Renlex™ ekspertų komentarai
Poliuretano putos tiesiai ant stogo dangos
Noriu šiltinti ūkinio pastato stogą. Ar galima pūsti poliuretano putas tiesiai ant šiferio tarp gegnių, jei šiferis yra nesandarus?
Trumpas atsakymas:
• Iš vidaus tiesiai ant nesandaraus šiferio šiltinti negalima (būtini papildomi dangos keitimo/remonto darbai);
• Tiesiai ant sandarios stogo dangos iš vidaus daugeliu atvejų šiltinti galima;
• Iš išorės tiesiai ant nesandaraus šiferio šiltinti galima, po to ant šiltinimo medžiagos įrengiant purškiamą/teptinę hidroizoliaciją.
Detalus atsakymas:
Stogo dangos funkcija yra užtikrinti lietaus ir kitų kritulių nuvedimą nuo stogo plokštumos bei apsaugoti nuo vandens/drėgmės visas po stogo danga esančias konstrukcijas, medžiagas bei patalpas. Jeigu jūsų atveju dar yra senosios kartos šiferis (asbestinis) ir jis jau nebeatlieka savo funkcijos, t.y. nesandarus, suskilinėjęs ar pan., visais atvejais prieš šiltinant iš vidaus rekomenduotume pasikeisti stogo dangą.
Poliuretano putos yra šiltinimo, bet ne hidroizoliacinė medžiaga, todėl šiltinti iš vidaus su tikslu užsandarinti "kiaurą" stogą negalima. Nekeičiant stogo dangos, galima viena išeitis - stogo dangos remontas panaudojant teptines hidroizoliacines medžiagas, tačiau būtina pabrėžti, jog tokiu atveju tai bus tik trumpalaikis ir negarantuotas efektas, nes jeigu stogo danga jau pradėjusi irti, šis procesas nesustos ir su laiku gali rastis kiti nauji įtrūkimai/plyšiai.
Šiltinti poliuretano putomis tiesiai ant sandarios stogo dangos iš vidaus galima, bet tik uždarų porų poliuretano putomis ir tik įvertinus stogo dangos tvirtinimo ypatumus, t.y. koks atstumas tarp gegnių bei grebėstų ir stogo dangos. Būtina užtikrinti, kad šiltinant poliuretano putos patektų ant viso šiltinamo paviršiaus ir neliktų oro tarpų, kur galėtų kauptis kondensatas, t.y. būtų padaroma kaip "sandwitch" plokštė/panelė.
Tais atvejais, kuomet keisti stogo dangą ekonomiškai neprasminga, sudėtinga, užimtų daug laiko, stabdytų ar trukdytų gamybiniams procesams statinyje ir pan., galima šiltinti iš išorės, t.y. stogo danga pasitarnauja kaip pagrindas šiltinimo medžiagai ant kurios iš išorės numatytu storiu purškiama uždarų porų poliuretano puta, o ant pastarosios suformuojama purškiama/teptinė nauja ir ilgaamžė hidroizoliacija. Priklausomai nuo konstrukcinių ypatybių iš vidaus gali reikėti tik užsandarinti/apšiltinti aplink visą pastato perimetrą.
• Iš vidaus tiesiai ant nesandaraus šiferio šiltinti negalima (būtini papildomi dangos keitimo/remonto darbai);
• Tiesiai ant sandarios stogo dangos iš vidaus daugeliu atvejų šiltinti galima;
• Iš išorės tiesiai ant nesandaraus šiferio šiltinti galima, po to ant šiltinimo medžiagos įrengiant purškiamą/teptinę hidroizoliaciją.
Detalus atsakymas:
Stogo dangos funkcija yra užtikrinti lietaus ir kitų kritulių nuvedimą nuo stogo plokštumos bei apsaugoti nuo vandens/drėgmės visas po stogo danga esančias konstrukcijas, medžiagas bei patalpas. Jeigu jūsų atveju dar yra senosios kartos šiferis (asbestinis) ir jis jau nebeatlieka savo funkcijos, t.y. nesandarus, suskilinėjęs ar pan., visais atvejais prieš šiltinant iš vidaus rekomenduotume pasikeisti stogo dangą.
Poliuretano putos yra šiltinimo, bet ne hidroizoliacinė medžiaga, todėl šiltinti iš vidaus su tikslu užsandarinti "kiaurą" stogą negalima. Nekeičiant stogo dangos, galima viena išeitis - stogo dangos remontas panaudojant teptines hidroizoliacines medžiagas, tačiau būtina pabrėžti, jog tokiu atveju tai bus tik trumpalaikis ir negarantuotas efektas, nes jeigu stogo danga jau pradėjusi irti, šis procesas nesustos ir su laiku gali rastis kiti nauji įtrūkimai/plyšiai.
