Dujinis šildymas esant ketaus radiatoriams

Taip, tikrai verta, jeigu name yra įvestos dujos arba dujotiekis yra netoli namo.
Turbūt klausime buvo turėta galvoje, kad nenaujos statybos namas - tai reiškia, kad šilumos nuostoliai bus dideli ir dujų sąnaudos bus didelės? O ketaus radiatoriai - kad šildymo sistemos didelė vandens talpa ir aukštatemperatūrė šildymo sistema, nelabai tinkama dujiniams kondensaciniams katilams?
Atsakymas į pirmąjį klausimą/abejonę - šiuo metu dujos yra pakankamai pigios, kad būtų galima jomis šildyti namą. Aišku, niekas negarantuotas, kad dujos kitais metais nepradės brangti, bet jeigu ir brangs, tai nedaug. Be to, yra visokių šilumos taupymo galimybių: su laiku gal pasikeisite langus į šiltesnius (per langus gali išeiti iki 30 procentų visos šilumos), gal būt bus šildomos ne visos patalpos, gal būt pavyks apsišiltinti palėpės arba antro aukšto perdangą ir pan. Tokiu būdu šilumos bus sunaudojama mažiau, atitinkamai mažiau ir dujų. Be to, galima įsirengti rezervinį kietojo kuro katilą, kurį galima kūrenti savaitgaliais ar po darbo. Tai irgi prisidės prie dujų taupymo.
Svarbiausias klausimas - ar tinka dujiniai kondensaciniai katilai, esant aukštatemperatūrei šildymo sistemai?
Pirmiausia reikia žinoti, kad vandens garų kondensacija vyksta iki 55 laipsnių vandens temperatūros, tik esant aukštesnei vandens temperatūrai, ji nevyksta. Be to, reikia žinoti, kad yra katilo tiekiamo vandens temperatūra ir grįžtančio iš šildymo sistemos į katilą vandens temperatūra, kuri radiatorinėje sistemoje gali būti 20 laipsnių žemesnė už tiekiamą iš katilo. Tai reiškia, kad, esant katilo tiekiamo vandens temperatūrai, pvz. 65 laipsnių, o grįžtančio vandens temperatūrai, pvz.: 45 laipsnių, katile vyks dalinė kondensacija toje šilumokaičio dalyje, kur vandens temperatūra bus <50-55 laipsniai.
Dėl kondensacinių katilų padidinto šilumokaičio paviršiaus ploto, palyginus su nekondensaciniais dujiniais katilais, kondensacinio katilo naudingumo koeficientas, esant aukštai temperatūrai (80 laipsnių) vis tiek bus apie 6 procentais didesni. Kai vyksta pilna kondensacija naudingumo koeficientas padidėja iki 11-16 procentų, palyginus su nekondensaciniais katilais.
Paprastai žmonės senais laikais turėdavo padidintą špižinių radiatorių sekcijų kiekį, nei reikėdavo minimaliai. Tai reiškia, kad per šalčius (-23 laipsniai šalčio), šildymo sistemos temperatūra gali ir nepasiekti 80-90 laipsnių. ji gali (ir dažniausiai būna) mažesnė. Aš ne veltui paminėjau 65 laipsnių temperatūrą. Dažniausiai ji neviršijama. Taigi, blogiausiu atveju, Jūs turėsite bent dalinę kondensaciją.
Antras labai svarbus momentas - Juk lauko temperatūra žemiausia būna tik savaitę ar 10 dienų per šildymo sezoną. Daugiausia visą kitą laiką oro temperatūra sukasi apie 0 laipsnių. Tokia yra ir vidutinė žiemos temperatūra.
Reikalas tas, kad norint išlaikyti vienodą oro temperatūrą patalpose, keičiantis lauko oro temperatūrai, reikia keisti ir šildymo sistemos vandens temperatūrą. Tokiu būdų, esant lauko oro temperatūrai apie 0 laipsnių, į šildymo sistemą pakanka tiekti 50 iki maks. 55 laipsnių vandens temperatūrą. Aišku, iš šildymo sistemos, ji sugrįžta gerokai žemesnė - apie 30-40 laipsnių. Visa tai reiškia, kad praktiškai visą žiemą Jūsų šildymo sistemos vandens temperatūra bus pilnos kondensacijos rėžime ir Jūs pinai išnaudosite kondensacijos metu išsiskiriančią paslėptą garavimo šilumą ir atitinkamai sutaupysite 11-16 proc. dujų, palyginus su nekondensaciniu katilu. Katilui prijungus lauko oro temperatūros daviklį ir patalpos oro programuojamą termostatą, dujų sąnaudas galima sumažinti dar papildomai 10-15 procentų.
O kur kiti, pagrindiniai dujinio šildymo pliusai - saugumas, pilna automatizacija, priežiūra tik vieną kartą per metus. Kiek atlieka laisvo laiko nuo darbo su kietu kuru.
Tokiu būdu tikrai verta įsirengti dujinį šildymą namuose.

Jeigu iki jūsų namo dujos yra atvestos, tuomet galima galvoti apie dujinį šildymą. Sistemą su ketiniais radiatoriais galimą šildyti su dujiniu katilu, tik tuomet reikėtų tikrinti ar kondensaciniu rėžimu dirbantis katilas apšildys jūsų patalpas su esamais radiatoriais. Įtakos turi ir namo apšildymas. Jeigu namo šilumos nuėmimas yra didelis, tuomet reikėtų rinktis didesnės galios dujinį katilą.