Juostiniai ar gręžtiniai pamatai geriau

Šiai dienai vibromonolitiniai pamatai yra patys geriausi ir patikimiausi! Klaidinga yra manyti, kad juostiniai pamatai lengviau, greičiau ir pigiau montuojami. Norint pamatų blokus kokybiškai sumontuoti prireikia labai nemažai laiko paruošti pagrindus, daryti išlyginamuosius betono pasluoksnius ir t. t.

Šiuo metu geriausi visiems grunto atvejams yra gręžtiniai pamatai. Jei itin blogas gruntas, smėlingas - geriausiai tinka CFA poliniai pamatai.

Į šį klausimą atsakyti keliais žodžiais neišeina vien dėl tos priežasties, kad pagal pamatų klasifikaciją šios dvi pamatų konstrukcijos priklauso visiškai skirtingiems pamatų tipams: juostiniai priskirtini sekliesiems pamatams, kai laikantysis grunto sluoksnis yra negiliai, o gręžtiniai – giliesiems pamatams, kai laikantysis grunto sluoksnis yra išsidėstęs giliau. Jeigu seklieji pamatai statomi iškastoje pamatų duobėje, kurios kraštai pastačius pamatą užpilami gruntu, kurį vėliau būtina kuo geriau sutankinti, tai gręžtiniai pamatai įrengiami tik šiam tikslui išgręžtose duobėse, o grunto aplink pamatą sandara lieka nesuardyta. Savo ruožtu, tai leidžia perduoti pagrindui kur kas didesnes apkrovas – iki 5-ių kartų ir daugiau. O tai reiškia, kad tiek pat kartų gali būti mažesnės ir medžiagų (šiuo atveju betono) sąnaudos. Žvelgiant iš šių pozicijų, gręžtinių pamatų pranašumas atrodo neginčytinas – gerokai mažesnės medžiagų, darbo bei laiko sąnaudos, o milžiniški žemės darbų kiekiai yra eliminuojami. Nepaisant to, gręžtiniai pamatai taip pat turi savų trūkumų ir gana rimtų. Bėda ta, kad kuo labiau apkrovus pagrindą, gerokai padidėja ir šių darbų rizika, kuri yra tuo didesnė, kuo didesni yra gyliai. Įrengiant paprastus gręžtinius pamatus iš tiesų nėra taip paprasta patikrinti, ar būsimas pamatas tikrai bus atremtas į laikantį grunto sluoksnį, ar pilant betoną gręžinio dugnas nuo jo kraštų nebus užvirtęs gruntu. Esamą padėtį ypač blogina dar ir tai, kad į rinką prasibrauna sunkmečio metu dar labiau suaktyvėję visokio plauko “specialistai”, klaidindami tiek užsakovus, tiek ir pačius projektuotojus savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis, kurios susidaro ne jų gera valia, o tik prastos darbų kokybės bei žemo įrengtų pamatų patikimumo sąskaita. Tokiu būdu šis, gręžtinių pamatų metodas yra dar labiau diskredituojamas. Todėl šiuo atveju ypač aktuali tampa ne tik pamato konstrukcijos, bet ir paties pagrindo kokybės kontrolė, apie kurią nedviprasmiškai kalbama pamatų projektavimui skirtame europiniame standarte “Eurocode7”. Kitas nemažas gręžtinių pamatų trūkumas yra tampriai susijęs su jų projektavimo klausimais. Gal norėdami kažkiek apsidrausti dėl totalaus pagrindo kokybės kontrolės nepraktikavimo, o gal ir dėl kvalifikacijos šioje srityje stygiaus, projektuotojai neretai tų pamatų pridėlioja kur tik įmanoma – kur reikia ir kur nereikia. Tačiau tokiu būdu ne tik “išbarstomas” jau minėtas gręžtinių pamatų ekonominis pranašumas prieš juostiniais pamatais, bet ir daroma akivaizdi žala pastatui, kai gręžtiniai pamatai išdėstomi po langais ar kitomis angomis. Reikalai iš esmės išsisprendžia, jeigu vietoje paprastų gręžtinių pamatų panaudoti gręžtinius pamatus su išplūktu padu, kuriuos visiškai pagrįstai galima laikyti universaliais pamatais, tinkančiais bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis. Šiuo atveju pagrindas yra testuojamas kiekvieno pamato vietoje ir, priklausomai nuo gaunamų rezultatų arba nieko tam gruntui nedaroma, arba gruntas toje vietoje išplūkiamas iki norimo tankio, arba dar daugiau – iš skaldos suformuojamas reikiamo pločio pamato padas. Kitaip tariant, iš vietinio grunto po kiekvienu pamatu yra įrengiamas reikiamo stiprumo pagrindas. Šių veiksmų dėka žymiai geriau gali būti išnaudojamas paties pamato konstrukcijos stiprumas, todėl šie pamatai pasižymi ne tik aukšta kokybe bei patikimumu, bet ir ženkliai mažesnėmis statybinių medžiagų sąnaudomis – iki 2-jų kartų ir daugiau. Grįžtant prie užduoto klausimo dar galima pažymėti ir tai, kad juostiniai pamatai šiuo metu, vis dėlto, jau yra atgyvena. Tuo atveju, jeigu visi darbai, pradedant nuo pat pamatų projekto, būtų atliekami kvalifikuotai bei atsakingai, o po kiekvienu pamatu būtų vykdoma pagrindo kokybės kontrolė, tai ir klausimo neturi kilti – gręžtiniai pamatai visais atžvilgiais yra pranašesni už juostinius pamatus. Tačiau, priklausomai nuo darbų kokybės gali būti ir taip, kad vietoje gręžtinių pamatų įrenginėjamų už “ypatingai mažą kainą”, bet be jokios garantijos, kur kas mažesnė rizika yra pasirinkti kad ir tuos atgyvenusius juostinius pamatus, jeigu tik tam leidžia gruntinės sąlygos.