Rekuperatoriaus su integruotu šilumos siurbliu tikslingumas

Tokiai patalpai ekonomiškiau būtų montuoti rekuperacinę ir kondicionavimo sistemas atskirai, nes vėdinimui reiktų apie 160 m3/h, o kondicionavimui tai būtų per mažas oro srautas.

Rekuperatorius su integruotu šilumos siurbliu atlieka tris pagrindines funkcijas - ne tik tiekia šviežią orą, bet ir jį žiemą efektyviai pašildo, o vasarą atvėsina. Naudojant tokį įrenginį vasarą, galima išsiversti be papildomų oro kondicionierių (aišku, jei nėra didžiulių langų į pietų pusę), o žiemą, juo galima šildyti patalpas net esant lauko oro temperatūrai iki -10oC. Esant didesniems šalčiams būtina turėti alternatyvų šildymo šaltinį - židinį ar elektrinius radiatorius.

Labai teisingas klausimas! Egzistuoja rekuperatoriai kaip su vidiniu šilumos siurbliu, taip ir šaldymo sekcija, dirbančia nuo išorinio kompresoriaus, tačiau klausimas - kiek tai naudinga. Mano supratimu - tai, kaip bandymas sukryžminti antilopę ir hipopotamą (ir, suprantama - sumokėti už tai dvigubą kainą).
Vėdinimo normos sako, kad pakanka tiekti labai nedidelį šviežio oro kiekį, tam kad ir žmogus išgyventų, ir namas nepelytų. O šaldymo/šildymo technika atvirkščiai - reikalauja didelio oro srauto, kad galima būtų pernešti kiek nors pastebimą šilumos kiekį. Juk 1 kubas oro sveria vos daugiau už 1 kg ir jai jį pašildyti net per 10ºC, jis tegali pernešti vos 3Wt šilumos. Net jei kompresorius sugebėtų 10 laipsnių pašildyti/atšaldyti orą, 300m3/h našumo rekuperatoriuje, tai gautųsi tik 1 kW šilumos, kuri būtų paskirstyta per visą namą... Palyginimui - net labai gerai apšiltintose namuose šilumos poreikis susidaro ne mažiau 3 kW, o šaldymo poreikis vasarą - beveik visada viršija 9kW.

Galima, aišku, sumontuoti 3 kartus didesnį rekuperatorių, ir gauti 3 didesnį šaldymo efektą. Tačiau, tai vis vien, bus per mažai. Be to - labai brangiai kainoja. Tai - kaip bandymas operuoti tonziles per užpakalį. Geriau (ir kur kas pigiau) šildymui bei kondicionavimui įrengti sistemą, kuri tam labiausiai tinka namų sąlygose - kanalinį kondicionierių. Jis be vargo pašildytų (ar atvėsintų) orą tiek, kiek reikia ir paduotų į kiekvieną kambarį. O rekuperatoriui palikti tą vaidmenį, su kurio jis susitvarko kur kas efektyviau nei kiti - ištraukti iš sanmazgų užterštą orą ir išspausti iš jo šilumą.

Be to, šilumos siurbliai pasiekia didžiausio efektyvumo, kai nereikia dėti daug pastangų, tam kad išspausti šilumą. Taip, kondicionieriaus lauko blokas praleidžia per save milžinišką oro kiekį (kelis tūkstančius m3/h). Tada jam pakanka atvėsinti tą orą vos per vieną-kitą laipsnį, tam kad surinkti reikiamą namui šilumos kiekį. Jei pasirinkti mažesnį oro srautą, tada, tam kad išspausti tokį pat šilumos kiekį, prireiks vėsinti praleidžiamą per siurblį lauko orą kur kas labiau. Atitinkamai - kompresorius "suvalgys" kur kas daugiau elektros, nes turi sudaryti kur kas didesnį spaudimą, tam kad užtikrinti didesnį temperatūrų skirtumą. Tad, turint lauke neribotą kiekį oro, labai juokingai atrodo bandymas sukišti šilumos siurblį į rekuperatorių, kur srautas yra vos keli šimtai kubų.
Maža tuo - ten kritinis kondensacijos pavojus. Jei lauko orą galima atvėsinti bent per kelius laipsnius, kol jis pasieks 100% drėgnumo ir ant šilumokaičio pradės kondensuotis bei užšąlinėti drėgmę, tai drėgnas kambario oras jau seniai rekuperatoriuje yra atvėsintas žemiau rasos taško ir esanti jame drėgmė iškrenta ant visų pasitaikiusių paviršių, virstant į ledą ant šaldančio elemento...
Gal rekuperatorius su integruotu šilumos siurbliu ir yra įdomus iš mokslinės pusės, kaip bandymas pademonstruoti neįprastus reiškinius, tačiau praktinės naudos iš tuo nėra jokios. Tik - žala.