Inžinerinės sistemos

Rodomi įrašai 1351-1363 iš 1363.
Sakykite, koks skystis turetų būti vertikalių gręžinių uždaro kontūro sistemose. Ar galima naudoti etilengliukolį?
Norėčiau sužinoti, kaip įsirengti joninio šildymo sistemą daugiabučiame name. Turbūt el. įvadas sudarys didelių keblumų. Mane domina mažiausia pasijungimo galimybė (stovas,laiptinė). Kokia būtų apytikrė įsirengimo kaina 1-am stovui(5-ių a.namas) apie 230 m2 ir laiptinės apie 700 m2?
Elektrodinės joninės katilinės įrengimas. Kur galima pritaikyti elektrodinius katilus?
Kaip panaudoti saulės šviesos pagamintą elektros energiją?
Ar tinka mini rekuperatorius nešildomai verandai, nes joje kaupiasi drėgmė?
Nuosavame dviejų aukštų maždaug 160 kvadratų name naudojame katilą Junkers ZWA 24-2K23. Katilą naudojame jau aštuntus metus. Gan seniai susiduriame su problema, kad jei vanduo vienu metu naudojamas tiek pirmame, tiek antrame aukšte, antrame aukšte jis praktiškai visai nebėga. Be to, net jei karštas vanduo atsuktas tik vienoje vietoje, jis dažnai kaitaliojasi - iš pradžių šaltas, po to karštas, po to vėl šaltas, tada karštas ir pan. Vanduo teikiamas centralizuotai (Vilniaus vandenys). Ar šias problemas išspręstų su šiuo dujų katilu papildomai naudojamas tūrinis karšto vandens šildytuvas? Ar prie šio modelio katilo galima montuoti tūrinį šildytuvą? Kokia šio modelio dujų katilų apytikslė "galiojimo trukmė"?
Norėčiau paklausti ar yra boileris, kuris tiktų saulės kolektorinių vandens šildymo sistemai ir vėliau esant reikalui pajungti oras-vanduo ar geoterminiui siurbliui?
Kokių pažymėjimų reikia, kad aš pats sau galėčiau pasirašyti saulės elektrinės deklaraciją? Ar ją gali pasirašyti fizinis asmuo?
Ar gali gartraukio traukiamas oras patekti pro įtempiamų lubų padarytas apšvietimo angas, nes būtent virš viryklės yra halogeninės lemputės ir toje vietoje šiek tiek išsipučia lubos. Ta problema tik toje vietoje kur yra viryklė, kitur virtuvėje lubos lygios. Išjungus gartraukį, problema išnyksta.
Naudosiu dujinį kondensacinį katilą namo šildymui ir karšto vandens paruošimui. Turiu klausimą, kada reikalingas papildomas boileris? Ar nepakanka katilo su integruotu boileriu, pvz.: 20l? Namas 1aukšo, A+ klasė, toliausias vandens kranas nuo katilinės apie 15m.
Norėjau pasidomėti dėl dujinio katilo naudojimo 360m2 ploto namui - 3 aukštai. Kiekvienam aukšte yra 2 virtuvės ir 2 vonios kambariai. Kaip teisingai ir ekonomiškai organizuoti karšto vandens ruošimą? Šildymą planuojam grindinį, nors mansardiniam aukšte turim medinių perdangų, peršasi mintis pastatyti ir radiatorius. Katilas kaip pvz. Junker 35-42 kW. Dėl karšto vandens per boilerį ruošimo abejoju ar tai bus ekonomiška ir ar neteks ilgai jo laukti. Name gyvens 2 sūnūs su šeimomis ir poreikis karšto vandens bus nemažas.
Kiek kainuotų 10 kW geoterminio šildymo sistema? Sklypo plotas nedidelis, be to sutvarkyta aplinka, todėl noriu sužinoti, ar galima padaryti gręžinių sistemą, nesugadinus gėlynų, ar geriau daryti oras - vanduo sistemą?
Namas A++ klasės, vieno aukšto, nuo 80 iki 100kv.m gyvenamo ploto. Stogas vieno šlaito, skarda. Įvažiavimas iš šiaurinės pusės. Sienų varža: 10.0 m2K/W EPS 200 neoporas. Plokštuminiai pamatai, varža: 11,11 m^2K/W. Kokią šildymo sistemą būtų efektyviausia ir ekonomiškiausia naudoti, kad žiemą šildytų, o vasarą vėsintų? Mastau apie elektrinį šildymą kartu su kondicionieriumi arba įsidėti elektrinius kilimėlius plytelių zonoje ir pirkti gerą rekuperatorių, kuris šildo, vėsina, filtruoja orą. Kieme įkasamas vamzdis, kuris veda po žeme ir namu. Temperatūra 1,5 metro gylyje yra pastovi tiek žiemą, tiek vasarą – 6-9 laipsniai šilumos. Kai lauke +35 karščio, oras perėjęs per +8 laipsnių vamzdį tikrai atvės bent iki +15 laipsnių. Tokiu būdu vėsinimas vasarą yra visiškai įmanomas. Beje tas principas galioja ir žiemą. Kai lauke -30, oras perėjęs per +8 laipsnius šilumos „sušils“ bent iki -10, o tolimesnį darbą jau padarys pats rekuperatorius. Taip pat planuoju naudoti saulės energiją.
 
Sritis:
Sritis: