Gaukite pasiulymus
iš 71 specializuotų įmonių Gręžtiniai pamatai
Pamatų polių gylis
Klausimas:
Norėčiau paklausti ar pakankamas yra polių gylis 2,2m, jeigu statomas 2 aukštų namas iš silikatinių 24 cm blokelių? Polio diametras 30 cm. Atstumas tarp polių nuo 1,6 iki 2 metrų. Tokį polių gylį mums suprojektavo architektas, kadangi po geologinių tyrimų paaiškėjo, kad pas mus neblogas gruntas. Bet man neramu ar tikrai 2,2 metro gylio užtenka? Ar namas su tokiais trumpais poliais stovės ilgai ir tvirtai ir laikui bėgant nenusės? Namas siauras ir ilgas: 5 x 11 m. Prisegu geologinių tyrimų ataskaitą.
Komentarai:
Jūsų abejonės yra visiškai pagrįstos, kadangi vos iš dviejų tyrimo taškų tikrai keblu priimti vienareikšmišką sprendimą dėl polių gylio konkrečioje vietoje, kadangi gruntams būdingas jų savybių netolygus išsibarstymas tiek pagal gylį, tiek ir plane. Tai matyti ir iš Jūsų atsiųstų tyrimų.
Kaip rodo ilgametė patirtis, su šia problema puikiai galima susitvarkyti, jeigu naudoti pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu technologiją. Žemiau pateikiame trumpą jos aprašymą:
"Metodo istoriškumas bei šios technologijos ypatumai. Pagal savo esmę, plūktinių pamatų metodas skirtas pamatų įrengimui ant silpnų dispersinių gruntų ir sėkmingai pradėtas naudoti Rusijoje bei Ukrainoje prieš kokius 70 metų. Kiek vėliau šie pamatai pradėti naudoti ir Baltarusijoje, o Lietuvoje plūktiniais pamatais susidomėta tik apie 1985 metus ir tai aprašyta J.Šimkaus ir L.Furmonavičiaus „Nauji efektyvūs pamatai“ (1989). Tačiau, dėl netinkamo tuometinio sprendimo, šie pamatai didelio populiarumo nesusilaukė. Ir tik nuo 2000 metų, kai šio klausimo ėmėsi dr. R.Gruodis, minėtas metodas buvo iš naujo pradėtas tobulinti ir per 20 metų įgijo dabartinį lygį bei mastą (žr. 2019-12-20 rinktinį darbų sąrašą).
Iš principo, ši technologija gali būti naudojama kaip universali priemonė bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis, ko pamatų srityje dar nebuvo, tame tarpe netgi seisminiuose regionuose, kadangi iš anksto sutankintas pagrindas po šiais pamatais žemės drebėjimo metu dar labiau sutankėti nebeturėtų.
Pagrindinis pamatų su išplūktu padu skiriamasis bruožas, lyginant su tradiciniais gręžtiniais pamatais, tai prie jų nedidelio polių gylio – ypač didelė pagrindo laikomoji galia bei su tuo susijęs šių pamatų ekonomiškumas, o taip pat išskirtinis patikimumas, esant galimybei darbų metu vykdyti pagrindo kokybės kontrolę (žr. sek.pastraipą) po kiekvienu būsimu pamatu, kurios negali turėti jokie kiti pamatų įrengimo būdai. Todėl ir išankstiniai geologiniai tyrimai šių pamatų projektavimui nėra taip reikalingi...
Pagrindo kokybės kontrolė ir metodo patikimumas. Pačiu tiksliausiu pagrindo laikymo galios patikrinimo metodu kol kas yra pripažintas pamato bandymas statine apkrova (Static Load Test), taikomas poliniams pamatams, kai bandomajam poliui palaipsniui būna didinama statinė apkrova iki kuo artimesnės projektinei. Kadangi pamatams ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu grunto giluminis tankinimas bei pamato pado išplūkimas vyksta dėka nemažos smūgio energijos, pagrindo kokybės vertinimas šiuo veiksmu, kaip pasirodo, tampa dar labiau efektyvesnis. Smūginės apkrovos kitimo analizė parodė, perskaičiavus ją į statinę apkrovą priklausomai nuo išmatuotos grunto deformacijos smūgio metu, dar kitaip vadinamos „atsaku“, kad tokia smūginė apkrova gali viršyti projektinę iki 8-ių ar net 10-ies kartų! Ir tokia jėga yra testuojama ne 2% visų pamatų skaičiaus, kaip reglamentuota „Static Load Test“ atveju, o visi 100% būsimų pamatų pagrindo, be išimties. Iš čia ir kyla pagrįstas klausimas – ar įmanoma pamatų srityje turėti dar ką nors labiau patikimo?
