Rekuperatoriaus įrengimas

Rekuperacinės vėdinimo sistemos, gyvenamosios paskirties objektuose, Lietuvoje pradėtos naudoti prieš daugiau nei 20 metų. Nuo to laiko įrenginiai labai patobulėjo, pasiekė aukštus efektyvumo rodiklius iki 96 procentų bei pradėti naudoti ekonomiški ir tylūs EC varikliai. Per pastaruosius 5 metus įranga keičiasi labai nežymiai, daugiau tai liečia valdiklius ir automatiką. Bet kuriame šiuolaikiniame sandariame name efektyvi ir kokybiška rekuperacinė sistema būtina, nėra jokių kitų variantų palaikyti tinkamą drėgmės ir CO2 lygį. Vėdinimo sistemą reikia įrengti visame name, tikrai nėra efektyvu ar ekonomiškai naudinga rekuperatorių naudoti tik antram aukštui.

Jau dabar rekuperatorių naudingumo (šilumos atgavimo koeficientas viršija 90 proc.)
Neatrodo, kad per artimiausius 10 metų būtų galima kažką ir kažkaip padaryti geriau.
Rekuperatorių ir vėdinimo sistemą reikia įsirengti visose patalpose.
Rekuperatorius tiekia ir ištraukia orą. Vadinasi, tie oro kiekiai turi būti daugmaž vienodi.
Iš vienų patalpų (taip vadinamų "nešvarių" - virtuvės, vonios, tualetai, sandėliukai, koridoriai ir pan.) oras turi būti ištraukiamas. O į gyvenamąsias patalpas oras turi būti tiekiamas. Oras tarp patalpų prateka dažniausiai per apatinius plyšius tarp durų ir grindų. Na, jeigu patalpa yra labai sandari, tada joje įrengiamas ir oro tiekimas ir ištraukimas.
Taigi, iš virtuvės ištraukiame gana didelį oro kiekį, kai į bendrą kambarį oras tiekiamas. Tokiu būdu oras teka iš kambarių į virtuvę, vonią ir pan., iš kur pašalinamas. Tokiu būdu, kvapai nesklinda į gyvenamuosius kambarius. Katilinės patalpa turi turėti savo atskirą vėdinimą, nesujungtą su bendrąją namo vėdinimo sistema.
Vėdinimo sistema, reikiami oro kiekiai yra skaičiuojami ir priklauso daugiausiai nuo žmonių skaičiaus. Kiti skaičiuoja nuo kvadratūros arba nuo kubatūros, bet kam reikia vėdinti patalpą, jeigu ten nėra žmonių. Aišku, kažkokį labai mažą oro kiekį tiekti gal ir reikia.
Tokiu būdu, apskaičiavus ir teisingai parinkus oro srautus, galima sumažinti bendrus oro srautus ir sutaupyti, imant mažesnį rekuperatorių.
Reikia turėti namo patalpų planus ir kiek žmonių gyvena. Tada galima pasibraižyti ir apskaičiuoti, kiek reikės ortakių ir sudaryti preliminarią sąmatą. UAB "Gilius ir Ko" turi specialią programėlę skaičiuoti ortakiams ir jų ilgiams, kad kiekvienai patalpai būtų užtikrintas reikiamas oro kiekis ir sistema subalansuota.

Man patiko Jūsų filosofija apie gaivų orą ir kotletus ir malkas. Ir žinote kodėl - nes Jūs teisus. Tikriausiai nei viena vėdinimo sistema nesugebės susitvarkyti su maisto gaminimo kvapais Jūsų aprašytoje situacijoje. Juk maisto kvapų sklidimas labai skvarbus ir specifinis procesas. Tikriausiai žinoma situacija, kuomet koks nors kaimynas savo kieme grilyje gamina kepsnius, o Jūs šio maisto kvapus užuodžiate ir net už kelių namų. O tai juk atvira erdvė!
Minties įrengti rekuperatorių tik antrame aukšte visgi siūlyčiau atsisakyti. Bet kuri vėdinimo sistema turi užtikrinti oro kaitą visame būste, o ne jo zonose.
Atsakymo į klausimą kiek kainuoja vėdinimo sistema, neturint informacijos apie patalpų išplanavimą, keliamus reikalavimus vėdinimo įrangai, Jūsų pageidavimus ir t.t tikrai neturiu. O manipuliuoti skaičiais tikrai nenoriu.
Technologijų vystymosi ir ilgaamžiškumo klausimas aktualus bet kuriai inžineriniai namo sistemai. Manau suprantate, jog nieko amžino nėra. Todėl renkantis vėdinimo įrangą svarbiausias klausimas visgi lieka jos patikimumas, o ne garantijos laikotarpis.
Pavyzdžiui galiu pasakyti, jog vėdinimo įranga kurią naudojame savo siūlomuose projektiniuose sprendimuose be sutrikimų tarnauja po 15 ir daugiau metų. Žinoma su sąlyga jog ji yra teisingai ir reguliariai prižiūrima.

Rekuperaciją rekomenduoju įrengti visame pastate, kad būtų subalansuotas vėdinimas tarp pirmo ir antro aukštų. Bei tarp gyvenamų bei pagalbinių patalpų.

Virtuvė privalo turėti garų surinkėją. Tokiu atveju riebalų patekimas į sistemą yra minimizuojamas. Svilėsių ar kotletų kvapas bus bet kokiu atveju. Tačiau greitai pasišalins naudojant sistemą tinkamai.

Pradėjus taikytis prie klimato kaitos pokyčių - keitėsi ir energijos sąnaudų gerinimas visais aspektais. Statybų sektoriuje einama prie pasyvaus namo...
Tad rekuperatoriių gamyboje per 10 metų padarytas didelis šuolis, sakyčiau naudingumas (šilumos grąžinimo) pakilo nuo panašiai 60-80% iki 75-95% naudingumo šilumos grąžinime (šilumokaičių pagerinimas). Taip pat pradėta naudoti EC elektros variklius ventiliatoriams, kurie taupo el. energiją. Patobulėjo ir drėgmės grąžinimas (entalpiniai šilumokaičiai su drėgmės grąžinimu į patalpas). Nekalbant apie daug galimybių valdyme. Garso parametrai taip pat pagerinti, tačiau ir tais laikais ir dabar yra montuojami garso slopintuvai.

Dėl ateities - nemanau, kad bus pasiektas 100% šilumos grąžinimas, tačiau bus pridėta daug įmantrių valdymo, stebėjimo ir panašių "gėrybių".

Vėdinimo įrenginių su rekuperacija technologijos paskutinius du dešimtmečius sparčiai vystėsi ir labai priartėjo prie maksimalių parametrų, taigi smarkiai tobulėti nebėra kur. Pagrindinė tobulėjimo sritis - tai automatika, jos funkcionalumas. Tendencijos panašios kaip daiktų internete, duomenys bus saugomi debesyse, bus galima juos analizuoti ir ieškoti slaptų rezervų papildomam taupymui. Daugumos gamintojų automatika jau turi tokias galimybes, taip pat galimybę atnaujinti programinę įrangą panašiai kaip Windows.

Turim rekuperacinę sistemą, kuriai jau 9 m. Kas pasikeitė, tai tik rekuperatoriaus sandara, jie tapo efektyvesni, tylesni, mažesni ir t.t. Bet kuriuo atveju po 10 m. reiks keisti įrenginį. Su automobiliu 30m. nevažiuojate tuo pačiu juk, nes jis tiesiog tokiam tarnavimo laikui nesutvertas, kalba eina apie naujus automobilius :)