Kuo skiriasi dujinis kondensacinis katilas nuo paprasto

Kondensacinį, kol temperatūra, paduodama į namus yra nedidesnė negu 40C. Nekondensaciniais prekyba yra ribojama dėl neefektyvumo

Reikėtų pradėti nuo dujų degimo produktų.
Sudegus dujoms, degimo produktuose susidaro gana daug vandens. Ir, kol degimo produktų temperatūra viršija 100 laipsnių, tai tas vanduo yra garų pavidalo.
Paprastas dujinis katilas išmeta savo degimo produktus > 120-130 laipsnių temperatūros. Vadinasi išmeta ir susidariusius vandens garus.
Kondensacinis katilas, priešingai - kaip įmanoma labiau atvėsina degimo produktus - bet kokiu atveju žemiau 100 laipsnių.
Tada vandens garai kondensuojasi į skystą vandenį ir išsiskiria taip vadinamoji "slaptoji garavimo šiluma". Tos šilumos kiekis yra toks, kad gali sudaryti apie 10-11 procentų visos katilo gaminamos šilumos.
Kadangi kondensacinio katilo dūmai yra gerokai vėsesni, nei paprasto katilo, tai šilumos nuostoliai su degimo produktais sumažėja dar iki 4-6 proc.
Bendruoju atveju, kondensacinis katilas gali sutaupyti 10-15 procentų dujų, palyginus su paprastu katilu, pagamindamas tą patį kiekį šilumos.
Aišku, kondensacinio katilo atveju pageidautina ir šildymo sistemos vandenį turėti kiek įmanoma vėsesnį. Geriausia - grindinio šildymo atveju, kai maksimali tiekiamo vandens temperatūra būna 35-40 laipsnių.
Vandens temperatūros riba, kada degimo kameroje kondensuojasi vandens garai, yra apie 55 laipsnius. Jeigu vandens temperatūra aukštesnė, tada kondensacija nebevyksta. Tačiau ir tokiu atveju kondensacinis katilas sutaupo iki 4-6 proc. kuro, palyginus su paprastu katilu, dėl gerokai žemesnės degimo produktų temperatūros.
Dėl galimybės pasirinkti paprastą arba kondensacinį dujinį katilą.
Jeigu eina kalba apie naujai įrengiamą dujinį katilą, tai Europos Sąjungos galiojantys normatyvai Jums nepalieka jokio pasirinkimo. Pagal nustatytus galimus minimalius katilų naudingumo reikalavimus, dabar galima įrenginėti tik kondensacinius katilus.