Šiltinti poliuretano putomis tiesiai ant sandarios stogo dangos iš vidaus galima, bet tik uždarų porų poliuretano putomis ir tik įvertinus stogo dangos tvirtinimo ypatumus, t.y. koks atstumas tarp gegnių bei grebėstų ir stogo dangos. Būtina užtikrinti, kad šiltinant poliuretano putos patektų ant viso šiltinamo paviršiaus ir neliktų oro tarpų, kur galėtų kauptis kondensatas, t.y. būtų padaroma kaip "sandwitch" plokštė/panelė.
Tais atvejais, kuomet keisti stogo dangą ekonomiškai neprasminga, sudėtinga, užimtų daug laiko, stabdytų ar trukdytų gamybiniams procesams statinyje ir pan., galima šiltinti iš išorės, t.y. stogo danga pasitarnauja kaip pagrindas šiltinimo medžiagai ant kurios iš išorės numatytu storiu purškiama uždarų porų poliuretano puta, o ant pastarosios suformuojama purškiama/teptinė nauja ir ilgaamžė hidroizoliacija. Priklausomai nuo konstrukcinių ypatybių iš vidaus gali reikėti tik užsandarinti/apšiltinti aplink visą pastato perimetrą.
Alytaus namo šiltinimas ekovata
Norime apšiltinti alytaus tipo namą. Galvojame ar šiltinti ekovata ar pasirinkti kokį kitą šiltinimo būdą.
Nieko naujo tuo nepasakysiu, kad šiandieninis šiltinimo medžiagų ir būdų pasirinkimas Lietuvoje yra itin platus. Tačiau, atsižvelgiant į vis griežtėjančius reikalavimus statiniams dėl jų energetinio naudingumo ir sandarumo, užsakovui kyla užduotis pasirinkti teisingai.
Kaip žinia, pastato šilumos taupymui esminės įtakos turi du veiksniai: pirmasis - šilumos izoliacijos sluoksnio storis (arba kitaip šilumos varža - R), antrasis - sandarumas. Su šilumos izoliacijos sluoksniu keblumų nekyla, tereikia storinti šiltinimo sluoksnį iki norimo/reikiamo pasiekti R. Visas sudėtingumas slypi patikimo ir kokybiško sandarumo užtikrinime. Kadangi 2-os kartos šiltinimo medžiagos (lakštinės medžiagos - polistirolas, vata ir pan., bei purškiamos birios medžiagos - ekovata ir pan.) pačios savaime neužtikrina sandarumo, t.y. dėl medžiagos struktūros, kuri laidi orui, ar sujungimo siūlių, sandarumui užtikrinti būtinos kitos priemonės, kaip antai papildomos (-ų) plėvelės (-ių) itin kokybiškas ir kruopštus įrengimas. Šiuo atveju viso statinio sandarumo užtikrinimas patikimas kelių šimtų mikronų storio sluoksniams, kitaip tariant, gyvenamas namas padaromas kaip šiltnamis. Aplinkybių verčiami, rangovai, naudojant plėveles ir daug įvairios lipnios juostos, sugeba pasiekti reikalavimus atitinkantį sandarumą, tačiau rezultatas yra paliekamas užsakovui, tad klausimas iškyla toks, kiek tai yra patikima ilgalaikėje pastato eksploatavimo perspektyvoje.
Technologijoms nestovint vietoje, išprususiems statytojams nebekyla abejonių dėl sandarių savo struktūrine prasme šiltinimo medžiagų pasirinkimo. Šiai dienai tokia medžiaga yra poliuretano putos. Jomis statinio šiltinimo sluoksnis yra gaminamas objekte, nepriklausomai nei nuo statinio konstrukcijų tipo, formos, tikslių matmenų, lygumo ir pan. Tai besiūlė (nėra jokiu šiltinimo medžiagos sujungimo siūlių), besiplečianti (užpildo įvairius plyšius ir ertmes), ir sandari per visą šilumos izoliacijos sluoksnį (palyginimui: sandarinant plėvele: 0,1-0,3 mm; poliuretano putomis - 2500-4000 mm, priklausomai nuo izoliacijos storio) termoizoliacinė medžiaga.
Todėl, visais atvejais, kai siekiamas ilgalaikis, patikimas, šiltas ir sandarus šiltinimo rezultatas, vienintelis viską aukščiau apimantis sprendimas - šiltinimas purškiamomis poliuretano putomis.