Kaip rodo ilgametė patirtis, taip dirbant pamatų nuosėdžiai esti išskirtinai tolygūs, o pamatams Ø400 mm skersmens tesudaro vos 2÷3cm."
Kaip rodo ilgametė patirtis, su šia problema puikiai galima susitvarkyti, jeigu naudoti pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu technologiją. Žemiau pateikiame trumpą jos aprašymą:
"Metodo istoriškumas bei šios technologijos ypatumai. Pagal savo esmę, plūktinių pamatų metodas skirtas pamatų įrengimui ant silpnų dispersinių gruntų ir sėkmingai pradėtas naudoti Rusijoje bei Ukrainoje prieš kokius 70 metų. Kiek vėliau šie pamatai pradėti naudoti ir Baltarusijoje, o Lietuvoje plūktiniais pamatais susidomėta tik apie 1985 metus ir tai aprašyta J.Šimkaus ir L.Furmonavičiaus „Nauji efektyvūs pamatai“ (1989). Tačiau, dėl netinkamo tuometinio sprendimo, šie pamatai didelio populiarumo nesusilaukė. Ir tik nuo 2000 metų, kai šio klausimo ėmėsi dr. R.Gruodis, minėtas metodas buvo iš naujo pradėtas tobulinti ir per 20 metų įgijo dabartinį lygį bei mastą (žr. 2019-12-20 rinktinį darbų sąrašą).
Iš principo, ši technologija gali būti naudojama kaip universali priemonė bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis, ko pamatų srityje dar nebuvo, tame tarpe netgi seisminiuose regionuose, kadangi iš anksto sutankintas pagrindas po šiais pamatais žemės drebėjimo metu dar labiau sutankėti nebeturėtų.
Pagrindinis pamatų su išplūktu padu skiriamasis bruožas, lyginant su tradiciniais gręžtiniais pamatais, tai prie jų nedidelio polių gylio – ypač didelė pagrindo laikomoji galia bei su tuo susijęs šių pamatų ekonomiškumas, o taip pat išskirtinis patikimumas, esant galimybei darbų metu vykdyti pagrindo kokybės kontrolę (žr. sek.pastraipą) po kiekvienu būsimu pamatu, kurios negali turėti jokie kiti pamatų įrengimo būdai. Todėl ir išankstiniai geologiniai tyrimai šių pamatų projektavimui nėra taip reikalingi...
Pagrindo kokybės kontrolė ir metodo patikimumas. Pačiu tiksliausiu pagrindo laikymo galios patikrinimo metodu kol kas yra pripažintas pamato bandymas statine apkrova (Static Load Test), taikomas poliniams pamatams, kai bandomajam poliui palaipsniui būna didinama statinė apkrova iki kuo artimesnės projektinei. Kadangi pamatams ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu grunto giluminis tankinimas bei pamato pado išplūkimas vyksta dėka nemažos smūgio energijos, pagrindo kokybės vertinimas šiuo veiksmu, kaip pasirodo, tampa dar labiau efektyvesnis. Smūginės apkrovos kitimo analizė parodė, perskaičiavus ją į statinę apkrovą priklausomai nuo išmatuotos grunto deformacijos smūgio metu, dar kitaip vadinamos „atsaku“, kad tokia smūginė apkrova gali viršyti projektinę iki 8-ių ar net 10-ies kartų! Ir tokia jėga yra testuojama ne 2% visų pamatų skaičiaus, kaip reglamentuota „Static Load Test“ atveju, o visi 100% būsimų pamatų pagrindo, be išimties. Iš čia ir kyla pagrįstas klausimas – ar įmanoma pamatų srityje turėti dar ką nors labiau patikimo?
Kaip rodo ilgametė patirtis, taip dirbant pamatų nuosėdžiai esti išskirtinai tolygūs, o pamatams Ø400 mm skersmens tesudaro vos 2÷3cm."
Dr. Rimantas Gruodis, Ekspertai.lt