Rekuperacinė sistema daugiabutyje

Klausimas:
Renovuojamas daugiabutis, apšiltinama akmens vata ir plokštėmis. Ar veiksminga būtų namo rekuperacija? Labai daug nuomonių šiuo klausimu, nesutariame, nes iš panašių atvejų jau renovuotuose namuose - daug gyventojų nusiskundimų.
Komentarai:
Rekuperacija būtina visuose naujos statybos ir renovuotose pastatuose. Užsandarinus namą, apšiltinus ir pakeitus langus, beveik visuomet susiduriama su vėdinimo trūkumu, ko pasekoje turime labai blogą oro kokybę, perteklinę drėgmę ir tuomet atsiranda pelėsis, nepageidaujami kvapai. Dėl gyventojų nusiskundimų kituose objektuose, turime daug patirties šiuo klausimu. Pagrindinė problema, jog renovuojamuose namuose dažniausiai įrengiami pigiausi rinkoje mini rekuperatoriai, ekonominės klasės, kurie prie jau -5 laipsnių lauko temperatūros tiekia labai šaltą orą, triukšmingai veikia, arba apskritai neveikia. Jei būtų pasirinkti kokybiški mini rekuperatoriai, jie dirbtų efektyviai, tyliai ir užtikrintų gerą oro kokybę bei mažas sąnaudas.
Marius Raulinaitis, UAB IDV Group
Vėdinimas reikalingas, jei pastatas sandarus. Jei pastatas sandarus ir nevyksta oro kaita, nevėdinamas ir oras nejuda, susidaro perteklinė drėgmė šildymo sezono metu, bei nuo žmonių veiklos, konstrukcinių savybių. Taip prastėja patalpų mikroklimatas, varstomi langai, prarandama šiluma, atsiranda palankios sąlygos pelėsiui, kt.
Vėdinimo sistema gali būti centralizuota arba decentralizuota. Kiekvienu atveju, daug niuansų, reikia žiūrėti, ar įrenginiai parinkti per silpni, ne ten sumontuoti, kt., ar buvo laikomasi oro kiekių projektinių reikšmių, kt.
Žilvinas Strelčiūnas, UAB "Exposito"
Tarybiniais laikais vėdinimas nekėlė problemų, nes pro kiaurus langus ir duris pritekėdavo pakankamai oro, kurį pašildydavo pigus buto šildymas, o savaiminė ventiliacija sėkmingai šalindavo prikvėpuotą orą. Šių dienų būtinybė taupyti energetinius resursus paskatino galvoti apie senų pastatų renovaciją. Renovuojant namą apšiltinamos sienos, keičiami langai. Durys, dažnai, jau būna pakeistos. Tad butas tampa šiltesnis ir sandaresnis, mažiau iššvaistoma energetinių resursų. Toks ir yra renovacijos tikslas.
Tačiau butams tapus sandaresniais iškyla vėdinimo problema. Nebėra oro pritekėjimo ir savaiminė ventiliacija tampa neefektyvi. Dažnas galvoja, kad atsidarysiu langą ir prasivėdinsiu, bet tai trumpalaikis efektas, kuris vėjais paleidžia labai daug šilumos. O tada kyla klausimas: kam daryti renovaciją ir mėtyti pinigus, jei šiluma vis tiek švaistoma. Tik šiuokart ne pro kiaurus langus, o iš būtinybės vėdintis, pro atidarinėjamus langus.
Tam, kad išspręsti kaip vėdintis, nešvaistant šilumos ir buvo sukurti rekuperatoriai. Rekuperatorius tai vėdinimo įrenginys, kuris nuo ištraukiamo oro paima šilumą ir ją gražina su įpučiamu oru. Tokiu būdu patalpa yra intensyviai vėdinama, o šilumos nuostoliai sumažinami iki minimumo, ženkliai taupoma šiluma. Rekuperatorius labiausiai reikalingas šaltuoju metų laiku, kai butus reikia šildyti. Šiltuoju periodu galima vėdintis ir pro atdarus langus. Nuostolio dėl to niekam nebus.
Dėl rekuperatorių statymo renovuojamuose namuose dažnai lūžta daug iečių. Ir tai todėl, kad vedinimo klausimai žinybiniame lygmenyje nėra deramai reglamentuoti, o STR'e aprašai pasenę. Nėra pakankamos informacinės sklaidos ir švietimo apie jų reikalingumą. Dar visai neseniai teko susidurti net su architektais, kurie nelabai suvokia vėdinimo su rekuperacija būtinybės ir naudos ir aktyviai tam priešinasi. Diskusija apie rekuperatorių reikalingumą panaši į diskusija apie skiepų reikalingumą.
Skundų ir nepasitenkinimo viena iš priežasčių jau renovuotuose namuose yra ta, kad projektuojant ir įrengiant rekuperatorius neatsižvelgiama į jų techninius veikimo ypatumus. Pvz.: reversiniai rekuperatoriai, kurie sukurti kaip poriniai įrenginiai, taupant ar per nežinojimą, pastatomi po vieną.
