Dujinio katilo galingumas

Maksimalūs šilumos nuostoliai šildymui A klasės vienbučiame name gali būti apie 30 W/m2. Tokiu būdu šildymui reikėtų apie 3,5 kW galios. Tačiau pagrindinis klausimas - kiek katilo galios reikės karšto vandens ruošimui? Tai priklauso nuo karšto vandens kiekio ir jo ruošimo būdo - pratekančio vandens (momentiniame) šilumokaityje ar tūriniame šildytuve. Pirmuoju atveju, vienam k. v. čiaupui reikia minimaliai 22-24 kW katilo galios. Šio būdo privalumas - geriausias k. v. ruošimo ekonomiškumas. K. v. ruošiamas tik tada, kai atsukamas k. v. čiaupas. Jokios karšto vandens atsargos nepalaikomos ir, nesant k. v. poreikio, dujos nenaudojamos. Trūkumai - vienu metu galima naudotis tik vienu k. v. čiaupu. Jeigu bus atsukami du ir daugiau k. v. čiaupų, tai katilo galios nebeužteks ir karštas vanduo atvės. Pradiniu momentu, tik atsukus nepilnai k. v. čiaupą, karšto vandens temperatūra kurį laiką svyruos dėl šiokio tokio katilo konstrukcijos ir valdymo inertiškumo. negalima prijungti k. v. cirkuliacinės linijos.
Minėtų trūkumų neturi karšto vandens ruošimas tūriniame k. v. šildytuve. Čia visą laiką palaikoma tam tikra k. v. atsarga, kurią galima išnaudoti net atsukus 2 ir daugiau k. v. čiaupų. paprastai tokie vandens šildytuvai turi turėti pakankamai didelį paviršiaus plotą (>1 m2), kad galėtų pilnai išnaudoti visą katilo galią. Galima prijungti k. v. cirkuliacinę liniją. Tai yra patogu ne tik greitai sulaukti karšto vandens nutolusiuose čiaupuose, bet ir šildyti pakankamai aukšta temperatūra rankšluosčių džiovintuvus voniose, nepriklausomai nuo metų laiko. Trūkumas - šiek tiek didesnės karšto vandens ruošimo dujų sąnaudos, nes reikia laikas nuo laiko pašildyti vėstantį karštą vandenį tūriniame šildytuve.
Tokiu būdu, nepriklausomai nuo mažų šildymo poreikių, katilo galia vis tiek turi būti pakankamai didelė dėl karšto vandens ruošimo.
Abiems aukščiau minėtais karšto vandens ruošimo būdams katilo galia turėtų būti 22-25 kW. Tiesa, jeigu k. v. ruošiame tūriniame šildytuve, katilo galia galėtų būti 12-16 kW. Tačiau tokiu atveju reikėtų numatyti didesnės talpos vandens šildytuvą, nes tokios galios nepakanka pratekančio per vieną čiaupą karštam vandeniui pašildyti. Tai taptų reikalinga, kai baigtųsi sukaupto karšto vandens atsarga mažesnė talpos vandens šildytuve.
santykinai didelės katilo galios baimintis nereikėtų. Dėl to dujų sąnaudos nepadidėja. be to, naujausiuose dujinių katilų modeliuose užtikrinama galios moduliacija 1:9 arba 1:10. tai reškia, kad minimali katilo galia gali būti apie 2,5-3 kW.
"A" klasės namuose dėl mažų šilumos nuostolių ir pakankamai didelio inertiškumo, patalpų vidaus temperatūra kinta gana lėtai. Todėl katilas gali veikti su didesnėmis pertraukomis. Geriausiai tai realizuojama, papildomai prie katilo, šalia lauko temperatūros daviklio, prijungus programuojamą patalpos temperatūros termostatą. Tai išsprendžia katilo per dažno junginėjimosi problemą.

Iš principo Jūsų namui užtektų 14kW dujinio katilo, bet tokio galingumo labai retas gamintojas gamina. Dažniausiai jie būna 20-24kW (priklauso nuo gamintojo), bet jie yra moduliuojami, tad jie susireguliuoja nuo 3-24kW ir dirba efektyviai. Galime pasiūlyti geras kainas, kondensacinį katilą galime pasiūlyti nuo 750€.

Galimi keli dujinių katilų variantai. Jie skiriasi tuo, kokiu būdu ruošite karštą vandenį. Gali būti katilas su momentiniu karšto vandens ruošimu (paruošia 11-12l karšto vandens per minutę), katilas su atskirai pastatomu vandens šildytuvu arba katilas su integruotu vandens šildytuvu. Pasirinkus vieną iš šių variantų kinta ir katilo galia. Katilai su momentiniu karšto vandens paruošimu yra didesnės galios, nei katilai su atskirai pastatomu vandens šildytuvu.
Reikiamas katilo galingumas šildymui priklauso nuo projektu metu paskaičiuotų šilumos nuostolių ir namo šilumos poreikio. Statant A klasės namą vertėtų atlikti šildymo sistemos projektą (jei dar jo neturite). Pagal projekto metu paskaičiuotus duomenis bus pateiktas reikiamas galingumas jūsų pastatui ir pagal jį galima tiksliai parinkti reikiamą katilą.