu, dujiniu ar kieto kuro katilu, kuris perimtų šildymą lauke esant žemai temperatūrai.

Žvakės tipas yra standartinis kietojo kuro katilas, kuriame mediena dega, galima sakyti, tiesioginiu būdu. Tuo tarpu dujų generacinis katilas veikia visiškai kitokiu principu: mediena nedega tiesiogiai - deginamos iš jos išsiskiriančios dujos. Dujų generaciniai katilai yra ženkliai efektyvesni ir tai yra pagrindinis jų privalumas, tačiau jų eksploatacija yra truputį „lepesnė" - jiems tinkamos tik geros kokybės malkos. Tuo tarpu pagrindinis žvakės tipo katilo privalumas yra tas, kad jame galima deginti praktiškai bet ką. Tačiau šis katilas turi nemažą trūkumą - Lietuvoje gaminamų katilų sienelių plienas dažniausiai yra 4 mm storio, taigi tai yra į kokius 4 eksploatacijos metus orientuotas produktas. Tai nėra ilgalaikiam naudojimui skirtas katilas lyginant su šiuolaikiniais Vakarų Europos generaciniais katilais, kurių pagrindinių pakuros plieno sienelių plotis siekia 6-8 mm.

Labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į vieną dalyką - tiekėją. Labai svarbu tai, kiek jis turi patirties, kokios yra jo žinios, su tokiomis sistemomis dirba, kokiais produktais prekiauja. Natūralu (ir tai - gana dažnas atvejis rinkoje), kad vienu produktu prekiaujantis tiekėjas nušviečia tik turimo produkto pranašumus ir nepristato galimų efektyvių alternatyvų. Taigi geriausia būtų kreiptis į platų produktų spektrą turintį tiekėją, kuris turi galimybę pažvelgti į Jūsų poreikius plačiau ir pasiūlyti geriausią sprendimą tik tuomet, kai įvertina įvairias galimybes. Be to, saulės sistema Jūsų name gali ir nebūti pats geriausias galimas sprendimas.

1. Tiek vieni, tiek kiti siūlo tai, ką turi – vieni siūlo su aliuminio, kiti su vario absorberiais. 2. Lygiai taip pat. 3. Kuo geriau kolektorius izoliuotas, tuo mažesni nuostoliai tiek, kai salta, tiek kai šilta. Bet kokiu atveju svarbiausia – optinis našumas bei šilumos nuostoliai – terminiai ir refleksiniai. Kiekvienas rimtas gamintojas tai nurodo. Jų dydį iš esmės ir nulemia, kaip ir iš kokių medžiagų kolektorius pagamintas. 4. Priklauso nuo sistemos bei kokius gamintojai naudoja pajungimo elementus. Tačiau tai daugiau jaudina montuotojus. 5. Kolektoriai iš vientiso rėmo yra stabilesni. Metalai plečiasi ir traukiasi veikiami temperatūrų. Bet kokiu atveju, svarbiausia yra sistema, kaip ji siejasi su kitais šilumos gamybos įrenginiais. Pats vienas kolektorius kaip toks iš esmės nėra svarbiausia. Svarbu visa sistema – vamzdynas reguliavimas ir t. t.

Teoriškai įmanoma saulės kolektoriais apšildyti namą. Tačiau neprasminga, nes kai labiausiai reikia šildymo – saulės mažai, kai saulės daug – šildyti nereikia. Prasminga yra saulės kolektorius integruoti į dalinį pastato šildymo sistemos palaikymą. Tam 100 m2 namui preliminariai užtektų 4 kolektorių po 2,5 m2.

Saulės kolektorių pagalba saulėtomis ir šiltomis dienomis galima išgauti energijos karštam buitiniam vandeniui pašildyti. Jų dėka galima sutaupyti iki 50% energijos, skirtos pašildyti buitinėms reikmėms naudojamą vandenį. Saulės kolektorių generuojama energija galima taip pat ir šildyti patalpas, tačiau tam reikalinga atskirai paskaičiuoti reikiamą saulės kolektorių plotą, reikalingas taip pat akumuliacinis rezervuaras (akumuliacinė talpa) šilumai sukaupti.

Manome, kad Jūsų buto šildymui būtų galima įrengti vandeniu šildomą šildymo sistemą. Tam reikėtų sumontuoti kieto kuro katilą (kūrenamą malkomis arba medienos granulėmis), nutiesti šildymo vamzdyną, įrengti radiatorius ir pan. Jums pageidaujant galėtume paskaičiuoti, kiek kainuotų investcija. Tačiau tam reikėtų apsilankyti bute ir susipažinti su sumontavimo galimybėmis.

Saulės kolektorių kaina, įrengus saulės kolektorius 4 asmenų šeimai ruošti karštą buitinį vandenį, priklausomai nuo sistemos komplektacijos būtų tarp 2.000 - 3.500 Eur su PVM. Saulės kolektorių sistemos montavimas apie 1.000 Eur su PVM. Saulės kolektorių kaina priklauso nuo komplektacijos ir įrangos sumontavimo galimybių, įrangos ir kontažo kaštai galėtų didėti arba mažėti. Šaunu, kad domitės atsinaujinančiais energijos šaltiniais.