Gaukite pasiūlymus
iš 67 specializuotų įmonių Rankų darbo rąstiniai namai
Rąstų džiovinimas natūraliu būdu
Klausimas:
Domina rąstų skirtų rąstiniam namui džiovinimas natūraliu būdu. Bučiau labai dėkingas, jei galėtumėte patarti, kaip išdžiovinti rąstus natūraliu būdu, t. y. kur geriausia laikyti, kiek laiko, ar būtina supjauti ar reikia nužievinti ir t. t.
Komentarai:
Jūsų klausimą kaip išdžiovinti medieną rąstiniam namui norėčiau išskaidyti į atsikras dalis:
1. Ar reikia rąstus nužievinti? Rąstus tikrai reikia nužievinti, džiovinant rastus negali būti žievės. Žievėje veisiasi įvairūs „vabaliukai", kurie ir pradės pirmiausia gadinti mediena. Antra žievė trukdys rąstams džiūti ir po ja kaupsis kondensatas - rąstai gali pradėti pūti, liaudiškai kalbant „sušus". Trečia - pro žievę negalėsite tinkamai apsaugoti medienos apsauginėmis priemonėmis - antiseptikais. O tai būtina sąlygą sandėliuoant medieną ilgą laiką, kad ji išlaikytų savo vertę (tiek mechanines tiek vizualines savybes). Tikrai nemanau, kad norėsite statytis namą ar pirtį iš pajuodavusios medienos, jau nekalbu apie tai, kad gali įsiveisti medieną ardantys grybai ar graužiantys vabaliukai. Taigi, ar Jūs džiovinsite rąstus, ar dvipusius tašus, ar pilnai apipjautus būtinai nuimkite žievę, žievę reikia nuimti netgi esančią ant nuožulų (abzojų).
2. Ar būtina rąstus apipjauti? Pjovimą turėtų apspreęsti tolesnis apdirbimas, ką Jūs ruošiatės iš džiovintų ruošinių darytį, kaip Juos apdirbti. Turite apsispręsti, kokie ruošiniai Jums reikalingi tolesnėse apdirbimo operacijose po džiovinimo - ar juos sukirtinėse rankomis, ar apdirbsite mechaniškai, ar jie bus apvalūs ar stačiakampiai. Rekomenduočiau džiovinti apipjautus dėl šių priežaščių - pirmiausia apipjautus žymiai lengviau sandėliuoti - lengviau sukrauti į rietuves. Antra - sandėliavimo aikštelė užims mažiau vietos. Trečia - džiuvimo procesas vyks greičiau, bei kokybė bus geresnė, kadangi galima panaudoti ir technologinę ir įpjovą, ir mechaninį prispaudimą. Ketvirta, išdziovintus rąstus sunkiau apdirbti mechaniškai, kadangi susidarys didesni džiuvimo įtempiai ir apdirbant medieną didesnė tikimybė, kad ji geis savo geometrinę forma, links ir t.t.
3. Kur ir kaip rąstus sandėliuoti? Sandėliuoti reikėtų atviroje vietovėje, toliau nuo miško ir pastatų, ant lygios aikštelės su nuolydžių, kad nesikauptų ant žemės drėgmė. Džiovinamus sortimentus reiktų sukrauti į rietuvę (be abejo prieš tai apdorojus antiseptiniais tirpalais), matmuo priklauso nuo rietuvės formavimo būdo ir techninių galimybių, rekomenduojama, kad skerspjūvis būtų 1,2x1,2 m. Horizontaliai eiles reiktų atskirti tarpinėmis maždaug 25x40 mm skerspjūvio, vertikaliai taip pat reiktų padaryti oro tarpus, centre didesnius į periferiją mažėjančius, nuo 50 - 100 mm. Horizontaliai tarpines galite išdėstyti kas metrą ar daugiau, priklausomai nuo storio (daugiau ne mažiau). Tarpinės ties galais dedamos arčiau apie 30 - 40 cm. Pirmoji reituvė turėtų būti dedama ant lygių pamatinių atramų, apie 0,5 - 0,8 m nuo aikštelės dangos ar grunto. Atraminiai taškai turėtų būti ties tomis vietomis, kur rietuvėje sudėtos horizontalios tarpinės. Tokiu būtų rietuvę galima krauti ant rietuvės tarp jų paliekant 75 mm tarpinius tašęlius. Dedant rietuves viena šalia kitos taip pat reikia palikti tarpus. Sukrovus viską, būtina uždengti ir apsaugoti medieną nuo kritulių. Nedėkite dangos tiesiai ant ruošinių. Taip pat reiktų apsaugoti galus ir juos uždažyti garams nelaidžia medžiaga, parafino dervos tepalais ar dažais.
