Rąstinio namo statyba iš sausų ar drėgnų rąstų

Vienareikšmiškai reikia statyti iš sausų rąstų. Mediena turi savybę džiūti, kol pasiekia drėgmės pusiausvyra, t.y. deformuojasi, traukiasi, sukasi ir t. t. 1. Jeigu Jūs statote namą iš nedžiovintų - drėgnų rąstų - Jūs juos sukertate, iš jų surenčiate namą ir tada jie pradeda džiūdami skilinėti ir deformuotis. Neišvengiamai kažkur atsiras plyšys, nesandarumas ir pan. 2. Jei Jūs statote iš džiovintų rąstų, t. y. jie jau sudžiuvo, suskilo, įgavo kažkiek stabilesnę forma ir visa tai vyko ne pastatytame name, o dar prieš statant. Rezultatas - pastatytame name rąstų deformacijos bus kelis kartus mažesnės. Yra dar vienas aspektas, tai džiovinimo kokybė. Dažnai gamintojai sako, kad rąstai džiovinti, nes „kirsti žiemą ir pusę metų pragulėjo lauke". Tokių rąstų negalima laikyti sausais. Rąstai natūraliomis sąlygomis išdžiūsta per 2,5 - 3 metus.

Rąstų pasirinkimas - drėgni ar sausi - statybai: tai labai svarbus aspektas, kurį būtina aptarti su užsakovu. Yra du klausimai - džiovinta ar natūralaus drėgnumo?Yra du pasiūlymai - natūralaus drėgnumo rąstų namus statė mūsų protėviai. Tiek Lietuvoje, tiek Sibire. Iki šiol išlikę daug gražių statinių. Niekas net nesusimąstydavo, kad galima rąstus pirmiau išdžiovinti, tik tada ręsti namą. Natūralūs drėgni rąstai gula ir džiūdami glaudžiai spaudžia vienas kitą, tarsi „kopijuoja" vienas kito paviršių, taip sudarydami minimalius tarpus ir padidindami šilumos išlaikymo koeficientą. Statant iš natūralaus drėgnumo rąstų tenka vengti naudoti sąvaržas, nes mediena turi laisvai „vaikščioti", turi būti numatyta, kurias namo dalis teks karts nuo karto pakoreguoti „sėdant" namui, kad neiškryptų viso namo konstrukcija. Taip pat šiuo atveju neprognozuojama rąstų plyšimo vieta. Gali būti, kad džiūdami rąstai įplyš labiausiai matomose vietose. Tokį statybos būdą siūloma rinktis tik tuo atveju, jeigu į namą neskubate įsikelti, esate supratingi ir kantrūs rąstinės statybos gerbėjai. Rąstai turės susigulėti 1,5 - 2 metus. Džiovinami rąstai tam, kad būtų išvengta kai kurių nemalonių rąstinės statybos niuansų: medienos „mėlynavimo", neprognozuojamų, bet visada atsirandančių įplyšimų, ilgalaikio namo „sėdimo". Statyba iš džiovintų rąstų gerokai spartesnė. Langus, duris įstatyti ir visą apdailą daryti galima vos uždengus stogą. Sumažėja rizika, kad įsiveis puvinys-grybelis. Žinoma, visiškai išvengti „sėdimo" nepavyks, tą turime numatyti, bet keblumų taisant pasekmes bus žymiai mažiau. Yra ir rizikos renkantis džiovintus rąstus: jeigu rąstai išdžiovinti nevienodai ar netolygiai pasiskirsčiusi drėgmė rąsto medienoje, namo „sėdimas" bus neprognozuojamas. Perdžiovinti rąstai taip pat kelia daug rūpesčių - jie lauko sąlygose pradeda traukti drėgmę ir „pūstis", suleidimai nebeatitinka buvusių padėčių. Taigi - reikia būti itin atidiems džiovinant rąstus - pakankamai išdžiovinti, bet neperdžiovinti!

Namą statyti iš drėgnų rastų – nerekomenduojama. To vengiama, kadangi drėgnesni rąstai džiūdami susitrauks daugiau, o tai lems didesnį nusėdimą ar plyšių atsiradimą, lyginant su sausesniais rąstais. Paprastai statyboms naudojama 15 % drėgnumo mediena. Galėtų būti naudojama ir sausesnė mediena, jei ji būtų tinkamai išdžiovinta.