Rąstinio namo šiluminė varža

Žmonės rąstiniuose namuose gyvena ir atšiauraus klimato sąlygomis, pvz. Sibire, kai lauko temperatūra žiemos metu siekia - 40-50 laipsnių C ir nesušala. Medis, kaip medžiaga yra visada šilta, skirtingai nei metalas ar plyta, todėl žiemą prisilietus prie medžio jūs nepajusite šalčio. Be to mediena turi geras akumuliacines savybės, žiemą gali sukaupti didelį kiekį saulės energijos ir atiduoti ją į patalpą. Todėl rąstinio namo sienų varža nepasiuoda paprastiems techniniams skaičiavimams. Ekspermentiniu būdu nustatyta, kad r rąstinai namai žiemą sunaudoja mažiau šilumos energijos, nei turėtų pagal paskaičiavimus remiantis medienos varža.
Nepaisant to Medinių namų gamintojų asociacija ir rąstinių namų gamintojai inicijavo rąstinės sienos šiluminės varžos matavimo tyrimą. Tyrimą atliko KTU Architektūros ir Statybos instituto, Statybinės šiluminės fizikos laboratorija. Buvo matuojama rąstinės sienos fragmento varža. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 200 mm storio rąstinės sienos šiluminė varža yra 1,87 kv. mK/W.

Rąastinio namo sienų varža 18 cm storio apipjautų rastų sienai būtų apie 1,65. Deja šia varža vadovautis skaičiuojant šilumos nuostolius negalėsite, nes rastinių namų šiluminės savybės kitokios nei karkasiniu ar mūrinių.

20 cm rąsto šiluminė varža R svyruoja 2-3 (W/Km) ribose, džiovykloje išdžiovintai iki 18-20% drėgnumo. Tačiau pamatavus medienos varžą tais pačiais metodais kaip trisluoksnei mūrinei sienai, žmogui suprnatamo komforto neišmatuosite. Žmogui suprantamas komforto lygis bus žymiai lengviau palaikomas rąstiniame name nei mūriniame.