4. Kiek laiko trunka rąstų džiovinimas? Džiovinimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo džiovinamo sortimento skerspjūvo ir aplinkos parametrų - drėgmes, temperatūros oro cirkuliacijos ir etc. Aišku geriausia džiūsta vasaros laikotarpiu. Tikėtina, kad po vasaros sezono Jūsų rastai skerspjūvyje apie 60-70 proc pasieks transportinį drėgnį. Rekomenduočiau nuolat sekti džiuvimo eiga ir faktiškai išsimatuoti drėgnį, kol pasieksite reikiamą. Būtina atidžiai stebėti džiuvimo procesą, kad džiuvimas nevyktų per greitai, kad džiūtų visi rąstai, kad neatsirastų vietų kur kaupiasi drėgmė ir t. t. Pateikta informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl naudokite ją remdamiesi prodingumo kriterijumi.
1. Ar reikia rąstus nužievinti? Rąstus tikrai reikia nužievinti, džiovinant rastus negali būti žievės. Žievėje veisiasi įvairūs „vabaliukai", kurie ir pradės pirmiausia gadinti mediena. Antra žievė trukdys rąstams džiūti ir po ja kaupsis kondensatas - rąstai gali pradėti pūti, liaudiškai kalbant „sušus". Trečia - pro žievę negalėsite tinkamai apsaugoti medienos apsauginėmis priemonėmis - antiseptikais. O tai būtina sąlygą sandėliuoant medieną ilgą laiką, kad ji išlaikytų savo vertę (tiek mechanines tiek vizualines savybes). Tikrai nemanau, kad norėsite statytis namą ar pirtį iš pajuodavusios medienos, jau nekalbu apie tai, kad gali įsiveisti medieną ardantys grybai ar graužiantys vabaliukai. Taigi, ar Jūs džiovinsite rąstus, ar dvipusius tašus, ar pilnai apipjautus būtinai nuimkite žievę, žievę reikia nuimti netgi esančią ant nuožulų (abzojų).
2. Ar būtina rąstus apipjauti? Pjovimą turėtų apspreęsti tolesnis apdirbimas, ką Jūs ruošiatės iš džiovintų ruošinių darytį, kaip Juos apdirbti. Turite apsispręsti, kokie ruošiniai Jums reikalingi tolesnėse apdirbimo operacijose po džiovinimo - ar juos sukirtinėse rankomis, ar apdirbsite mechaniškai, ar jie bus apvalūs ar stačiakampiai. Rekomenduočiau džiovinti apipjautus dėl šių priežaščių - pirmiausia apipjautus žymiai lengviau sandėliuoti - lengviau sukrauti į rietuves. Antra - sandėliavimo aikštelė užims mažiau vietos. Trečia - džiuvimo procesas vyks greičiau, bei kokybė bus geresnė, kadangi galima panaudoti ir technologinę ir įpjovą, ir mechaninį prispaudimą. Ketvirta, išdziovintus rąstus sunkiau apdirbti mechaniškai, kadangi susidarys didesni džiuvimo įtempiai ir apdirbant medieną didesnė tikimybė, kad ji geis savo geometrinę forma, links ir t.t.