Kaip žinia, pastato šilumos taupymui esminės įtakos turi du veiksniai: pirmasis - šilumos izoliacijos sluoksnio storis (arba kitaip šilumos varža - R), antrasis - sandarumas. Su šilumos izoliacijos sluoksniu keblumų nekyla, tereikia storinti šiltinimo sluoksnį iki norimo/reikiamo pasiekti R. Visas sudėtingumas slypi patikimo ir kokybiško sandarumo užtikrinime. Kadangi 2-os kartos šiltinimo medžiagos (lakštinės medžiagos - polistirolas, vata ir pan., bei purškiamos birios medžiagos - ekovata ir pan.) pačios savaime neužtikrina sandarumo, t.y. dėl medžiagos struktūros, kuri laidi orui, ar sujungimo siūlių, sandarumui užtikrinti būtinos kitos priemonės, kaip antai papildomos (-ų) plėvelės (-ių) itin kokybiškas ir kruopštus įrengimas. Šiuo atveju viso statinio sandarumo užtikrinimas patikimas kelių šimtų mikronų storio sluoksniams, kitaip tariant, gyvenamas namas padaromas kaip šiltnamis. Aplinkybių verčiami, rangovai, naudojant plėveles ir daug įvairios lipnios juostos, sugeba pasiekti reikalavimus atitinkantį sandarumą, tačiau rezultatas yra paliekamas užsakovui, tad klausimas iškyla toks, kiek tai yra patikima ilgalaikėje pastato eksploatavimo perspektyvoje.
Technologijoms nestovint vietoje, išprususiems statytojams nebekyla abejonių dėl sandarių savo struktūrine prasme šiltinimo medžiagų pasirinkimo. Šiai dienai tokia medžiaga yra poliuretano putos. Jomis statinio šiltinimo sluoksnis yra gaminamas objekte, nepriklausomai nei nuo statinio konstrukcijų tipo, formos, tikslių matmenų, lygumo ir pan. Tai besiūlė (nėra jokiu šiltinimo medžiagos sujungimo siūlių), besiplečianti (užpildo įvairius plyšius ir ertmes), ir sandari per visą šilumos izoliacijos sluoksnį (palyginimui: sandarinant plėvele: 0,1-0,3 mm; poliuretano putomis - 2500-4000 mm, priklausomai nuo izoliacijos storio) termoizoliacinė medžiaga.
Todėl, visais atvejais, kai siekiamas ilgalaikis, patikimas, šiltas ir sandarus šiltinimo rezultatas, vienintelis viską aukščiau apimantis sprendimas - šiltinimas purškiamomis poliuretano putomis.
Karkasinio namo šiltinimas
Domina karkasinio namo šiltinimas. Karkasiniam namui iš ko geriau daryti sienų apšiltinimą ir kokio storio?
Šiandieninis šiltinimo medžiagų pasirinkimas karkasiniam namui gan didelis. Tačiau atsižvelgiant tiek į STR tiek į savininkų keliamus reikalavimus pastato energetiniam naudingumui arba paprastai tariant jo taupumui, svarbiausia atkreipti dėmesį ne tik į šiltinimo medžiagos storį, bet ir į šiltinimo sluoksnio sandarumą.
Naujai statomiems gyvenamosios paskirties statiniams keliami gana griežti reikalavimai tiek išorinių atitvarų šilumos varžai, tiek jų sandarumui, tad viską lemia teisingas šiltinimo medžiagos (technologijos) pasirinkimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naudojant lakštines šiltinimo medžiagas (ruloninę ar lakštinę vatą/polistireninį putplastį), kuriomis apšiltinus nepasiekiamas pakankamas sandarumas, būtina naudoti kitus sprendimus ir medžiagas šiltinimo medžiagos trūkumui - sandarumo nebuvimui - pašalinti, tam panaudojant įvairias plėveles. Naudojant plėveles sandarumo užtikrinimui atsiranda daug sąlygų klaidoms, kita vertus sandarumą turi užtikrinti itin plonas konstrukcinis storis, t.y. 100-200 mikronai, kuris bet kuriame statybos ar apdailos darbų etape gali būti nesunkiai pažeidžiamas, taip prarandant sandarumą.