Bet pagrindinis skundų šaltinis, tai renovacijos metu įrengti mūsų klimatui netinkami įrenginiai, kurie irgi vadinasi rekuperatoriais. Tokie rekuperatoriai žiemą (būtent tada kai jie labiausiai reikalingi) tampa nenaudojami, nes pučia per šaltą orą arba užšąla. Pas mus rinkoje gana nemažai įrenginių, kurie eksponuoja solidžius sertifikatus, deklaruoja, kad yra rimtų gamintojų iš Vakarų Europos, tačiau jie netinkami mūsų klimatui - jie skirti minkštesniam klimatui, kur neigiamų temperatūrų beveik nebūna, arba jos būna nežymios ir labai trumpai.
Atsakant į klausimą ar reikalingi rekuperatoriai renovuojamuose namuose, atsakymas vienareikšmis - būtini. O dėl rekuperatoriaus pasirinkimo, tai mūsų klimatui labiausiai tinkami priešpriešinių srautų (kurie vienu metu pučia ir traukia) ir būtinai su oro pašildymu. Tokie įrenginiai gali būti montuojami po vieną ir gali užtikrinti komfortišką vėdinimą ir žiemą, kada langus atidarinėti per šalta.
Įtariu, kad "daug gyventojų nusiskundimų" būtent renovuotuose pastatuose, kuriuose nebuvo profesionaliai išspręstas vėdinimo klausimas. Deja, didžioji dauguma renovuotų pastatų yra su natūraliu vėdinimu, kuris praktiškai neveikia, o kad pradėtų veikti, reikia praverti langus. Yra rekonstruotų daugiabučių, kuriuose panaudoti taip vadinami mini rekuperatoriai, kurie, deja ne tik neužtikrina pakankamo vėdinimo, bet sukelia ir papildomų problemų - triukšmą. skersvėjus, oro maišymąsi. Tačiau yra ir gerų pavyzdžių:
http://pasyvuspastatai.lt/lt/projektai/daugiabucio-mickeviciaus-9-renovacija-i-klase
techninis konsultantas Rimantas Kaulakys, KOMFOVENT UAB
Kai daugiabučio namo sienos bei yra gerai apšiltintos bei sudėti stiklo paketai į langus, pats didžiausias kelias šilumai prarasti lieka vėdinimas. Šaltam orui iš lauko sušildyti reikia 20-40 Wt kiekvienam kubiniam metrui. Ir dar ~ tiek pat - kad išgarintų tiek vandens, kad pasiektų normalaus drėgnumo lygio. Jei taikote minimalią apykaitą, tarkim 100m3/h, vidutiniškai prarandate šiam reikalui ~2kWh šilumos per valandą. O jei norite šviežesnio oro, ir papildomai vėdinate patalpas - kelis kartus daugiau. Nes oras, po to kai patalpoje sušyla bei sudrėksta, yra tiesiog išmetamas per vėdinimo kaminėlius ir vietoje jo, iš lauko ateina nauja porcija šalto bei sauso oro.
O jei vėdinimas vyksta per rekuperatorių, ištraukiamas iš patalpų oras varomas per šilumokaitį, kur atiduoda virš 80% šilumos ir ~90% drėgmės iš lauko tiekiamam orui. Taigi, iš tų 2kWh grąžinama ~1.6kWh. Per mėn sudarytų ~50eur.
Aišku, galima dar stipriau užsandarinti langus, uždaryti ventiliacines angas WC bei dar 2-3 kartus sumažinti tą minimalią oro kaitą. Bet tai labai nesveika. Nuo apsinuodijimo CO, ilgiau pabuvus kambaryje pradės skaudėti galva. Jei yra naujų daiktų, arba apdailos medžiagų, arba - naudojamos kokios cheminės priemonės, kurie visi pamažu išskiria įvairias nuodingas medžiagas, apsinuodijimas gali būti ir rimtesnis. Ilgalaikis prasto oro poveikis iššaukia įvairias lėtines ligas.
Be tuo, jei per maža oro kaita, kaupsis padidinta drėgmė, kuri (be tuo kad kelio diskomfortą) įsigeria į senas, sumažina jų izoliacines savybes, bei, laikui bėgant pradeda jas ardyti.
Dar galima sutaupyti oro drėkinimo sąskaitą. Jei žiema ne didinti, o mažinti kambaryje drėgmės garavimo šaltinių skaičių (ne naudoti papildomų garintuvų, ne džiovinti drabužių, ne plauti grindų, vengti visų įmanomu puodų, kur gali būti atviras vanduo, ar drėgnas gruntas), tada nereikės tiek energijos drėgmės išgarinimui. Bet per sausas oras labai neigiamai veikia į kvėpavimo sistemą, ženkliai sumažina imuninės sistemos atsparumą per orą platinamoms infekcijoms, išsausina odą ir skatina atitinkamas ligas.
Tad, dabar turite visą informaciją, kad nuspręsti - verta mokėti pinigus už vėdinimo sistemą dabar, ar geriau - vėliau, kai ateis sąskaitos už šildymą (ir dar kiek sutaupyti savo sveikatos sąskaita).

