UAB "Archas" ekspertų komentarai

Bendruoju atveju pridavimo metu negali kisti pastato aukštis, bendras plotas, tūris, užstatomas plotas. Kiti projekto pakeitimai neturintys įtakos pastato esminiams konstrukcijų, higienos ar kitiems reikalavimams galimi. Buvo kalba apie langų didinimą - jai langai žeminti neesminis pakeitimas, jai platinti - esminis, nes atitinkamai reikėjo laikančios sienos sąramą pakeisti pagal naujas apkrovas. Tačiau dėl vieno smulkaus konstrukcijos pakeitimo problemų tūrėtumėte išvengti.

Reikia parengti supaprastintą projektą, kuriame bus ir griovimo ir naujo nesudėtingo statinio aiškinamasis raštas ir brėžiniai. Tokiam projektui reikalingas rašytinis savivaldybės architekto pritarimas. Jei turite aukštojo mokslo inžinerinės specialybės atestatą galite tokį supaprastintą projektą parengti pats. Iš esmės priklausomai nuo savivaldybės gali skirtis tik tvirtinimo procedūros.

Svarbiausia, kad nesikeistų bendrieji statinio rodikliai: bendras plotas, užstatymo plotas, aukštis, pastato tūris. Taip pat reikėtų pasižiūrėti ar konstrukciniai sprendimai iš esmės nepasikeitė.

Tokių parametrų pastatas yra priskiriamas II grupei nesudėtingų statinių kategorijai. Jei projekte pastatas priskirtas neypatingų statinių kategorijai, tai statybą leidžiantis dokumentas (statybų leidimas) yra reikalingas. Klausimas būtų toks: ar architektas teisingai nustatė pastato grupę? Jei visgi suprojektuotas pastatas atitinka II grupei nesudėtingo statinio kategorijai keliamus reikalavimus, tai statybas leidžiančio dokumento nereikia. Tačiau būtinas rašytinis savivaldybės architekto pritarimas raštu. Taip pat jums reikės ir sodo bendrijos pirmininko pritarimo. Nepamirškite, kad gyvenamasis namas turi atitikti ir higienos normų keliamus reikalavimus bendruoju atveju - turi turėti vandentiekį, nuotėkas, elektrą.

Tokio projekto kaina galėtų būti apie 2.600 - 3.800 Eur. Į projekto kainą būtų įtraukta: sklypo toponuotrauka, grunto geologiniai tyrimai, architektūrinė, konstrukcinė projekto dalys, sklypo plano dalis (pastato pririsimas sklype) inžinerinių tinklų projekto dalys (vandentiekis, nuotekos, elektra, dujos) ir Statybas leidžiančio dokumento gavimas.
Projekto kaina keičiasi priklausomai nuo projektavimo darbų apimties, todėl iškarto fiksuotos kainos pasakyti negalime.

Bendasis pastato plotas yra visų pastate esančių patalpų plotas (šildomų, nešildomų, esančių visuose aukštuose, nepriklausomai nuo paskirties). Čia ištrauka iš "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" STR 1.14.01:1999: "17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."

Bendasis pastato plotas yra visų pastate esančių patalpų plotas (šildomų, nešildomų, esančių visuose aukštuose, nepriklausomai nuo paskirties). Čia ištrauka iš STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka": "17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."

Bendruoju atveju jums reikalingas Techninis projektas ir Statybas leidžiantis dokumentas. Tačiau priklausomai nuo pastato konstrukcijų ir gabaritų gali būti, kad užtektų supaprastinto projekto ir tik savivaldybės pritarimo.

Nematant dokumentu sunku pasakyti kas galima ir ar verta. Bendru atveju galioja žemiau nurodytos apsaugos zonos. Šiose zonose gyv. namus statyti draudžiama.Ištrauka iš Specialiųjų žemės ir miško naudojio sąlygų: "Elektros oro linijos apsaugos zona - žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą:iki 1 kV - po 2 metrus;6 ir 10 kV - po 10 metrų;35 kV - po 15 metrų;110 kV - po 20 metrų;330 ir 400 kV - po 30 metrų;750 kV - po 40 metrų."

Žemės kasimo darbams leidimo reikia, jai darbai vykdomi kitų tinklų ar statinių apsaugos zonoje.

Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Bendruoju atveju, mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (patvirtintas norariškai). Bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose. Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m. Tiksliai pasakyti atstumą galimą tik įvertinus gretimuose sklypuose esančius pastatus. Atlikus skaičiavimus galima pagrįsti ir mažesnį priešgaisrinį atstumą tarp gretimuose sklypuose stovinčių pastatų, tačiau mažesnis atstumas iki sklypo ribos nei 3,0 m galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo sąvininko sutikimą.