Juostiniai, gręžtiniai, kaltiniai ir plokštuminiai pamatai

Pamatai būna juostiniai, gręžtiniai, kaltiniai ir plokštuminiai. Lietuvoje daugiausiai pastatyta namų su juostiniais ir gręžtiniais pamatais, bet pagrindinis jų trūkumas tas, jog šiuos pamatus yra sudėtinga apšiltinti taip, kad namo grindys būtų šiltos ir nebūtų šalčio slenksčių. Kita problema su šių tipų pamatais ta, jog šie pamatai namą laiko tik tuo pagrindu, kuris yra įkastas į žemę,dažniausiai tai būna 30-40 cm pločio betono juosta, einanti per perimetrą. Gręžtiniuose pamatuose namas laikosi ant stulpų. Kaltiniai pamatai dažniausiai naudojami labai prastuose gruntuose, kurie yra vandeningi ir neturi tvirtumo. Plokštuminis pamatas būna visiškai izoliuotas nuo grunto, todėl jame nėra šalčio slenksčių, namą jie laiko visa savo plokštuma. Jei namo plotas 100 kv. m, tai namo pagrindas ir bus 100 kv.m, skirtingai nei kituose pamatuose, kur pamatai ir grindys betonuojamos atskirai. Dėl savo savybių plokštuminis pamatas tiks bet kokiame grunte. Labai dažnai žmonės renkasi plokštuminį pagrindą ten, kur kaltinius polius kalti reikia labai giliai, kur gruntas nėra stiprus arba vandeningas.

Žodis “smėlis” informacijos suteikia mažokai. Tankus smėlis gali būti geras pagrindas, o purus smėlis – ypač blogas, visiškai netinkamas bet kurio tipo pamatams įrengti, išskyrus vienintelį – pamatus ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu. Dabar dėl plokščių. Jeigu plokštė galėtų būti tokio storio kaip grindys, tai dar būtų visiškai nieko. Deja, plokštės storis, norint kad namas stovėtų gana stabiliai, už grindis turi būti gerokai storesnis, todėl toks sprendimas yra tikrai neekonomiškas.