Todėl siekiant pasiekti reikiamą atitvarų šilumos varžą ir sandarumą visais atvejais rekomenduojama naudoti medžiagą (technologiją), kuri gali užtikrinti abu šiuos reikalavimus. Tokias savybes (šilumą ir sandarumą) suteikianti šiltinimo technologija yra šiltinimas purškiamomis poliuretano putomis. Kadangi šiltinimo medžiaga gaminama (purškiama) vietoje tiesiai ant šiltinamų paviršių, suformuojama šiltinimo medžiaga kuri neturi jokių sujungimo siūlių ir kuri pati prisiklijuoja prie visų paviršių, besiplėsdama šiltinimo medžiaga užpildo bet kokio tūrio ir formos ertmes ir plyšius, nesusidarant atliekoms gali būti šiltinami įvairių formų paviršiai (trikampiai, išgaubtos formos ir pan.). Tokiu būdu vienas ir tas pats poliuretano šiltinimo sluoksnis užtikrina tiek šilumos varžą, tiek beprecedentį sandarumą (sandarumą užtikrina visas šiltinimo sluoksnis).
Dėl šiltinimo medžiagos storio jūsų karkasiniam namui. Kadangi naujos statybos pastatams išduodami energetinio naudingumo sertifikatai, būtina laikytis STR nurodytų konkrečios energetinio naudingumo klasės pastatui keliamų reikalavimų išorinių atitvarų šilumos varžai, tai ir sąlygoja apšiltinimo storio pasirinkimą. Pvz., jeigu planuojate, jog jūsų namas atitiks A klasės reikalavimus, tuomet naudojant atvirų porų (minkštas) purškiamas poliuretano putas, sienų izoliacijos sluoksnio storis turi būti ~32cm, stogo - ~38cm; jeigu atitiks A+ klasės reikalavimus, tuomet sienų - ~35cm, stogo - ~43cm.
Kilus bet kokiems papildomiems klausimams, kreipkitės į mus jums patogiu būdu.
Naujai statomiems gyvenamosios paskirties statiniams keliami gana griežti reikalavimai tiek išorinių atitvarų šilumos varžai, tiek jų sandarumui, tad viską lemia teisingas šiltinimo medžiagos (technologijos) pasirinkimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad naudojant lakštines šiltinimo medžiagas (ruloninę ar lakštinę vatą/polistireninį putplastį), kuriomis apšiltinus nepasiekiamas pakankamas sandarumas, būtina naudoti kitus sprendimus ir medžiagas šiltinimo medžiagos trūkumui - sandarumo nebuvimui - pašalinti, tam panaudojant įvairias plėveles. Naudojant plėveles sandarumo užtikrinimui atsiranda daug sąlygų klaidoms, kita vertus sandarumą turi užtikrinti itin plonas konstrukcinis storis, t.y. 100-200 mikronai, kuris bet kuriame statybos ar apdailos darbų etape gali būti nesunkiai pažeidžiamas, taip prarandant sandarumą.
Todėl siekiant pasiekti reikiamą atitvarų šilumos varžą ir sandarumą visais atvejais rekomenduojama naudoti medžiagą (technologiją), kuri gali užtikrinti abu šiuos reikalavimus. Tokias savybes (šilumą ir sandarumą) suteikianti šiltinimo technologija yra šiltinimas purškiamomis poliuretano putomis. Kadangi šiltinimo medžiaga gaminama (purškiama) vietoje tiesiai ant šiltinamų paviršių, suformuojama šiltinimo medžiaga kuri neturi jokių sujungimo siūlių ir kuri pati prisiklijuoja prie visų paviršių, besiplėsdama šiltinimo medžiaga užpildo bet kokio tūrio ir formos ertmes ir plyšius, nesusidarant atliekoms gali būti šiltinami įvairių formų paviršiai (trikampiai, išgaubtos formos ir pan.). Tokiu būdu vienas ir tas pats poliuretano šiltinimo sluoksnis užtikrina tiek šilumos varžą, tiek beprecedentį sandarumą (sandarumą užtikrina visas šiltinimo sluoksnis).
Dėl šiltinimo medžiagos storio jūsų karkasiniam namui. Kadangi naujos statybos pastatams išduodami energetinio naudingumo sertifikatai, būtina laikytis STR nurodytų konkrečios energetinio naudingumo klasės pastatui keliamų reikalavimų išorinių atitvarų šilumos varžai, tai ir sąlygoja apšiltinimo storio pasirinkimą. Pvz., jeigu planuojate, jog jūsų namas atitiks A klasės reikalavimus, tuomet naudojant atvirų porų (minkštas) purškiamas poliuretano putas, sienų izoliacijos sluoksnio storis turi būti ~32cm, stogo - ~38cm; jeigu atitiks A+ klasės reikalavimus, tuomet sienų - ~35cm, stogo - ~43cm.
Kilus bet kokiems papildomiems klausimams, kreipkitės į mus jums patogiu būdu.