Dujinio katilo termostatas nepalaiko pastovios temperatūros

Klausimas - kiek laipsnių svyruoja temperatūra? Jeigu +/- 1-2 C, tai neblogas rezultatas.
Juk viskas priklauso ne tik nuo katilo ir temostato. Patalpų orą šildo šildymo sistema. Patalpos turi atitvaras (langus, sienas, duris, lubas, grindis...). Taigi, labai daug lemia ne tik šildymo sistemos inertiškumas, bet ir pačio pastato konstrukcijų inertiškumas.
Šildymo sistema. Greičiausiai reaguoja konvektoriai, šiek tiek prasčiau (bet labai neblogai) radiatoriai. Na, o grindinis šildymas pasižymi nemaža inercija.
Aišku, termostatas taip pat temperatūrą reguliuoja (įsijungia ir išsijungia) nuo +/- 0,25 C iki +/- 1 C. Vadinasi, jau nuo vien termostato temperatūra gali svyruoti iki 2 laipsnių (-1 C, nuokrypis nuo užduotos, kada įsijungia ir iki +1 C, nuokrytpis nuo užduotos, kada išsijungia).
Jeigu patalpoje yra grindinis šildymas ir visa grindų masė yra įšilusi, o per langą pradeda intensyviai šviesti saulė, tai patalpoje temperatūra gali pakilti labai daug > 10 C.
Visų pirma, termostatų yra įvairių - On/Off, kada veikia išjungiant ir įjungiant. Yra termostatų, kurie tą daro iki +/- 0,25 C tikslumu. Vadinasi, paklaida gali būti apie 0,5 C.
Kitas klausimas, kai išjungus grindinį šildymą, kiek laiko užtruks, kol atvės visa grindų konstrukcija su visais betonais (gali trukti iki 6 valandų ir daugiau).
Dar yra termostatų, kurie on/off signalą valdo proporciniu būdu. Tokie termostatai duoda gerokai mažesnį temperatūros nuokrypį, kuris po kelių įjungimų/išjungimų mažėja.
Trečias klausimas yra katilo vandens temperatūros nustatymas. Vandens temperatūra į šildymo sistemą turi kisti, priklausomai nuo lauko temperatūros. Ji turi kisti pagal taip vadinamas šildymo kreives, viena iš kurių atitinka jūsų konkretaus namo savybes. Tai reiškia, kad lauko tempoeratūrai esant šiltesniai (+5-10 C), vandens temperatūra turi būti žemesnė (apie 25-35 C, priklausomai nuo šildymo sistemos), o kai lauke yra šalčiau (-10-15 C), tai vandens temperatūra turi būti aukštesnė (+35- +60 C, priklausomai nuo šildymo sistemos).
Tai, jeigu jūsų katilo vandens temperatūra nustatyta nuolat pastovi, kad užtektų šaltesniu metu, o lauke yra šilta, tai termostatas turės dažniau įjunginėti ir išjunginėti katilą, kad oras patalpoje neperšiltų. O, priklausomai nuo pastato konstrukcijų ir šildymo sistemos inertiškumo, kol tas vandens temperatūros pokytis per patalpų orą pasieks termostatą, tai gali ir daugiau sušilti ir daugiau atvėsti. Be to, labai priklauso patalpos termostato vieta patalpose ir patalpoje, nes temperatūra reguliuojama tik pagal tą vietą (tašką), kur yra termostatas. O kitose patalpose ta temperatūra paprastai gali gerokai skirtis.
Jeigu katilas turi savo valdymo automatiką, kuri gali valdyti katilą pagal kreives pagal lauko temperatūrą, tada labai apsimoka papildomai įsirengti lauko temperatūros jutiklį. Tada katilo vandens temperatūra kaitaliosis ne iki aukštesnės ranka nustatytos vandens temperatūros, bet tik iki pagal kreivę nustatytos žemesnės vandens temperatūros. Vadinasi, tai bus kuro sutaupymas ir šiek tiek sklandesnis patalpos temperatūros valdymas.

Logika tokia, ką šildote tą ir matuojate.
Todėl lauko temperatūros jutiklis gali būti labiau, kaip papildoma priemonė ruošiamos termofikato temperatūros kontrolei. Tai labiau naudinga didesniems objektams. Neaišku kokia situacija, kokia pas jus sistema, kur įrengtas termostatas, ar yra toje patalpoje radiatoriai, ar šildomos grindys, kaip nustatyti jų termostatai ir taip toliau. Manau, kad tai nėra termostato klaida.

Jei valdymas atliekamas tik kambario termostatu - temperatūra viduje svyruos. Tiksliau temperatūras sureguliuoja valdymo sistema kuri daugiau dirba atsižvelgiant į lauko temperatūras. Jei valdiklis katilo tai leidžia - visada geriau prijungti lauko daviklį ir pagal jį vykdyti valdymą. tada temperatūra viduje bus tikslesnė ir mažiau svyruos.