Pakeisti namų valdos sklypą atitraukiant vieną namų valdos liniją

Manau įmanoma,
- vienas kelias gana sudėtingas ir reikės projekto, kada perkate žemės sklypo dalį ir jungiate prie savo,
- antras kelias paprastesnis - perkate su naudojimosi tvarka.

Formavimo pertvarkymo projektas - pasivadina Amalgamacija.
Ieškokit matininkų - Molėtuose tikrai yra vietinių

Jeigu abiejų besiribojančių žemės sklypų paskirtis sutampa ir pertvarkoma dalis neviršija 0,04 ha (400 m²), galima vykdyti žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų perdalijimas – tai bendros ribos pakeitimas, kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo, neformuojant atskiro naujo sklypo. To paties įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 9 punktas numato, jog dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti vykdomas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, jeigu tenkinamos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (patvirtintose LR žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatytos sąlygos. Pagal Taisyklių 6 punktą, tai leidžiama, kai perdalijamos sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir neviršija 0,04 ha (kitos paskirties žemei – šiuo atveju kitos paskirties gyvenamos paskirtie sklypams) bei po pertvarkymo nei vienas iš sklypų netampa mažesnis, nei minimalius reikalavimus atitinkantis žemės sklypas pagal savo paskirtį.

Praktikoje ši procedūra vyksta taip: matininkas, parengia žemės sklypų perdalijimo planą. Jame tiksliai suprojektuojama, kokia sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kaimyninio sklypo. Planas derinamas su abiejų sklypų savininkais bei savivaldybės administracijos direktoriumi. Sprendimą dėl perdalijimo būdu patikslintų sklypų plotų ir ribų patvirtinimo priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Po tokio sprendimo galima atnaujinti abiejų sklypų kadastro duomenis pagal kadastro nuostatų reikalavimus ir kreiptis į notarą dėl dalies sklypo perleidimo sandorio įteisinimo (jei keičiasi sklypų plotai).

Svarbu įvertinti, kad po perdalijimo abiejų sklypų plotai ir matmenys turi atitikti teisės aktuose nustatytus minimalius normatyvus pagal žemės naudojimo paskirtį, taip pat būtina išsaugoti privalomus privažiavimus bei nepažeisti kitų galiojančių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Apibendrinant, jei abu sklypai yra tos pačios paskirties ir keičiama dalis neviršija 0,04 ha, bendrą ribą galima perkelti taikant žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) procedūrą, nerengiant formavimo ir pertvarkymo projekto; jei sąlygos netenkinamos, būtina rengti formavimo ir pertvarkymo projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.

Iš principo galima perkelti bendrą ribą ~6 m į kaimyno pusę, jeigu abu sklypų savininkai sutinka. Procedūra vykdoma rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽSFP), laikantis šių sąlygų:
• Žemės sklypų paskirtys sutampa (pvz., abu kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių).
• Nėra galiojančio detaliojo plano sprendinių, kurie toje vietoje nustato privalomas ribas; jei detalusis planas yra, ribų keitimui gali reikėti jo sprendinių koregavimo.
• Išlieka reikalavimai mažiausiam sklypo plotui, fasadams, atstumams, servitutams ir inž. tinklams.
• Dažnai prireikia teisinio pagrindo plotų pasikeitimui (pirkimo–pardavimo, mainų ar dovanojimo sutarties daliai, kuri „pereina“ iš vieno sklypo kitam).
Atlikus projektą, būtų tikslinamos ribos, atliekami kadastriniai matavimai ir atnaujinami Registrų centro duomenys.
Kad suteiktume daugiau informacijos parašykite abiejų sklypų unikalius numerius ir pažymėkite pageidaujamą naują ribos liniją (tinka schematiškai).

Jei abu besiribojantys sklypai tos pačios paskirties ir jei kaimynas sutinka, galima parengti sklypų perdalinimo projektą, parengti po to naujai kadastrinius matavimus ir taip užfiksuoti ribų pasikeitimus.