Kas liečia klausimo apie sistemos veiksmingumą - viskas priklauso kam patikėjote jos projektavimą bei įrengimą. Jei viskas suprojektuota teisingai - veiks, kaip aš aprašiau aukščiau. Jei, tiesiog, sumontuos kažką iš akies - efektas gali būti kelis kartus mažesnis, ar net - neigiamas.
Eduardas, Ekspertai.lt
Renovuotame daugiabutyje vėdinimas yra privalomas dėl tokių priežasčių:

- Prieš renovaciją daugiausia oro į butą patenką per nesandarumus, atlikus renovaciją sandarumų nebėra ir jeigu nėra vėdinimo žmonėms trūksta oro, ant sienų dedasi pelėsis, rasoja langai.

- Vėdinimas renovuojant yra privalomas, gali būtų ir paprastas vėdinimas su ventiliatoriais, tačiau renovuojant namą yra taupoma šiluma ir taip vėl įsileisti šaltį per angas visiškai nelogiška. Todėl reikalinga rekuperacija kuri grąžina šilumą.

O nusiskundimai yra todėl, kad yra labai daug gamintojų. Dažniausiai renovacijos rangovai pasirenka mažiausios kainos rekuperatorius. Jie dirba triukšmingai, tinkamai nevėdina, greit lūžta. Todėl reikia pasirinkti tinkamą ir patikimą gamintoją.

Kaip juokingą pavyzdį galiu pateikti, kad jeigu vienam žmogui sulūžo jo senas Dacia automobilis, tai nereiškia, kad visi pasaulio automobiliai yra prasti.
Vilius Šipulskis, Ekspertai.lt