3. Kur ir kaip rąstus sandėliuoti? Sandėliuoti reikėtų atviroje vietovėje, toliau nuo miško ir pastatų, ant lygios aikštelės su nuolydžių, kad nesikauptų ant žemės drėgmė. Džiovinamus sortimentus reiktų sukrauti į rietuvę (be abejo prieš tai apdorojus antiseptiniais tirpalais), matmuo priklauso nuo rietuvės formavimo būdo ir techninių galimybių, rekomenduojama, kad skerspjūvis būtų 1,2x1,2 m. Horizontaliai eiles reiktų atskirti tarpinėmis maždaug 25x40 mm skerspjūvio, vertikaliai taip pat reiktų padaryti oro tarpus, centre didesnius į periferiją mažėjančius, nuo 50 - 100 mm. Horizontaliai tarpines galite išdėstyti kas metrą ar daugiau, priklausomai nuo storio (daugiau ne mažiau). Tarpinės ties galais dedamos arčiau apie 30 - 40 cm. Pirmoji reituvė turėtų būti dedama ant lygių pamatinių atramų, apie 0,5 - 0,8 m nuo aikštelės dangos ar grunto. Atraminiai taškai turėtų būti ties tomis vietomis, kur rietuvėje sudėtos horizontalios tarpinės. Tokiu būtų rietuvę galima krauti ant rietuvės tarp jų paliekant 75 mm tarpinius tašęlius. Dedant rietuves viena šalia kitos taip pat reikia palikti tarpus. Sukrovus viską, būtina uždengti ir apsaugoti medieną nuo kritulių. Nedėkite dangos tiesiai ant ruošinių. Taip pat reiktų apsaugoti galus ir juos uždažyti garams nelaidžia medžiaga, parafino dervos tepalais ar dažais.
4. Kiek laiko trunka rąstų džiovinimas? Džiovinimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo džiovinamo sortimento skerspjūvo ir aplinkos parametrų - drėgmes, temperatūros oro cirkuliacijos ir etc. Aišku geriausia džiūsta vasaros laikotarpiu. Tikėtina, kad po vasaros sezono Jūsų rastai skerspjūvyje apie 60-70 proc pasieks transportinį drėgnį. Rekomenduočiau nuolat sekti džiuvimo eiga ir faktiškai išsimatuoti drėgnį, kol pasieksite reikiamą. Būtina atidžiai stebėti džiuvimo procesą, kad džiuvimas nevyktų per greitai, kad džiūtų visi rąstai, kad neatsirastų vietų kur kaupiasi drėgmė ir t. t. Pateikta informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl naudokite ją remdamiesi prodingumo kriterijumi.
Audrius
Rąstų džiovinimas natūraliai vyksta juos supjaunant, t.y. rąstai turi būti be žievės ir apdorojant antiseptiku. Rąstus sandėliuoti reikia ant medinių tarpinių gerai vėjo prapučiamoje vietoje. Be abejo, susandėliuotus rąstus reikia uždengti stogu.Idealus variantas, kai yra kokia nors stoginė, o ne laikinas stogelis iš plėvelės kuris dažnai plyšta.Rąstai natūraliai džiovinami 2 metus, seniau džiovindavo pirčiai 5 metus, o namui iki 3 metų. Manau, kad rąstus išdžiovinti pakankama ir 2 metų, nes vasaros dabar būna karštos, o žiemos jau tampa tikromis, t.y. ilgesnį laiką laikosi šaltas oras. Greičiau ir paprasčiau yra džiovinti rąstus džiovyklose. Be abejo, pirma reikėtų pasitarti su rąstinės dalies gamintojais, o ne pulti pirkti medį, nes paprasčiausiai galite prisipirkti tokių rąstų, iš kurių niekas neapsiims jums statyti namą. Beje naturaliai džiovinant rąstus, nemaža dalis medienos būna pažeista pušies mėlio, t.y. mėlsta ir juoduoja, deja tai realybė.
Algirdas P., Rąstiniai namai