Elektrodinių ir joninių katilų skirtumai

Pabandysiu jums paaiškinti dėl pačių šio šildymo princijo sąvokų: šildymo ''katilas'' ar įrenginys, neturintis savo konstrukcijoje spiralės (teno), vadinamas elektrodiniu arba joniniu. Žodis "elektrodinis" apibūdina įrenginį pagal jo konstrukciją, darbinis elementas yra "elektrodas" (tai specialios metalo sudėties strypas), jų tokio tipo katiluose sutinkama vienas arba trys, priklausomai nuo naudojamos įtampos (kintamos ar nuolatinės). Žodis "joninis" apibūdina įrenginį pagal jo veikimo principą. Srovė skysčuose atsiranda tik esant jonizuotai aplinkai, distiluotame vandenyje ji neteka. O vandentiekio ar šulinio vandenyje teka, priversdama atitinkamu dažniu svyruoti ir molekules, kurios tarpusavyje sąveikaudamos ir išskiria šilumą. Tačiau gamtinis vanduo nėra stabilus elektrolitas ir jame tekant elektros srovei vyksta ir elektrocheminė reakcija. Todėl praktikoje naudojami stabilūs cheminiai elementai, kurie leidžia srovei atlikti darbą, patys nesuirdami ir užtikrindami saugų įrenginio darbą. Taigi elektrodinis ar joninis yra visiškai tas pats. Čia reikėtų dar pridurti, kad yra terminas "joninė" arba "elektrodinė" šildymo sistema. Paaiškinsiu taip: joninis ar elektrodinis katilas - kaip ir automobilio variklis, gali veikti bet nuvažuoti nepavyks. Joninė šildymo sistema - tai visuma elementų, užtikrinančių visas funkcijas, su ja galima važuoti, mėgautis valdymo komfortu, jaustis saugiu - tai jau automobilis.

Joninis katilas ar elektrodinis katilas yra vienas ir tas pats. Jo veikimo principas: tarp dviejų skystyje panardintų elektrodų teka srovė ir išsiskiria šiluma. Kad srovė tekėtų, skysčio molekulės turi virsti jonais. Iš to ir kilo pavadinimai - vienas del konstrukcinių ypatumu, kitas - dėl pačio fizikinio proceso.

Pagrindinis skirtumas tarp elektrodinių ir joninių katilų yra tas, kad joninis katilas naudoja specialų elektrolitą.